captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) permainas sako liepos pabaigoje naująja jos viršininke tapusi Edita Janušienė. Šiemet penkiasdešimtmetį minėsianti inspekcijos vadovė sudaro griežto ir reiklaus žmogaus įspūdį. Duodama interviu DELFI ji tikino, kad užimti naujas pareigas jai niekas nesiūlė, o šeima tiesiog buvo „pastatyta prieš faktą“.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Prieš dešimt metų E. Janušienė paliko vieno VMI departamento direktorės pareigas, tačiau tiksliai prisimena kai kuriuos tuometinius įstaigos rodiklius ir pavardes verslininkų, kurie vengė mokesčių tiek tada, tiek dabar.

Vis dėlto tik pamačiusi nuorodą į Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapį ji prisiminė, kad tais pačiais metais jos vyras, dabar besiverčiantis paminklų gamyba, buvo Socialdemokratų partijos kandidatas į Trakų savivaldybės tarybą. Jokiai partijai nepriklausiusi pašnekovė tikino, kad dabar sutuoktinis nėra susijęs su politika ir politikais, o šie niekaip negali turėti ir neturės įtakos VMI darbui.

Klausiama apie brangiausią gautą dovaną ar pirktą dalyką, ji teigė dovanų gaunanti labai retai. O brangiausias šeimos pirkinys – už banko paskolą statytas namas Lentvaryje.

Apsispręsti padėjo skandalas

– Kas Jums pasiūlė dalyvauti VMI vadovo konkurse ir kaip reagavo šeima?

– Siūlyti niekas nesiūlė, tai buvo mano sprendimas. Tokių dalykų niekas negali siūlyti. Reikia suprasti, šita kėdė atrodo gražiai, bet yra sunki (nusijuokia rodydama į darbinę kėdę, – aut. past.).

20 metų dirbau VMI sistemoje. Per 12 metų ji yra pažengusi į priekį. Kai atėjau, per 2 savaites, laikas prabėgo kaip per 2 dienas, bet toks įspūdis, kad gal net ir nebuvau išėjusi.

Yra labai daug dalykų, kuriuos tikrai žinau ir tos problemos iš esmės neypatingai pasikeitusios. O šeima buvo pastatyta prieš faktą.

– Buvęs VMI vadovas išėjo ne pačiomis gražiausiomis aplinkybėmis, tai turėjo kokios nors įtakos jūsų sprendimui (metų pradžioje Dainoras Bradauskas atleistas dėl tarnybinio nusižengimo, įtartinų susitikimų su koncerno „MG Baltic“ veceprezidentu Raimondu Kurlianskiu)?

– Dėl to aš ir ėjau (juokiasi). Iš principo jeigu tai būtų buvusi normali vadovų kaita, nebūčiau dalyvavusi konkurse. Bet man buvo taip neskanu.

Aš gi žinau, kiek gerų, sąžiningų, gabių žmonių čia dirba. Duok Dieve išlaikyti juos, institucijos branduolį. Ta istorija buvo viena iš priežasčių, dėl ko aš čia.

– Kiek domėjotės tyrimais dėl didžiųjų mokesčių mokėtojų, kurie buvo minimi ir tame skandale? Kada bus konkretūs tyrimų sprendimai?

– Taip, žinoma, domėjausi. Tai yra normalus atsiskaitymas už veiklą, prioritetiniai dalykai ir privalau jai domėtis. Kada bus? Bus. Tikimės šiemet.

– Dėl kokių priežasčių pastarąjį kartą išėjote iš VMI?

– Tiesiog su tuometiniu vadovu turėjome skirtingus požiūrius į veiklos prioritetus. Mano kaip Kontrolės departamento vadovės nuomonė buvo, kad eiti reikia vienaip ir prioritetai yra vienos sritys, o jo, kad kitos.

– Kiek mokesčių sumokėjote praėjusiais metais?

– Aš? Visus nuo darbo užmokesčio. Sumos neprisimenu, pasitikiu VMI. Jau daugelį metų suma ta pati stabili, tad niekada negalvojau. Bet mokesčių sumokėjau nemažai, nes nemažas buvo ir mano atlygis.

– Kokį brangiausią daiktą esate pirkusi arba gavusi dovanų?

– Dovanų gaunu nedaug, labai simboliškai. Didžiausias pirkinys yra deklaruotas – tai namas Lentvaryje, statytas gavus banko paskolą.

– Interesų deklaracijoje nurodėte, kad jūsų vyras verčiasi individualia veikla. Ką jis daro?

– Paminklus daro. Kažkaip simboliškai. Dabar pradėjo. Tokį verslą turėjo uošvis, pamanėm, kad gal verta ir pamėginti. Kol kas nėra nei dirbtuvių, nieko.

– Ar turite kokio nors turto užsienyje Jūs pati ar jūsų giminaičiai?

– Ne.

– Jūsų vyras buvo socialdemokratų kandidatas į Trakų rajono savivaldybę, tiesa?

– Ne (po pokalbio E. Janušienė patikslino, kad taip, – aut. past.). Prieš kokius 8–10 metų. Paskutiniam mūsų vaikui 8 metai, daugmaž tada jis tą veiklą nutraukė. Jis buvo Socialdemokratų partijos narys, buvo prijaučiantis socialdemokratams ir, jei neklystu, buvo Trakų skyriaus pirmininkas.

– Klausiu dėl to, kad ankstesnis VMI vadovas turėjo politiką tėvą. Ką darysite, kad politikai ir politika neturėtų jokios įtakos VMI darbui?

– Tai negali turėti įtakos. Neturiu sentimentų jokiai partijai. Nebuvau jokios partijos nare. Kai dvejus metus buvau VMI Kontrolės departamento direktore, sugebėjau tą daryti ir niekas nedrįso skambinti. Kodėl? Gal rezultatai rodė, kad to daryti neverta.

Kiek sumažės darbuotojų

– Ar Jus tenkina dabartinis VMI personalas? Kiek jį žadate keisti?

– Pokyčių bus, apie juos irgi sužinosite. Ne taip greitai jie padaromi. Čia ne privatus verslas, kur atėjai pasakei ir eik lauk, čia yra tam tikros procedūros.

Dabar pradėjome rengtis tam tikriems struktūriniams pokyčiams. Tikrai ką matau – iš dabartinių 5 VMI juridinių asmenų apskrityse padaryti 1 juridinį asmenį. Iš karto darysime vieną juridinį, nors dar prieš daugelį metų svarstyti 3.

Galbūt toks žingsnis žmonėms būtų mažiau skausmingas. Bet kartais sakau, geriau šuniui uodegą iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus. Tam reikia ir IT sistemų ir kitų pertvarkų – sutvarkysi dabar trims juridiniams asmenims, o po kelių metų vėl reikėtų pertvarkyti vienam.

– Kiek dėl pertvarkos sumažės VMI darbuotojų skaičius?

– Iš tikrųjų mes ir šiandien nesame visiškai sukomplektuoti. Turime nemažai laisvų etatų – vien centre apie 130 arba apie 10 proc. visų patvirtintų etatų. Panašiai tiek teritoriniuose padaliniuose. Nors ir skelbiame konkursus, bet mažai kas ateina dalyvauti dėl atlygio dydžio.

Mūsų personalo politika tokia, kad priimame tik ten, kur tikrai „dega“. Siekiame užmokesčio fondą išnaudoti talentingiausiems žmonėms, sudaryti jiems sąlygas gauti didesnį atlygį.

Darbuotojų skaičius mažėti galėtų, bet tokių drastiškų kapojimų nedarysime. Pas mus ir nėra tokio nepotizmo, kuris buvo Registrų centre, kur jie drąsiai gali pasiskelbti mažiną trečdaliu.

Dirbti yra ką ir mes turime ką daryti dėl procesų ir veiklos efektyvumo.

Žinau, kad čia dirba tikrai daug sąžiningų, padorių žmonių ir jais tikiu, norėčiau juos padrąsinti. Vis dėlto čia irgi didelė kadrų kaita – kas dieną pasirašau vidutiniškai po 2 atleidimus. Žmonės išeina ir dėl atlygio, ir dėl krūvio – reikalavimai iš tiesų dideli, o su mano atėjimu jie dar didės. Kažkaip spręsime tas problemas.

Norėčiau palinkėti drąsos ir mokesčių mokėtojų nesitaikstymo su tuo netinkamu elgesiu.

Kuo mokesčių mokėtojai bus drąsesni ir mus informuos apie tam tikras korupcijos apraiškas, kuo mūsų žmonės bus mažiau tolerantiški tam kažkokiems nurodymams iš viršaus, tuo visiems bus geriau. Nemenkinu kitų institucijų, bet mūsų institucija tikrai yra labai svarbi visam valstybės organizmui.

– Kaip manote, ar VMI dar yra darbuotojų kuriems, gali kristi kristi šešėlis dėl galimos pagalbos slepiant mokesčius – panašiai kaip vienai Vilniaus mokesčių inspekcijos darbuotojai prieš pora savaičių?

– Jokių įrodymų neturime, konkrečiai ant stalo kolegos nepadėjo, to žmogaus vaidmuo nėra įrodytas. Šita krata, mano vertinimu, padarė didelę žalą mūsų reputacijai, kaip ir buvusio vadovo. Koks bus rezultatas, nieko negaliu komentuoti.

Kad visko yra... Norisi tikėti, kad to nėra labai daug. Institucija didžiulė – 3 tūkst. darbuotojų kiekvienam į sąžinę neįlįsi, melo detektoriaus nenaudosi.



BNS nuotr.

Sieks geresnio mokesčių išieškojimo

– Kokius uždavinius finansų ministras jums kėlė tampant vadove?

– Yra du pagrindiniai uždaviniai – veiklos skaidrumas ir efektyvumas. Aš dar skirčiau trečią. Man veiklos strategija neatsiejama nuo personalo strategijos, taigi žmonių. Skaidrumo buvo siekiama ir anksčiau, ir dabar. Viskas prasideda nuo galvos, nuo vadovybės. Kuo jos veikla skaidresnė, tuo tai aiškesnė žinia žemyn.

Kaip minėjau, visi mokesčių mokėtojai lygus. Turime ir modernizuojame jų atranką, jokių išimčių niekam nebus, dirbsime pagal nustatytą riziką.

Tam tikrus rodiklius jau esu susidėliojusi, kaip, kas, kur atrodo. Kai kurie rodikliai yra liūdni, kai kurie iš klientų aptarnavimo džiuginantys. Bet svarbiausia yra veiklos kontrolės efektyvumas.

– Kokie VMI rodikliai Jus liūdina?

– Nesumokėtų mokesčių išieškojimas. Kaip tik dabar bus uždavinys išsiaiškinti priežastis. Ar mes skaičiuojame tiesiog popierines ar realiai sumokamas sumas? Jei mokesčiai nesumokami, tai kol prasisuka visų tikrinimo etapų, ratas, turto dažnai neberandame. Iš visų priskaičiuotų, bet nesumokėtų sumų, šiandien turime apie 10–15 proc. išieškojimą, iš viso nuo maždaug 80 mln. Eur.

Atsimenu, prieš 12 metų, tuometinis išieškojimas buvo 33 proc., o mes siekėme 35 proc. Aišku, būtų išieškoti 100 proc. to, ką priskaičiuojame. Bet tai turbūt neįmanoma misija. Būtų gerai bent jau po kelių metų pasiekti 33 proc., vėliau – 50 proc.

Jei nėra realios atsakomybės popieriniai priskaičiuoti pinigai nieko negąsdina.

– Imsitės represijų?

– Mano tikslas, kad VMI teiktų pagalbą tiems, kas nežino, kaip ką padaryti. Tiems, kurie žino, – padaryti, kad būtų kuo paprasčiau, vieno mygtuko paspaudimu, na, o tiems kitiems, kuriems priskaičiuoja, – kad jie sumokėtų.

Nesakyčiau, kad imamės represijų. Nesąžiningų mokėtojų nėra daug. Bet jų yra, tada atsiduriame užburtame rate: inicijuojame teisės aktų pakeitimus, kaip užkirstume tam kelią. Gal tada tampame kaip represinė valstybė? Kai reikalavimai griežtėja, tai ne tik nesąžiningam, bet ir visam verslui. Taip prastiname investicinę aplinką, ko irgi neturi būti.

Kalbu labai atvirai. Atėjusi dirbti vėl išgirdau ir prisiminiau tas pačias pavardes, kurios dar sukasi versle, nors mes dar prieš 12 metų su jais kovojome.

Skaičiuos ne popierinius, o realius pinigus

– O kaip įsivaizduojate institucijos efektyvumą, kaip jį matuosite?

– Yra nemažai padaryta. Įdiegta procesinė vadyba. Gali labai aiškiai matyti, kokios veiklos priemonės kokius rezultatus duoda, kiek tam reikia skirti resursų.

Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie kontrolę, yra rizikingi mokesčių mokėtojai pagal grupes. Rašome jiems laiškus, kalbamės, tada po ketvirčio skaičiuojame rezultatus, kas iš to buvo ir kiek tam laiko skyrėme. Tada ir matai, kad pvz., vienur rezultatų nebuvo, nors skyrėme daug laiko. Tada gali resursus skirti kitur. Svarbiausias rezultatas – sumokėti mokesčiai, jų pokytis. Ne priskaičiuotos sumos, o realūs pinigai į biudžetą.

Jei siekiame priskaičiuotos sumos, man atrodo, išeina priešingai – tai skatina auditorių ir skaičiuoti dirbtinai, nes veiklos rezultatas vertinamas pagal tai, kiek ant popieriaus atnešu.

Yra nepatogių procesų. Pvz., dabar mokesčio permokos grąžinimui turi būti prašymas, nors iš deklaracijų matome, „pliusas“ ar „minusas“. Kitais metais planuojame atsisakyti bereikalingų prašymų.

– Kaip VMI apskritai bendrauja su didžiaisiais mokesčių mokėtojais, kiek ir kaip su jais bendraujama, pvz., prieš kokią nors restruktūrizaciją?

– Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamentas ir buvo sukurtas dėl didžiųjų. Žinome, kad didieji yra tikrai veikiančios didelės bendrovės. Jos turi svorį mūsų veiklai, Lietuvos gyvenime. Jos sukuria krūvą darbo vietų, sumoka daug mokesčių. Sakyčiau, jiems VMI turėtų teikti išskirtinę paslaugą.

Visi mokėtojai lygūs, bet didžiųjų mokėtojų veiklos pokyčiai gali turėti didelę įtaką ir į biudžetą sumokamų mokesčių sumai. Atvira, dalykinė, konstruktyvi komunikacija privalo būti. Vieni su kitais bendrauja ir aiškinasi. Paskui mūsiškiai norės apmokestinti ir galbūt pagrįstai, taigi geriau yra iš anksto išsiaiškinti kas, dėl ko daroma. Restruktūrizaciniai pokyčiai, tam tikri dalykai daromi galbūt ne vien dėl mokesčių vengimo?

Lietuvoje mokesčiai nei dideli, nei maži

– Ką apskritai manote apie Lietuvos mokesčių sistemą? Jeigu galėtumėte, kaip ir kokius mokesčius keistumėte?

– Čia politinis klausimas. Mes esame administratorius. Žinau tų problemų: kai Lietuva lyginama su kitomis valstybėmis, sakoma, kad mes perskirstome per mažai tiesioginių mokesčių. Gal šioje srityje reikėtų kažką padirbėti. Vis dėlto sprendimai turėtų būti ne skubūs, o drąsus.

Žiūrint iš kliento pusės, sistema turi būti kuo paprastesnė ir aiškesnė. Tada ir klientui geriau, ir mums, kaip administratoriui lengviau – mažiau konsultavimo, daugiau aiškumo.

Prisimenu kažkada dalyvavau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) darbo grupėje ir slovėnai labai drąsiai pasakė: mes iš viso neturime jokių PVM lengvatų. Tada net kiek pavydu pasidarė. Suprantu, kad tomis lengvatomis mes turime kitokį tikslą – paskatinti verslą. Visa tai reikia sverti – kas kur atneša didesnę naudą. Galime pavargti su administravimu, bet jei lengvatos atneš naudą bendrai Lietuvai, verslas plėsis, atvažiuos daugiau užsienio klientų, tada viskas gerai.

– Dėl ko Lietuvoje toks mažas mokesčių perskirstymas?

– Turime didelį šešėlį. Sakyti, kad tarifai labai maži ar dideli, negalėčiau, nes jie labai „susiniveliavo“.

Didelė pažanga buvo padaryta suvienodinus gyventojų pajamų mokesčio taikymą skirtingoms pajamoms. Prisimenu, kiek vargdavome, kai darbo santykių pajamoms buvo didesnis tarifas, o kitoms pajamoms – mažesnis.

Tada buvo sėdi ir įrodinėji, kad su darbo, o jie ginčijasi, kad kitokie. Kai suvienodinome, neturime ir didžiulio pajamų netekimo šioje vietoje, bet paprastumo ir aiškumo šioje vietoje turime.

Nėra vienos ryškios šešėlio priežasties, yra kažkoks kompleksas – istoriškai susiklosčiusi praktika, ir mentalitetas. Sunku būtų rasti valstybę, kurioje visi sakytų, kad mokesčiai maži, nebent toje valstybėje mokesčių visai nėra. Pažiūrėkime į tuos pačius skandinavus – pas juos didesni mokesčiai.

Galbūt žmonės per mažai supranta, kaip tie mokesčiai naudojami, gal daugiau skaidrumo reikėtų dėl to, kur, kiek jų išleidžiame ir ką sukuriame. Iš tikrųjų visi skandalai, susiję su išlaidų neskaidrumu, nusveria tą kitą išlaidų naudą.

Juk išlaidos skiriamos ir mokykloms, ir ligoninėms – būtent į valstybės biudžetą iš mokesčių mokėtojų surinkti pinigai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close