captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į žemumas kritęs svaras gali užlaikyti planuojančius grįžti emigrantus

Didžiosios Britanijos svaras sterlingų pirmadienį krito iki žemiausio lygmens per devynerius metus. Atitinkamai svaras tirpdo ir jais laikomas emigravusių piliečių santaupas, perlaidas ir atlyginimus – planavusius grįžti į Lietuvą tai gali užlaikyti, vertina analitikai. Prognozuojama, kad kitais metais euro ir svaro kursas gali susilyginti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šiuo metu Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas yra nukritęs 5,3 proc., lyginant su metų pradžia, o per dvejus metus nusirista 22 proc. Vienas svaras kainuoja 1,1 euro, vienas euras – 0,9088 svaro, tokios žemos svaro kainos nebuvo nuo 2008 m. gruodžio. Vis garsiau pasigirsta prognozės, kad netrukus svaro ir euro kursas gali susilyginti – pasiekti paritetą.

Tiesa, tam euras dar turėtų pastiprėti bent 10 proc. Tokią prognozę praėjusią savaitę paskelbė bankas „Morgan Stanley“.

Emigrantų pajamos eurais krenta

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas patikina, kad jei Didžiojoje Britanijoje dirbantys lietuviai kaupė santaupas svarais ir planavo grįžti į tėvynę – jie smarkiai nukentėjo.

„Pagrindinis poveikis yra per pajamas – pavertus darbo užmokestį svarais į eurus, be abejo, jis tampa mažesnis. Ypač turint omenyje, kad darbo užmokestis Lietuvoje bent jau daliai darbuotojų didėjo. Tad skirtumai nebėra tokie dideli“, – sako Ž. Mauricas. Jis vertina, kad skirtumai tarp darbo užmokesčių ypač sumažėjo per dešimtmetį. „Prieš ekonominę krizę, kuomet svaras buvo žymiai stipresnis, netgi minimalus atlyginimas Britanijoje atrodė tikrai labai viliojantis pasiūlymas. Dabar gi tas skirtumas mažėja“, – vertina Ž. Mauricas.

Tokia situacija, taip pat dėl pasitraukimo iš ES kilęs neapibrėžtumas mažina imigruojančiųjų į šią salą skaičių iš Vidurio ir Rytų Europos, taip pat ir Lietuvos. „Neigiama žinia yra tiems emigrantams, kurie svarstė grįžimą į Lietuvą ir laikė savo santaupas ne eurais, o svarais – jiems grįžimo laikas gali būti atidėtas. Jų santaupos aptirpo, todėl būtų sunkiau įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, o ir apskritai pragyvenimo kaštai Lietuvoje, lyginant su Didžiąja Britanija, smarkiai išaugo. Ir tikėtina, kad gali dar labiau augti“, – įspėja Ž. Mauricas.

Tad jei gaunantis minimalų atlyginimą asmuo Didžiojoje Britanijoje eurais gegužės 1 d. uždirbdavo apie 1494 eurus prieš mokesčius, tai pirmadienio kursu – jau 1385 eurus. Didžiojoje Britanijoje neapmokestinamos 958 svarų (1053 eurų) pajamos per mėnesį, o tuomet taikomas 20 proc. pajamų mokestis, o jei pajamos viršija 3750 svarų per mėnesį – taikomas 40 proc. tarifas.

Perlaidos mažiausios per 5 metus

Emigrantų perlaidos į Lietuvą jau ir taip yra mažiausios per penkerius metus, todėl svaro kritimas dar smarkiau jų paveikti nebeturėtų, vertina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Rekordinės perlaidos buvo pasiektos 2013 m. ketvirtą ketvirtį – 428 milijonai eurų – po 153 eurus kiekvienam likusiam Lietuvos gyventojui. Šiemet I ketv. perlaidos siekė 267 milijonus eurų.

„Nemanau, kad svaro kritimas turės didelę įtaką emigrantų perlaidoms, jos apskritai yra labai sumažėjusios. Piko metu jos siekė maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto, o dabar jos siekia apie 3 proc. BVP. Galų gale Jungtinė Karalystė (JK) nėra vienintelė valstybė, iš kurios gauname perlaidas. Tos perlaidos atslūgo, kai sumažėjo nedarbo lygis – sumažėjo ir poreikis remti čia likusius giminaičius ir artimuosius“, – sako N. Mačiulis. Jis vertina, kad perlaidos iš Jungtinės Karalystės sudaro apie 20 proc. visų emigrantų perlaidų.

Reuters/Scanpix nuotr.

Prognozės nedžiugina

Abu kalbinti ekonomistai nekirstų lažybų, ar svaras artimiausiu metu pradės stiprėti, nors ekonominiai duomenys tarsi ir galėtų pagrįsti tokį variantą. Tačiau artimiausius pusantrų metų svarą blaškys Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES motyvai.

„Neaišku, kuo baigsis „Brexit“ procesas ir JK čia turi silpną derybinę poziciją. Ji iš esmės turi priimti viską, ką pasakys ES. Kol kas JK politikai yra nusiteikę priešiškai, bando kelti savo sąlygas ir, aišku, dėl to rinkos bijo, kad pasitraukimo iš ES scenarijus bus kietas – nebus susitarta dėl laisvos prekybos, dėl atviros rinkos ir dėl to labiausiai nukentės JK. Dėl to ir nuvertėjo svaras“, – vertina N. Mačiulis.

Tačiau labiau tikėtinas scenarijus, anot jo, kad kompromisą ES ir JK pavyks pasiekti – jei bus išsaugoti sklandūs prekybiniai santykiai, svaro nuvertėjimas gali būti trumpalaikis. „Tai reiškia, kad metus, galbūt pusantrų metų svaras gali ir toliau išlikti pigus – tol, kol matysime aiškėjančius derybų rezultatus. Bet ilguoju laikotarpiu fundamentalios priežastys, pvz., JK konkurencingumas, neleidžia tikėtis, kad visą laiką ši valiuta išliks tokia pigi“, – vertina „Swedbank“ ekonomistas. Jis emigrantams siūlo nekeisti svarų į eurus, jei nebus poreikio išleisti pinigų šia valiuta.

„Ko gero, dabar nėra pats geriausias metas pardavinėti svarus. Nors šiuo metu formuojasi vis daugiau prognozių, kad gali būti euro ir svaro paritetas ir susilyginti kursas, bet aš nemanau, kad tai taps realybe – tai yra galimas scenarijus, bet ne labiausiai tikėtinas scenarijus. Fundamentaliai vertinant tiek pagal perkamosios galios paritetą, tiek pagal palūkanų pariteto teorijas, svaras turi būti brangesnis nei euras. Bet aišku trumpuoju laikotarpiu, kol neaiškus derybų rezultatas, gali būti visko“, – sako N. Mačiulis.

Ž. Mauricas tuo tarpu vertina, kad euro ir svaro susilyginimas yra gana tikėtinas. „Vis tiek dabar stipresnė derybinė pozicija yra euro zonos, britai šiek tiek silpniau atrodo, tai gali būti, kad artimiausius dvejus metus kursas dar šiek tiek gali pakristi“, – sako Ž. Mauricas. Anot jo, jei britams derybos bus palankios, tokiu atveju svaras turi potencialo atsitiesti.

„Tačiau kol kas visgi labiau tikėtinas scenarijus, kad „Brexit“ įvyks ir bus ganėtinai kietas. Viena bendrovė po kitos, o ypač finansų sektoriuje, skelbia apie centrinės buveinės iškėlimą iš Londono, darbuotojų perkėlimą. Jei sniego gniūžtė pradės riedėti nuo kalno, tai tikrai yra valstybių, ir Liuksemburgas, ir Airija, ir Vokietija, Prancūzija, kurios išskėstomis rankomis laukia tų įmonių“, – sako Ž. Mauricas.

Britų laukia ekonominiai iššūkiai

Pasak „Nordea“ ekonomisto, Didžiojoje Britanijoje finansų sektorius sudaro itin reikšmingą dalį ekonomikos, todėl kietasis „Brexit“ gali sukelti ekonominių problemų ir sunkumų svarui.

„Jei Londonas aptirps kaip finansų centras, tai, be abejonės, turės poveikį GBP kursui. Apskritai JK ekonomika susideda iš dviejų dalių, kurios netgi yra apylygės: tai yra finansų sektorius ir visos kitos. Britai galbūt dar nelabai tą suvokia, ypač tie, kurie pasisako už „Brexit“ – jei ta finansų dalis aptirps, Londonas praras savo statusą, tirps ir svaro kursas. Negalima sakyti, kad čia jau pasiektas dugnas, bet nesakau, kad svaras būtinai ir silpnės“, – sako Ž. Mauricas. Vis tik jis tikėtųsi, kad kažkuriuo metu per artimiausius dvejus metus svaras ir euras taps „lygiais“, mat didžioji dalis JK eksporto ir yra finansinės paslaugos.

„Derybos užsitęs iki paskutinės nakties, tuomet bus ypač didelis spaudimas svaro kursui. Besitęsiantis neapibrėžtumas neleidžia svarui atšokti ir kilti į viršų“, – sako Ž. Mauricas.

Reuters/Scanpix nuotr.

Euras stiprėja ir kitų valiutų atžvilgiu

Šiuo metu euras yra sustiprėjęs ne tik svaro, bet ir kitų valiutų, pavyzdžiui, JAV dolerio atžvilgiu.

„Euras kurį laiką buvo nepagrįstai nuvertėjęs, ypač JAV dolerio atžvilgiu, kuomet palūkanos buvo nustatytos nulinės ir Europos centrinis bankas vykdė kiekybinio skatinimo politiką. Dabar jau rinkoje formuojasi lūkestis, kad atsigaunant euro zonos ekonomikai, šiek tiek padidėjus infliacijai, bus normalizuotos palūkanos – jos pradės kilti. Dėl to, aišku, šiek tiek ir brangsta euras“, – sako N. Mačiulis. Tačiau jis vertina, kad rinkos reakcija yra gana skubota, kadangi palūkanų augimo euro zonoje dar reikėtų nelaukti bent pusantrų metų.

„Labai sparčiam euro brangimui didelių prielaidų nėra, juolab kad galime vėl pamatyti paaštrėjančias politines rizikas, kai pradės aiškėti Italijos parlamento rinkimų kontūrai. Ten įtampos bus tikrai ne mažiau nei Prancūzijos prezidento rinkimų metų. Italijoje viena populiariausių ir populistinių partijų, „5 žvaigždučių judėjimas“, žada referendumą dėl Italijos narystės ES ir euro zonoje – tai irgi gali sukrėsti pasitikėjimą tiek Italijoje, tiek visoje euro zonoje“, – įspėja N. Mačiulis. Pirmadienį popiet euras kainavo 1,1803 JAV dolerio, tai 11,6 proc. daugiau nei metų pradžioje.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...