captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ginčas dėl renovacijos pasiekė teismą: gyventojus papiktino radiatoriai balkonuose

Daugiabučio Žvėryne gyventojai susidūrė su kurioziška situacija – namą renovuojanti bendrovė susiruošė įrengti radiatorius jų balkonuose. Negana to, naikinamos gaisrinės kopėčios, o gyventojams siūloma patiems įsigyti evakuacinį įrenginį. O įrengta centralizuota rekuperacinė sistema neleis gyventojams namuose atsidaryti langų kada panorėjus. To reikalauja aukšta daugiabučio energinio efektyvumo klasė. Šis ginčas jau pasiekė ir teismą.
Daugiabutis Latvių g. 54, Luko Balandžio / 15min nuotr.
Daugiabutis Latvių g. 54, Luko Balandžio / 15min nuotr.

Latvių gatvės 54 numeriu pažymėto daugiabučio renovacija nebus įprasta – modernizuojant namą bus pasiekta ne C, kaip kad reikalaujama, bet gerokai aukštesnė – A – energinio efektyvumo klasė. Sostinėje kol kas taip renovuotas buvo tik vienas daugiabutis, jo gyventojai pripažįsta, kad klaidų išvengti nepavyko.

Šio namo Žvėryne gyventojai taip pat susidūrė su kuriozine situacija – dėl įmantresnio projekto jie verčiami savo lėšomis įsirengti radiatorius balkone, įsigyti evakuacines kopėčias, mat dabar name esančios gaisrinės kopėčios bus panaikintos. Negana to, įrengus centralizuotą rekuperacinę sistemą, gyventojai neva negalės savarankiškai atidarinėti savo langų.

Tuo metu už projektą atsakinga įmonė situaciją piešia kiek kitaip – langus gyventojai galės atidarinėti, tiesa, pagal rekomendacijas. Balkoną apšiltinti reikalauja A klasė, o evakuacinė įranga – pačių saugumui.

Renovacijos kaina – beveik 540 tūkst. eurų (po 20 tūkst. eurų vienam butui), neskaičiuojant papildomų išlaidų radiatoriams, gartraukiams ir kopėčioms, kurioms neteikiama valstybės parama.

Daugiabučio gyventojų ginčas jau pasiekė ir teismą.

Radiatorius – į balkoną

Viena iš renovacijos projektu nepatenkintų namo gyventojų Jūratė Urbanavičė, rodydama keistą būsto renovacijos projektą, tik gūžčioja pečiais. Pirmą sykį pamačiusi projektą moteris suprato, kad visuose butuose bus naikinamos sienos tarp kambarių ir balkonų, praplečiant kambarių erdvę. Taigi balkonų ketinta tiesiog atsisakyti.

Taip padidėtų buto plotas, taigi augtų ir komunalinių paslaugų, priklausančių nuo buto ploto, sąskaita. Be to, namo Žvėryne, ant upės kranto, gyventojai tiesiog netektų balkonų.

Projektu nepatenkinti gyventojai jį apskundė ir pasiekė, kad sienos griauti nebereikėtų. Tačiau į stiklinamus balkonus vis tiek liepta montuoti radiatorius, kurie būtų pagrindiniai buto radiatoriai.

„Nepaisant to, kad balkono plotas yra tik 3 kvadratiniai metrai, jame numatomas pagrindinis buto radiatorius. Balkono plotas priskaičiuojamas prie kambario ploto, nors nuo kambario jį skiria siena. Kuo tampa buvęs balkonas? Dar vienu kambariu, kurio plotas yra trys kvadratiniai metrai? Dviejų kambarių butas su dviem balkonais tampa keturių kambarių butu?“ – laiške rašo nepatenkinti namo gyventojai. Beje, papildomą radiatorių siūloma statyti savo lėšomis.

Daliai daugiabučio gyventojų tokie renovacijos keliami reikalavimai – nė motais. Kai kurie butų savininkai jau seniausiai yra išgriovę sienas tarp balkonų ir kambarių ir taip pasididinę savo būsto plotą. Registrų centro duomenimis, oficialiai registruota, kad daugiau nei trečdalis butų plotų buvo padidinta.

Investicinį projektą būtų galima tikslinti, tačiau buto plotą anksčiau pasididinusiems gyventojams tai nebėra aktualu. Neapsiima to daryti ir bendrijos pirmininkė Danutė Poškienė, taip pat jau anksčiau prijungusi balkoną prie buto ir taip padidinusi plotą. Laiške gyventojams ji kategoriškai pabrėžė, kad plano patikslinimo pati nesiims.

„Netvirtinu, kad mūsų investicinis projektas yra idealus ir visus šiandien daro laimingus. Tačiau kviečiu, užuot bandant bet kokiais būdais stabdyti renovaciją, pasinaudoti kvalifikuotų projektuotojų pagalba ir patobulinti projektą tiek, kiek įmanoma, nepakenkiant užsibrėžtam tikslui, – A klasei“, – gyventojams rašo bendrijos pirmininkė. Tiesa, vėliau ji 15min paaiškino, kad šis sprendimas neaktualus vos porai butų.

Dėl to keliems renovacija nepatenkintiems gyventojams neliko nieko kita, kaip tik kreiptis į teismą.

Inžinierius: apšiltinti reikia ir balkonus

Už renovaciją atsakingos bendrovės „Synergy Solutions“ inžinierius Tomas Kazlauskas 15min pateikė išsamius atsakymus, kodėl buvo būtina priimti tam tikrus sprendimus.

Specialisto teigimu, renovacijos metu yra numatyta įstiklinti visus balkonus ir lodžijas. Tai reiškia, kad balkonas taps iš išorės apšiltinta patalpa, o siena tarp jo ir buto patalpų liks neapšiltinta.

„Naudojant apšiltintą patalpą kaip balkoną, t. y. laikant pravėrus langus ar išvis jų neuždarant, kambarius nuo lauko skiria ta pati nešiltinta siena kaip ir prieš modernizaciją. Buvo laikas, kai numačius tokį sprendinį buvo pasiekiama tik E energetinė klasė, nes tai visiškai neracionalu“, – aiškino specialistas.

Siekiant aukščiausios energinės klasės, būtina apšiltinti patalpą. Vienas būdas yra šiltinti balkoną iš vidaus, apšiltinti jo lubas ir grindis. Tai ne tik susiaurina balkoną, bet ir smarkiai išauga investicijos. Kitas būdas – įrengti šildymo prietaisą.

„Balkonuose radiatorių statyti neprivaloma, tačiau visos patalpos, kurios yra prie išorinių sienų, privalo būti šildomos. O jei tai nenumatoma, keičiasi namo energetinės savybės“, – aiškino specialistas.

„Protingai“ varstomi langai

Prievartinė buto rekonstrukcija, kaip kad renovaciją vadina nepatenkinti namo gyventojai, nėra vienintelis jų galvos skausmas. Name bus įrengta centralizuota rekuperacinė sistema, ir dėl tokios ventiliacijos sistemos nebus galima laikyti atvirų langų.

„Kaip galima gyvenant Žvėryne, turint vaizdą į mišką, Vingio parką, turint balkoną, atsisakyti balkono ir neatidarinėti langų“, – piktinasi namo gyventojai.

Dėl centralizuotos rekuperacinės sistemos kyla ir dar viena problema tiems gyventojams, kurių gartraukiai integruoti į virtuvės baldus ir prijungti prie ventiliacijos angos. Bus privaloma išmontuoti savo gartraukius, net jeigu jie ir nauji, ir vietoje jų įsidėti recirkuliacinius gartraukius už savo pinigus, o ventiliacijos angą palikti atvirą.

„Jei ventiliacijos angą dengia virtuvės baldai, privaloma išpjauti angą ir įstatyti groteles virtuvės balduose. Ta pati problema ir kambariuose. Palubėje bus vedžiojami vamzdžiai, jei toje vietoje stovi baldai, juos taip pat reikės pjaustyti. Kodėl turėtume pjaustyti savo baldus, kambario duris, niokoti butą ir dar už tai susimokėti?“ – piktinasi gyventojai.

Tačiau už renovaciją atsakinga „Synergy Soliution“ tikina, kad langus bus galima varstyti, tiesa, tą reikės daryti protingai.

„Taigi mes vertiname, kad visi gyventojai bus apmokyti ir nevarstys langų tada, kada negalima, tačiau rytais galės atverti langą, kad greičiau įleistų ryto vėsą, ar naktį atvers langą, kad greičiau išleistų susikaupusią šilumą. Numatome varstomų langų tiek, kiek įmanoma, nes, norint išvalyti langus, juos būtina atverti, kitu atveju tektų samdyti aukštalipius. Nesudedame užraktų, bet tikime, kad išaiškinus metodiką, bendrijai prižiūrint pastatas bus eksploatuojamas tinkamai ir langai nebus varstomi tada, kada jų atidarymas blogina mikroklimatą pastate“, – aiškino T. Kazlauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad netinkamas gartraukis gali išbalansuoti visą vėdinimo sistemą.

„Jei bute įrengti tinkami gartraukiai, jie gali likti. Projekte mes nurodome, kokie gartraukiai privalo būti, ir manome, kad gyventojai pasinaudos proga ir įsirengs tinkamus gartraukius“, – sakė inžinierius.

Kaip bėgti kilus gaisrui?

Yra ir daugiau kuriozų. Pavyzdžiui, 5–7 aukšto gyventojams yra naikinami antrieji avariniai išėjimai gaisro atveju. Priešgaisrinės apsaugos departamentas nesikiša, o paskutinių aukštų gyventojams rekomenduojama įsigyti „RESQ Life“ arba panašią įrangą evakuacijai iš namo.

Negana to, kad ji kainuoja apie 800 eurų, gyventojai abejoja, ar vaikai ir pensininkai išvis sugebės pasinaudoti tokia, atrodytų, sudėtinga sistema.

Kaip ji veikia, galite pamatyti šiame vaizdo įraše:

T. Kazlauskas aiškino, kad šiuo metu buvusi avarinių išėjimų sistema yra sugadinta (prie butų prijungus balkonus, įrengus juose patalpas), todėl gyventojai, norėdami užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą ir savo saugumą, turi įsigyti analogiškus įrenginius.

„Jei nenori gali neįsigyti, bet kilus koridoriuje gaisrui, gali baigtis tragiškai, nes negalės evakuotis į kitą balkoną (nes jo jau nėra). Būkime realistais, visuose daugiabučiuose šiuos praėjimus tarp balkonų gyventojai pirmai progai pasitaikius užbarikaduoja. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gavo pretenziją iš tų pačių gyventojų ir vertino projektą, taip pat lankėsi objekte ir jų atstovas, bet pripažino, kad padaryta viskas tinkamai“, – aiškino inžinierius.

Padidėjus butui, auga ir mokesčiai

Būsto energijos plėtros agentūra (BETA), kuri teikia konsultacijas ir pagalbą būsto savininkams daugiabučių namų atnaujinimo klausimais, aiškina, kad tarpusavio nesutarimus gyventojai turėtų spręsti susirinkimo metu.

„Visi su daugiabučių atnaujinimo projektu susiję sprendimai yra įgyvendinami bendru gyventojų sutarimu, taigi gyventojams norint atsisakyti energinio efektyvumo didinimo priemonių, reikėtų organizuoti susirinkimą ir jo metu balsuoti prieš vienos ar kitos priemonės įdiegimą. Kalbant apie rekuperacinės sistemos diegimą, reikėtų žinoti, kad gyventojai yra numatę po daugiabučio renovacijos pasiekti A energinio efektyvumo klasę, o šiai klasei pasiekti minėta energinio efektyvumo didinimo priemonė yra būtina“, – laiške 15min rašo BETA specialistai.

Jų teigimu, už dalį renovacijos darbų parama nėra teikiama: „Už darbus, kurie neatitinka investicijų plane patvirtintoms priemonėms namo gyventojai turi apmokėti savo lėšomis ir valstybės parama tai darbų daliai nėra teikiama.“

Tiesa, jeigu parengtame techninio darbo projekte yra numatyta, kaip šiuo atveju, stiklinant balkonus praplėsti buto naudingąjį plotą perkeliant radiatorius, turėtų būti priimtas visų butų savininkų sutikimas, nes „butų savininkams įgyvendinus techninio darbo projekto sprendinius padidėja ne tik buto naudingasis plotas, bet ir įmoka už renovaciją bei kiti individualūs mokesčiai.“

Tą suprato ir butų, kur balkonai dar nėra prijungti prie kambario, gyventojai.

„Prijungus balkonus prie buto ploto, tektų mokėti daugiau namo priežiūrą vykdančiai bendrovei, juk jos paslaugos skaičiuojamos nuo buto ploto“, – svarstė vieno buto gyventojai.

Gyventojams patiems teks susimokėti už radiatorius, naujus gartraukius, norintiems griauti sienas į balkoną, tą teks daryti savo lėšomis. Be to, gyventojų teigimu, lieka nekeistas liftas, laiptinės durys.

Dalis gyventojų nerimauja ir dėl renovacijos kainos. Mat, nors oficialiai yra skaičiuojama, kad ji 28 butams sieks beveik 535 tūkst. eurų, atlikta nepriklausoma ekspertizė rodo, kad sąmatinė projekto kaina yra 774 tūkst. eurų. Taigi maždaug po 28 tūkst. eurų vienam butui, neskaičiuojant papildomų savininkų išlaidų.

Namo pirmininkė: tai paveiks visus butus

D. Poškienė 15min tvirtino, kad buto ploto didinti, prisijungus balkoną, nereiks vos porai butų. Kitus esą renovacija palies, tačiau tik keli butai dėl to garsiai skundžiasi.

„Tikrai nėra dauguma prasiplėtę tuos butus. Tai nepaveiks gal tik dviejų butų, nes visi kiti, jeigu vieną balkoną yra prijungę, tai antro ar trečio nėra prijungę, kiti nė vieno neprijungę. Nėra taip, kad palies tik vieną ar du butus“, – sakė moteris.

Tuo metu šildymo sąskaita, pasak jos, sumažės dešimteriopai. Tarkime, moteris vieną žiemos mėnesį už šildymą mokėjo 56 eurus, iš jų po renovacijos reikės mokėti tik maždaug po 4 eurus. Tiesa, 20 metų kasmet reikės mokėti už renovaciją su 3 proc. palūkanomis, taigi daugiau nei 1000 eurų kasmet (jeigu renovacijos kaina – 535 tūkst. eurų.

Ginčas pasiekė teismą

Edvardas Varoneckas, Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento vadovas, 15min patvirtino, kad dalies daugiabučio Žvėryne gyventojai esama situacija jau pasiskundė ir teismui.

„Vilniaus miesto savivaldybės administracija praėjusią savaitę buvo informuota, kad teisme yra priimtas trijų daugiabučio namo, adresu Latvių g. 54, gyventojų skundas dėl statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu turėtų būti atliekami minėto namo modernizacijos darbai, panaikinimo“, – rašytiniame atsakyme 15min teigia E. Varoneckas.

Jo teigimu, skundu pareiškėjai ginčija techninio projekto, kuriame atsispindi statytojo sumanymai, sprendinių pagrįstumą.

„Pareiškėjai mano, kad dalis techniniame daugiabučio namo, adresu Latvių g. 54, modernizacijos projekte numatytų statybos darbų, susijusių su namo šildymo sistemos atnaujinimu, nėra susiję su teisių į bendrąją namo nuosavybę įgyvendinimu ir modernizuojamo namo savininkų bendrija bei jos vardu veikiantis projektuotojas negalėjo priimti sprendimų dėl tokių darbų įgyvendinimo prieš pareiškėjų valią“, – aiškino Teisės departamento vadovas.

Pasak jo, savivaldybės administracija teismo yra įpareigota pateikti atsiliepimą į skundą, „todėl savo išsamią poziciją dėl ginčo situacijos išdėstys atsiliepime, detaliai išanalizavusi skundo argumentus ir kitą reikšmingą informaciją.“

J. Urbanavičė patikslino, kad jie skundžiasi teismui, prašydami, kad renovacijos metu nebūtų didinamas namo plotas.

„Mes renovacijos nestabdome, tik giname savo nuosavybę. Mes nenorime didinti būsto ploto“, – sakė namo gyventoja.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close