captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar oro linijos privalo atlyginti moralinę žalą už atšauktus skrydžius?

Žinant, jog kiekvieną mėnesį Europoje atšaukiama apie 5000, o vėluoja bene trisdešimtkart tiek skrydžių, sunku patikėti, kad net dažnai lėktuvu keliaujantys nežino ir neatpažįsta triukų, kuriais oro linijos apgaudinėja keleivius. Į streso būseną įvarytus žmones bendrovės kvailina įpiršdamos jiems juoką primenančius maisto ar kelionių kuponus, o realaus dydžio kompensacijas, anot statistikos, išmoka vos 5 % nuskriaustųjų, teigiama bendrovės „Skycop“ pranešime.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Jei bent kartą susidūrėte su situacija, kuomet jūsų skrydis buvo atšauktas, vėlavo ar buvo atidėtas, veikiausiai žinote ir triukus, kuriuos oro linijos naudoja siekdamos sumažinti savo klaidų kainą – kuponai maistui, kitam skrydžiui, ekskursijai po miestą ir pan. Nepaisant to, kiekvienam vėlavimą ar kitą skrydžio sutrikdymą patyrusiam keleiviui pagal ES reglamentą priklauso realaus dydžio kompensacija. Tai – ne tik suma, kuri padengtų išlaidas bilietams, maistui ar apgyvendinimui, tačiau kompensuotų ir patirtą moralinę žalą – psichologinį stresą, garbės ir orumą pažeidimą.

Anot teisės eksperto, nepriklausomos advokatų kontoros „Marcinkevičius ir partneriai“ advokato Dr. Laimono Marcinkevičiaus, „moralinė kompensacija gali ir turėtų būti atlyginta bet kurioje situacijoje, kuomet asmuo patyrė nepatogumą, fizinę ar psichologinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, į moralinės žalos sąvoką taip pat įeina asmens patirta emocinė depresija, pažeminimas, žala asmens reputacijai ir t.t. Jei žmogaus rūpesčiai peržengia įprastas pastangas – jam gali priklausyti moralinė kompensacija.“

Kaip paaiškina „Skycop“ – bendrovės, visame pasaulyje kovojančios už keleivių teises su oro linijomis, išsisukinėjančiomis nuo sutrikdytų skrydžių kompensacijų, vadovas Marius Stonkus, net ir dažnai lėktuvu keliaujantys asmenys apimti panikos patenka į klastingas oro linijų pinkles.

TT News Agency/Scanpix nuotr.

„Situacijoje, kuomet atrodo, jog visi tavo planai griūna, mus dažnai apima neviltis ir įsivyrauja chaosas, todėl natūralu, jog žmogus griebiasi pirmo įmanomo gelbėjimosi rato, kurį jam labai apgalvotai numeta oro linijų darbuotojai. Dėl šios priežasties ir buvo sukurtas ES 261 reglamentas, kad būtų atlygintos ir kitos dėl skrydžio sutrikdymo atsiradusios papildomos keleivių išlaidos – kelionės pratęsimas savo lėšomis, prarasti pinigai už viešbučių rezervacijas, suplanuotas ekskursijas ir t.t.,“ pasakoja M. Stonkus.

„Be to, nepamirškime kiek streso sukelia tokios situacijos, o stresas gali rimtai atsiliepti sveikatai“, – priduria jis.

 Anot keleivių teises Europoje ginančio EU 261 reglamento, bet kuriam keleiviui, patyrusiam daugiau nei 3 val. vėlavimą, skrydžio atšaukimą likus mažiau nei 14 dienų iki skrydžio ar nesavanorišką išlaipinimą (angl. overbooking), priklauso iki 600 eurų kompensacija. Būtent dėl šios priežasties ekspertai siūlo neskubėti rinktis pirmo pasitaikiusio varianto ir kovoti ne tik už žalos atlyginimą, tačiau ir realaus dydžio kompensaciją.  

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...