captcha

Jūsų klausimas priimtas

LB: vyriausybės pasiūlytos mokesčių korekcijos – gera įžanga esminei reformai

Lietuvos banko vertinimu, vyriausybės numatyta mokesčių pakeitimų kryptis iš esmės teisinga, tačiau siūlomų pataisymų nepakanka aktualiausioms Lietuvos mokesčių sistemos ir socialinės apsaugos problemoms išspręsti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Tai, kas pasiūlyta, – galėtų būti laikoma pradžia ar įžanga. Kad išspręstume ar bent sušvelnintume sunkiausias pajamų nelygybės, mažų pensijų ir nepakankamo socialinio saugumo, sveikatos apsaugos bėdas, turėtume dosniau finansuoti daugelį sričių. Tačiau tokių galimybių neturime, nes mūsų surenkamų pajamų ir viešųjų išlaidų lygis yra bene žemiausias visoje Europoje, nepaisant vis augančio vartojimo“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Jo teigimu, artimiausiu metu būtina pradėti rengti esminę mokesčių reformą, kuri vidutiniu laikotarpiu padidintų biudžeto pajamas.

„Jeigu šį darbą pradėtume neatidėliodami, jau 2019 metų valstybės biudžetas galėtų būti formuojamas naujos – efektyvesnės mokesčių sistemos pagrindu“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko ekspertų vertinimu, teikiami mokesčių pakeitimai prisidės prie dalinio minėtų problemų sprendimo. Teigiamai vertintinas siūlymas per neapmokestinamąjį pajamų dydį didinti mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas, taip pat ketinimai padidinti gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, į mokesčių sistemą įtraukiant dabar lengvatomis besinaudojančias atskiras visuomenės grupes, pavyzdžiui, stambiuosius ūkininkus. „Sodros“ įmokų „grindų“ įtvirtinimas gali padėti traukti į šviesą šešėlinius pinigus.

Pirminė Lietuvos banko ekspertų analizė rodo, kad pasiūlytos mokesčių korekcijos, jeigu joms būtų pritarta, turėtų neigiamą poveikį viešiesiems finansams. Dėl jų valdžios sektoriaus balansas 2018 metais gali būti maždaug 220 mln. eurų blogesnis. Praradimai biudžetui gali būti mažesni, jei Vyriausybei pavyks neigiamą efektą amortizuoti efektyvinant valdžios sektoriaus išlaidas ir surenkant daugiau pajamų augant ekonomikai.

Eurostato duomenimis, 2016 metais pagal surenkamas pajamas (34,5 proc. BVP) Lietuva buvo trečia nuo galo, pagal išlaidas (34,2 proc. BVP) – priešpaskutinė visoje Europos Sąjungoje (ES). Pagal pajamas iš turto ir pajamų mokesčių, kurios pernai sudarė 5,7 proc. BVP, Lietuva taip pat buvo antra nuo galo ES.  

Lietuvos banko vertinimu, siekiant esminių pokyčių jau artimiausiu metu būtini sprendimai toliau atsisakant abejotinų pajamų mokesčio ir kitų lengvatų, gerinant pridėtinės vertės mokesčio surinkimą ir didinant jo mokėtojų skaičių, įteisinant platesnę nekilnojamojo turto mokesčio bazę, pradedant taikyti aplinkosaugos mokestį transporto priemonėms.

Kad sistema būtų skaidresnė ir mažėtų paskatos šešėliui, Lietuvos bankas siūlo sujungti darbdavio bei darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir užtikrinti tiesioginę priklausomybę tarp šių įmokų bei išmokų dydžių.

„Sumažėjęs gimstamumas, visuomenės senėjimas ir emigracijos tendencijos turi ir turės vis didesnį poveikį valdžios sektoriaus finansų tvarumui, todėl šias problemas sprendžiančių pertvarkų nebegalima atidėlioti. Esame pasirengę prie jų prisidėti savo ekspertine analize“, – sakė V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas pavasarį jau yra pateikęs poziciją dėl būtinos pensijų reformos pertvarkos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close