captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kryme veikiantis Lietuvos verslas teigia negalintis atsikratyti prieš aneksiją ten įsigyto turto

Po politikų ir užsienio reikalų ministerijos kreipimosi į prokuratūrą, imta aiškintis, kokią veiklą lietuviškas verslas vykdo aneksuotame Kryme. Verslininkai sako, kad veikla buvo pradėta dar iki aneksijos, o dabar esą ieško pirkėjų šioje teritorijoje likusiam nekilnojamajam turtui.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Po publikacijos „Verslo žiniose“, kad kai kurios Lietuvos įmonės Rusijos aneksuotame Kryme gali vykdyti veiklą, konservatoriai Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis kreipėsi į Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijas, ar šios įmonės nepažeidžia šiam regionui taikomų sankcijų. Europos tarybos reglamentas numato, kad į bendrijos šalis draudžiama importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės produktus, o bendrijos fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama ten investuoti, pirkti nekilnojamąjį turtą, finansuoti įmones, teikti turizmo, transporto, telekomunikacijų, energetikos, gavybos paslaugas, prekes ir technologijas.    

„Pavyzdžiui, „Siemens“ turbinų istorija. „Siemens“ sustabdo veiklą po pasigirdusios kritikos ir Vokietijos vyriausybė labai ryžtingai į tai reagavo. Na, aš manau, ir mūsų vyriausybė taip reaguos. Nežaiskime mes pagal okupacinio režimo sukurtas taisykles, žaiskime pagal laisvo pasaulio taisykles.  Turi aiškų duot signalą mūsų verslui, kad jūs negalite daryt pinigų bet kokiom sąskaitom, nepaisydami jokių taisyklių. Aš suprantu, kai kam toks, tipo, rusiškas verslas labai naudingas, tačiau mes ir įėjome į tą laisvą pasaulį, kad žaist pagal taisykles, kad jaustis saugiai ir kad mumis pasitikėtų. Ir diplomatai, ir teisininkai, kurie stebi visą visumą, ir, jeigu matys, kad mes viena ranka labai daug prašom, o kita ranka iš esmės tas taisykles pažeidinėjam ir tiesiog pelnomės, tai nebus gerai. Tokie verslininkai tarnauja tokiam okupaciniam režimui. Tai nėra gerai atsimenant visą mūsų istoriją“, – sakė Seimo Tėvynės sąjungos - Krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis.      

Nekilnojamojo turto kompanijos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad Kryme investicijas pradėjo 2005-aisiais, kada abiejų šalių politikai skatino Lietuvos verslininkų investicijas Ukrainoje. Tačiau po Krymo aneksijos liko pastatytų, bet taip ir neparduotų 90 butų.

„Mes tikrai negalėjome numatyti, kad po 9 metų Krymas bus aneksuotas. Teisine kalba kalbant, tai yra force majeure sąlyga, nenugalimoji jėga. Mes šiai dienai negalime nieko pakeisti šitoje situacijoje. Mes jokios veiklos nevykdome Kryme, tiesiog mūsų yra pastatytas gyvenamas namas. Pusė namo butų yra parduota, kita pusė likus neparduota ir, deja, kai Krymas buvo aneksuotas 2014 metais, nuo tos datos pardavimai visi sustojo. Investicijų niekas Kryme nedaro ir aišku, kad šiandien turime tokią patinę situaciją, tai yra turtas yra, parduoti jo negalim ir kitų veiksmų jokių irgi daryti negalim. Mūsų tikslas – iš Krymo pasitraukti kiek galima greičiau, bet netgi taikant 50 procentų nuolaidą šiandien butų Kryme niekas neperka, nes situacija labai neaiški, neapibrėžta“, – pasakojo A. Avulis.

Įmonės „Pluošto linija“ direktorius Jonas Jakutis sako, kad Jaltos centre patalpas įsigijo dar iki Krymo aneksijos, kuriose planavo eksponuoti įmonės gaminamą produkciją iš lino. Dabar Kryme veiklos nevykdo, bet įsigytos patalpos liko.    

„Kadangi neišdaužytų langų, kad būtų apsauga, turėjom įkurti ten įmonę, kad galėtume sudaryti sutartį su elektros tinklais, su dujom, su apsauga. Ten dabar davėm panaudai Baltarusijos įmonei „Oršos“ kombinatas, kuri toliau savo produkcija ten prekiauja. Mes pardavinėjam, yra nekilnojamo turto vienoj, kitoj agentūroj. Bet vis aiškina, kad tilto nėra, žmonės mažai važiuoja, tiesiog koks būtų pasirinkimas kitas, tiesiog nežinau. Ar ten siūlytumėte išvis nurašyti ir palikt likimo valiai. Nes vis dėlto turtas, pinigai ir nemaži pinigai kai pirkom, įrengėm ir t.t. O taip staigiai nieks neperka“, – teisinosi J. Jakutis.

„BT Invest“ direktorius Aivaras Karalius teigia, kad Kryme turimų supermarketų, esą, taip pat niekas neperka. Dėl savo veiklos jis konsultavosi su Užsienio reikalų ministerija ir advokatų kontora, o jų verslą Kryme, esą, finansuoja ir Europos rekonstrukcijos bankas.

„Taip atsitiko, kad po okupacijos mūsų dalis verslo liko Kryme. Ten savo nuosavybe turime 6 parduotuves ir tuo metu turėjome dar dvi nuomojamas parduotuves. Tai yra kaip supermarketai ir šiai dienai liko 6 parduotuvės savo nuosavybėj kur turime ir viena parduotuvė nuomojama. O ten pelningas jums verslas yra? Aišku, po tos okupacijos ten buvo labai viskas suirę, sustoję, dabar daugmaž parduotuvės dirba savo atsiperkamumo lygyje. Dabar dirba jos pelningai. Parduotuvės, kurias mes ten operuojame, apskritai, visas „Novus“ verslas prekybos centro yra  finansuojamas Europos rekonstrukcijos banko, ir ta veikla jau buvo finansuojama prieš okupaciją. Tai visi tie pakeitimai struktūriniai, kur buvo daromi jau po okupacijos, buvo derinami su ERB, kurie pedantiškai žiūri, ar nebūtų kažkokie pažeidimai EK sankcijų. Tai mes tų principų prisilaikome ir ten veiklos neplečiame, laikom tas pačia parduotuves ir jei nerasim kažkokio pirkėjo, nerasim būdo išeit, teks tą veiklą tęst“, – kalbėjo A. Karalius.

Nacionalinėje teisėje nėra numatyta sankcijų už Europos Sąjungos Tarybos reglamentų pažeidimus. Seimo narys Ž. Pavilionis teigia, kad verslui galioja tarptautinė teisė.

„Pas mus nacionalinėj teisėj nėra apibrėžta atsakomybė už pažeidimą tarptautinių santykių sankcijų, tačiau, aš manau, tikrai bus pritaikytos tam tikros sankcijos, nes iš esmės tokių įmonių veiklą netgi būtų galima stabdyti, kadangi tu iš esmės pažeidi tarptautinę teisę. Ir tie verslininkai, kurie mano, kad jie gali žaisti tik pagal okupacines taisykles, jie tikrai neteisūs. Pasaulyje galioja tarptautinė teisė, kuria remiantis ir buvo įvestos šios sankcijos. Jeigu tam tikros įmonės pradės ją pažeist, na, aš tai manau, pasekmės tikrai bus neabejotinai. Jeigu jau Užsienio reikalų ministerija sukruto, padarysime viską, kad tokių precedentų nebūtų“, – teigė Ž. Pavilionis.

Dėl minėtų įmonių veiklos Kryme Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o ši į kriminalinės policijos biurą. Teisėsaugos institucijos spręs, ar bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...