captcha

Jūsų klausimas priimtas

Perspėja: Lietuva gali tapti brangia šalimi dar prieš tapdama turtinga

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija liepą pasiekė seniai matytą įvertinimą ir sudarė 4,1 proc. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas primena jau anksčiau kalbėjęs, kad yra nemaža grėsmė, kad Lietuva įsisuks į kainų ir atlyginimų augimo spiralę.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Nes kai tik atlyginimai padidėja, tai ir kainos pakyla. Tai viena ranka duoda namų ūkiams didesnes pajamas, o kita ranka atima per didesnes kainas.

Tokia spiralė veda ne į realų pajamų augimą, o į infliacijos burbulą ir vėliau neišvengiamai diržų veržimąsi. Tai 2005–2007 metų Lietuvos patirtis. Tai kelia nerimą“, – DELFI sakė jis.

Stiebtis pradėjo prieš metus

4,1 proc. metinės infliacijos įvertinimas gaunamas lyginant šių metų liepos ir 2016 metų liepos kainas. Jis reiškia, kad šiandien prekių ir paslaugų kainos yra 4,1 proc. brangesnės nei buvo pernai.

Kaip matyti iš vartotojų kainų indeksų, kuriuose kiekvienas mėnuo lyginamas su 2010 metais, spartesnis kainų augimas Lietuvoje stebimas nuo 2016 metų rugpjūčio.

Kaip tik praėjusių metų liepą minimali mėnesinė alga (MMA) buvo kilstelėta iki 380 eurų.

Perka nepaisant augančių kainų

Tačiau Ž. Mauricas ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda DELFI sakė, kad tiek MMA, tiek vidutinio darbo užmokesčio didėjimas yra tik viena iš augančios infliacijos priežasčių.

„Pagrindinė priežastis yra paklausa, kuri pakankamai sparčiai auga visuose sektoriuose. Tai leidžia pakankamai laisvai manipuliuoti kainomis ir jei konkurencinė situacija leidžia, sąnaudų didėjimas perkeliamas į prekės ar paslaugos kainą, – sakė G. Nausėda. – Perkėlimas būtų sunkiai įmanomas, jei ne paklausos situacija. Šiandien visoje mažmeninės prekybos grandinėje sunku atrasti sektorių, kuriame paklausa nedidėtų – praktiškai viskas bujoja.“

Ekonomistas pridūrė, kad prie metinės infliacijos rodiklio maždaug 1 proc. punktą prideda alkoholio akcizų padidinimas.

Savo ruožtu Ž. Mauricas dėmesį atkreipė į bendrą ekonomikos atsigavimą.

„Matome, kad statybų sektorius atsigauna, atsiranda daugiau šešėlinių pinigų, Europos Sąjungos parama dar plūsta. Tai toks „la dolce vita“ – saldus gyvenimas.

Vartotojai perka, paslaugų sektorius kainas kelia, bet vis tiek mato, kad paklausa auga. Prekybininkai naudojasi proga ir tas kainas kelia. Tačiau ilgainiui tai gali turėtų iššūkių Lietuvai“, – sakė jis.

Ekonomistas pastebėjo, kad Lietuva gali tapti brangia šalimi dar prieš tapdama turtinga.

„Galime prarasti tarptautinį konkurencingumą, nes kai darbo užmokestis kyla apie 10 proc. per metus, tai po poros metų pralenksime kitas Rytų Europos valstybes – Lenkiją, Čekiją“, – sakė Ž. Mauricas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2017 metais infliacija Lietuvoje sieks 3,2 proc., o 2018 metais – 2,2 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close