captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis: nesvarstoma Kauno oro uosto paversti pagrindiniu

Laikinai pagrindiniais Lietuvos oro vartais tapęs Kauno oro uostas ateityje netaps pagrindiniu šalies oro uostu, sako susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, toks projektas būtų brangus, todėl atnaujinus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taką, bus plečiamas jo terminalas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Kiti oro uostai, išskyrus Vilniaus oro uostą, norint, kad jie taptų pagrindiniais, reikštų naujo oro uosto statybą. Dėl Vilniaus oro uosto, kuris yra ir bus pagrindinis mūsų oro uostas, plėtros atskirai kalbamės su oro uosto vadovybe“, – Vilniaus oro uoste žurnalistams antradienį teigė R. Masiulis.

Idėja Kauno oro uostą paversti pagrindiniu kilo po to, kai į jį laikinai buvo perkelti skrydžiai iš Vilniaus ir jam gerai susitvarkant su keturis kartus padidėjusiu keleivių srautu.

Kai kurie ekspertai mano, jog Kauno oro uostas yra patogus geografiškai, iš jo kylantys ir jame besileidžiantys lėktuvai praskrenda pro mažiau apgyvendintas teritorijas nei Vilniuje, o jo takas yra žymiai ilgesnis.

Tris šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai vadovas Gediminas Almantas žurnalistams sakė, kad Vilniaus oro uosto plėtrą stabdo ribotas keleivių terminalo pajėgumas, tačiau šis klausimas bus sprendžiamas, baigus tako rekonstrukciją.

„Pagrindiniai plėtros ribojimai yra terminalo pajėgumai. Tai yra sekantis etapas, kurį mes darysime po tako rekonstrukcijos. Terminalas yra per mažas. Jis yra sudėtingas, nes buvo plečiamas senojo terminalo pagrindu“, – žurnalistams kalbėjo G. Almantas.

Anot jo, plečiant keleivių terminalo pajėgumus, oro uosto veikla nebus stabdoma ar apribojama.

Antradienį R. Masiulis kartu su Lietuvos oro uostų vadovybe apžiūrėjo kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbus. Susisiekimo ministras tvirtino, jog darbų kokybė – gera.

„Darbų kokybę tikrina specialūs inspektoriai, kurie nuolatos budi šiame projekte ir jie kol kas darbų kokybę užtikrina, kad darbai daromi taip, kaip jie turi būti“, – kalbėjo R. Masiulis.

Vilniaus oro uosto vadovas Olafas Martensas balandį BNS sakė, jog gali būti svarstomos trys oro uosto keleivių terminalo plėtros idėjos: dabartinio terminalo plėtra, dviejų naujų priestatų statyba arba naujo terminalo statyba.

Pernai Vilniuje aptarnauta 3,8 mln. žmonių, tačiau dabar terminalas efektyviai gali aptarnauti apie 3,5 mln. keleivių.

Šiek tiek praplėstas oro uostas galėtų aptarnauti iki 4,5 mln. keleivių. Pastačius du naujus terminalo priestatus, anot jo, būtų aptarnaujama iki 8 mln., o visiškai naują terminalą – 10–15 mln. keleivių per metus.

Kuris variantas bus pasirinktas, priklausys nuo Lietuvos oro uostų koncesijos projekto. Dabar svarstoma, ar nereikėtų praplėsti koncesijos projekto po to, kai Seimas birželį priėmė naują Koncesijų įstatymą. Sprendimas turėtų būti priimtas, pasibaigus tako rekonstrukcijai.

Koncesininkas plėtotų visus tris šalies oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos, kiekvieno jų valdymas ir plėtra būtų reguliuojama atskirai, o koncesijos pabaigoje valstybė perimtų turtą.

G. Almantas anksčiau yra minėjęs, kad koncesijos projektu domisi Didžiosios Britanijos, Turkijos, Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos investuotojai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...