captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai dar niekada nebuvo tiek prasiskolinę už būstą – bet grėsmės nėra

Jau pustrečių metų Lietuvos gyventojų paimtų paskolų už būstą suma kas mėnesį didėja ir kaskart pasiekia naujus rekordus. Birželį naujų paskolų išduota daugiausiai nuo 2008 m. Ekonomistų negąsdina dabartinis skolų lygis – jis yra vienas žemiausių Europoje. Tačiau baiminamasi, kad jei kainos ir skolinimasis taps nevaldomi, tai gali įžiebti ekonomikos perkaitimą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šiemet birželį Lietuvos gyventojų įsiskolinimas už būsto paskolas pasiekė rekordines aukštumas ir daugiau nei 10 proc. viršijo prieš 2008 m. krizę buvusį lygį. – 6,82 milijardo eurų.

Vien per birželį skolos padidėjo 56 milijonais eurų, tokie skolų augimo tempai nematyti nuo pat prieškrizinių 2008-ųjų.

„Pirmas vertinimas pažvelgus į skaičius – akivaizdu, kad 2008-2009 m. iškilę iššūkiai jau įveikti ir ekonomika pasistūmėjo į priekį. Gyventojai ne tik uždirba daugiau, bet tuo pačiu ir pasiskolino daugiau. Tai žymi tam tikrą atsigavimą ir naują etapą Lietuvos ekonomikoje“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

Nesunku suprasti gyventojų motyvaciją imti naujas paskolas – būsto paskolų palūkanų vidurkis šiemet birželį buvo rekordiškai žemas – vidutiniškai 1,61 proc. visiems būsto paskolas paėmusiems gyventojams, o jų pajamos augo.

Jei visos būsto paskolos būtų išdalintos Lietuvos gyventojams, kiekvienam tektų po 2400 eurų. O per metus sumokamos palūkanos už būsto paskolas vienam asmeniui tesiektų 39 eurus.

„Apie burbulus dar tikrai labai anksti kalbėti dėl labai paprastos priežasties – jei tik dabar viršijome 2007 m. vidurkius, tai reikia aiškiai prisiminti, jog praėjo 10 metų. Ir prieš 10 metų pinigų vertė buvo visiškai kita. Nominalių apimčių viršijimas tik dabar, netgi sakyčiau, tai yra per lėtas ir per sunkus kelias sugrįžimui ten, kur buvome prieš 10 metų“, – svarsto M. Dubnikovas.

Pasak jo, šiuo metu burbulo sprogimas negresia. Tačiau nerimą kelia tai, kad jei kainų augimo ir skolinimosi apimčių šuoliavimas įsisuks – tai ekonomikai gali grėsti rimtomis bėdomis ateityje.

Gyventojai gali grąžinti didesnes paskolas

Investavimo ekspertas Vaidotas Rūkas ramina, kad lietuviai nėra itin prasiskolinę ir jų pajamų augimo tempas leidžia lengvai padengti turimus įsipareigojimus.

„Naujų būsto paskolų kiekis išaugęs, po krizės jis auga vis labiau, tačiau, lyginant su prieš kriziniais metais buvusiu augimu, jokių naujų rekordų čia nematyčiau. Nieko keisto, kad paskolų portfelis auga – Lietuvos ūkis irgi auga, žmonių pajamos auga ir viršijo prieškrizinį lygmenį. Atitinkamai didėja ir paimamų paskolų apimtys“, – sako „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius V. Rūkas.

Tačiau nerimą dėl per didelio įsiskolinimų ir nekilnojamojo turto kainų augimo jau yra pareiškęs Lietuvos bankas, užsiminęs, kad rudenį, įvertinus situaciją, bus svarstoma dėl naujų galimų priemonių NT rinkai riboti.

„Žiūrint į NT kaip į investicijų objektą, paskutiniu metu su Lietuvos banko nuomone mes sutinkame – paklausa gyvenamajam NT buvo itin didelė, NT buvo perkamas vien tam, kad būtų pateiktas nuomos rinkai. Investicinės paklausos tendencija buvo labai aiški“, – teigia DNB banko analitikas Povilas Stankevičius.

Pasak jo, investuotojų susidomėjimas NT iš paskos pakėlė ir NT nuomos kainas.

„Gyvenamojo NT kainos kyla, bet jo įperkamumas, jei vertinsime pagal dabartinius atlyginimus ir pajamas, didėja. Vartotojai gali įpirkti NT objektus dabartinėmis kainomis. Geri įperkamumo rodikliai reiškia, kad bent jau NT įsigijimo kainos nėra labai atitolusios nuo realybės“, – sako P. Stankevičius.

Jis vertina, kad Lietuvos gyventojų įsiskolinimai visos Europos kontekste išlieka itin žemi.

„Lietuvos įmonių ir gyventojų bendras įsiskolinimo lygis sudaro maždaug apie 43 proc. bendrojo vidaus produkto. Euro zonoje tas lygis siekia apie 90 proc. BVP. Tad Lietuvos privatus sektorius dar labai nedaug prasiskolinęs – erdvės skoloms augti dar yra. Namų ūkių įsiskolinimo lygmuo siekia tik apie 20 proc. BVP, tai daugiau nei dvigubai mažiau, nei euro zonos vidurkis“, – sako P. Stanevičius.

Lietuvos bankas: situacija tvari

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta patvirtina, kad nerimauti pagrindo šiuo metu nėra.

„Šiuo nominalaus paskolų portfelio rekordu per daug stebėtis nereikėtų. Minėtas portfelio dydis rimtų grėsmių kredito rinkos tvarumui kol kas nekuria. Šiuo metu itin svarbu stebėti portfelio augimo greitį. Pastarasis nemažas, tačiau jau kurį laiką išlieka stabilus. Nuo šių metų pradžios metinis augimas sudaro kiek daugiau nei 7 proc., – o, pavyzdžiui, 2007 m. prieš pat krizę portfelio augimas siekė ir po 60 proc.“, – aiškina S. Krėpšta.

Jis tikina, kad prie dabartinės skolinimo ir būsto rinkos plėtros reikšmingai prisideda didėjančios namų ūkių pajamos, stiprėjanti jų finansinė padėtis, istoriškai bene geriausias būsto įperkamumas ir pigios paskolos.

Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuva yra tarp šalių, kuriose paskolų portfelis auga sparčiausiai.

„Nors toks paskolų augimo tempas yra stabilus jau kurį laiką, portfelis auga daug lėčiau nei prieškriziniu laikotarpiu, o namų ūkių padėtį gerina augančios pajamos – paskolų grąžinimui skiriamų pajamų dalis mažėja jau ketvirtus metus iš eilės“, – sako S. Krėpša.

Tačiau jeigu sparti skolinimo plėtra užsitęstų metus-dvejus, rizika galėtų išaugti.

 „Lietuvos bankas nuolat stebi įvairius rodiklius, rodančius šalies finansų sistemos sveikatos būklę, o bendra išvada kol kas yra tokia: šiuo metu disbalansų skolinimo ir būsto rinkoje nėra, tačiau temperatūra kyla. Itin svarbu, kokias tendencijas matysime artimiausiais ketvirčiais – ar natūralų rinkos sulėtėjimą, ar tolesnį spartų augimą, kuris didintų poreikį taikyti vėsinimo priemones“, – teigia S. Krėpša.

Šių metų rudeniui įsibėgėjant, Lietuvos bankas ketina pasidaryti išsamią rinkos raidos „nuotrauką“ ir spręsti dėl poreikio taikyti vėsinimo priemones.

Greitas šuoliavimas sujauktų viską

15min kalbinti specialistai nerimauja ne dėl esamos padėties, bet dėl perspektyvos – yra ženklų, kad ekonomika įsibėgėja per stipriai.

„Burbulas kol kas negresia, tačiau iš kitos pusės – mūsų ekonomiką kaitins kitas labai įdomus proceass. Mes turime infliaciją, kuri jau viršija 4 proc. Jei tas procesas tęsis labai ilgai ir matysime labai spartų augimą, tai kels tam tikrų nerimo signalų. Europoje infliacija siekia apie 1,5 proc. arba netgi mažiau“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos atstovas M. Dubnikovas.

BNS nuotr.

Anot jo, per artimiausius 12-24 mėnesius Lietuvai infliacija kels didelį iššūkį, kadangi ekonomika atsigauna stipriau nei Vakarų Europoje, tuo tarpu šalis neturi palūkanų valdymo mechanizmo – palūkanas reguliuoja Europos centrinis bankas visai euro zonai kartu. Ir kol kas palūkanos išlieka neigiamos.

„Greičiausiai matysime ir NT brangimą, ir atlyginimų augimą, kuris viršys ES vidurkius. Po kiek laiko tikrai galėsime kalbėti apie vidurkių viršijimą ir įkaitimą. Tad reikėtų kalbėti ne apie burbulą šiandien, bet apie burbulą artimiausių 2-3 metų bėgyje, kai augsime sparčiau už visą Europą“, – įspėja M. Dubnikovas.

V. Rūkas tuo tarpu primena, kad 2005–2007 m. būsto paskolų išdavimo tempas buvo per didelis ir tai vėliau lėmė ekonominę krizę.

„Visi per staigiai ėmė paskolas, per greitai investavo ir būsto kainų augimas buvo netvarus. Šiuo metu tas paskolų augimo tempas dar nėra itin didelis, ir tikrai nėra ta situacija, kuri buvo prieš dešimtmetį. Šiuo metu žmonių pajamos auga 10 proc. per metus, vadinasi ir gebėjimas grąžinti paskolas išauga 10 proc. Todėl nieko keisto, kad būsto paskolų skaičius auga“, – grėsmės neįžvelgia V. Rūkas.

Tačiau ir jį neramintų, jei NT kainų augimas taptų dviženklis.

„Netikiu sparčiu kainų augimu. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, jei augimas bus spartus, rinka galėtų patiekti daug naujos statybos būstų, kuriuos irgi reikėtų parduoti. Tad iš pasiūlos pusės turime gerą situaciją – kainų augimas nebus dviženklis arba toks negalėtų ilgą laiką tęstis“, – sako V. Rūkas.

Jam pritaria ir DNB atstovas – jis lauktų, kad kainos toliau augs, bet ne per stipriai.

„Jei žiūrime į ateitį, NT kainų augimas vis tiek kažkoks bus. Aišku, nesinori, kad NT kainos labai greitai šuoliuotų į preikį. Bet erdvės kainos stabiliai kilti dar yra“, – sako P. Stankevičius ir pažymi, kad šiemet I ketv. leidimų statyti naujus butus išduota 80 proc. daugiau nei prieš metus.

Lietuvos banko turimais duomenimis, vidutinė 2016 m. suteiktų hipotekos paskolų pradinė suma sudarė 48,5 tūkst. Eur – tai yra 4,97 tūkst. Eur daugiau nei prieš metus.

Investuoti pasiskolinus – rizikinga

Skolintis ir pirkti NT bei jį nuomoti, taip siekiant uždirbti investicinės grąžos, ateityje gali pasirodyti vis mažiau patraukli investicija.

„Su svertu – paėmus paskolą – investuoti visuomet yra rizikinga, kad ir kokios investicijos tai bebūtų: NT, akcijos, obligacijos ar kitos. Visuomet galima susidurti su tokia situacija, kai nuomininko nebus ilgesnį laiką, arba nuomos kainos kris, palūkanos už paskolą išaugs ir pajamos nepadengs įmokos. Dėl to rizika tikrai yra reali. Jei leidžiamos nuosavos lėšos ir investuojama – tokio pobūdžio rizika yra gerokai mažesnė“, – teigia „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius.

Jis vertina, kad ir geriausias laikotarpis pirkti būstą nuomai – jau praeityje.

„Kažkada ši niša prisipildys ir bus daugiau norinčių būstą išnuomoti, nei bus norinčių jį išsinuomoti. Ir tada ateis tas nepalankusis laikas, kai nuomos kainos mažų mažiausiai gali koreguotis. Šią riziką mažina tai, kad didžiuosiuose miestuose auga jaunų gyventojų skaičius – tai situaciją šiek tiek stabilizuoja“, – aiškina V. Rūkas.

DNB banko analitikas investuotojams į NT siūlo įvertinti, ar pavyks grąžinti skolas, jei palūkanos išaugtų.

„Paskola daugumai vartotojų ko gero yra pagrindinis būdas įsigyti NT. Šiuo metu palūkanų normos vis dar yra labai žemos, žmonės palūkanų beveik nemoka. Bet būsto paskolų terminas nėra du trys metai. Reikia vertinti, kad paskola trunka 10-20–30 metų ar net ilgiau. Per tokį laikotarpį palūkanos tokios žemos nebus ir kažkada turės augti. Tad tikrai reikia įvertinti, ar mėnesinė įmoka, paskaičiuota didesnėmis palūkanomis, būtų priimtina“, – nepalankiausią scenarijų siūlo įvertinti P. Stanevičius.

Visos Lietuvos gyventojų paskolos šiemet birželio mėnesį sudarė 8,64 mlrd. eurų – po 3000 eurų kiekvienam gyventojui. Tokios skolos sudarytų maždaug 22 proc. BVP.

Vertinant pagal vidutines mokamas palūkanas (2,36 proc) lietuviai bankams per metus atseikėja apie 204 milijonus eurų palūkanų – maždaug po 72 eurus kiekvienas.

Lietuvos banko atstovas aiškina, kad išduodant paskolas bankai iš anksto įvertina galimą neigiamą palūkanų pasikeitimo poveikį mažomis palūkanų normomis pasiskolinusiems gyventojams

„Dar 2015 m. atlikome Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus. Jais kredito įstaigos įpareigotos prieš suteikiant būsto paskolą įvertinti, ar paskolos gavėjo pajamos būtų pakankamos tuo atveju, jeigu paskolos palūkanų norma padidėtų iki 5 proc.“, – sako S. Krėpšta ir siūlo gyventojams būti atsakingiems.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...