captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kur slypi tikroji Kauno oro uosto sėkmės priežastis

Po Vilniaus oro uosto uždarymo rekonstrukcijai Kaune apsilankę oro linijų keleiviai pasakoja buvę nustebinti nepriekaištingo aptarnavimo ir ypač sklandžių procedūrų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris sako, kad tai lėmė didesnis darbuotojų skaičius ir dėmesys jų motyvacijai.

Kai kas net pradėjo svarstyti, kad puikiai pasirodęs Kaunas galėtų tapti pagrindinio šalies oro uosto miestu, tačiau Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas teigia, jog kol kas tokių planų neturi.

Savo ruožtu Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ vadovė Žydrė Gavelienė DELFI sakė, kad rekonstrukcijos laikotarpiu turistų Lietuvoje bus 40 proc. mažiau.

„Laukiame ir tikimės, jog viskas gerai baigsis“, – komentavo ji.

Mažiau keleivių, daugiau darbuotojų

„Tikrai galima pagirti visų darbą organizuojant didesnio oro uosto veiklos perkėlimą į mažesnį – viskas atrodo labai sklandžiai“, – taip savo tinklaraštyje simonas.bartkus.lt Kauną įvertino „Small Planet Airlines“ rinkodaros vadovas Simonas Bartkus.

Tačiau jis iškėlė klausimą apie tai, kiek vietų lėktuvuose iš Vilniaus į Kauną nebuvo perkelta.

„Ryanair“ Vilniaus veiklos nekėlė į Kauną ir „Belavia“ nutarė šiuo laikotarpiu neskraidyti, tačiau buvo ir kitų manevrų. Pavyzdžiui, „Wizz Air“ į Kauną perkėlė tik tris lėktuvus iš keturių, o taip pat tyliai numarino planą į Lietuvą atsiųsti „Airbus A321“ – planuota buvo nuo liepos 21 dienos, o dabar planas atidėtas rugsėjo viduriui“, – rašė S. Bartkus.

Jis paskaičiavo, kad dėl perkėlimo Lietuva neteko apie 32 proc. pasiūlos, arba iš Vilniaus oro uosto į Kauną nebuvo perkelta maždaug 38 proc. kėdžių.

Komentuodamas S. Bartkaus pastebėjimus, D. Voveris pirmiausia pabrėžė, kad savo statistikoje skaičiuoja keleivius, o ne vietas.

„Kai planavome projektą, įvertinome, kad Kaune turėsime apie 15-20 proc. mažiau keleivių. Pagal naujausią statistiką, taip ir yra. Keleivių skaičius Kaune, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu kartu su Vilniumi, yra sumažėjęs apie 17 proc.

Praėjusiais metais abu oro uostai per dieną aptarnavo apie 14,5 tūkst. keleivių, o dabar turime iki 12 tūkst. keleivių“, – sakė Lietuvos oro uostų atstovas.

D. Voveris pridūrė, kad šiuo metu pastebi kasdienį keleivių skaičiaus didėjimą.

„Tai gali būti susiję su gerais atsiliepimais apie Kauną. Turime prielaidą, kurios dar negalime patikrinti, kad žmonės, matydami gerus atsiliepimus, atsikrato baimių dėl laikinos infrastruktūros ir tiesiog pradeda pirkti bilietus“, – sakė jis.

Laimingi darbuotojai

D. Voveris sakė, kad Kauno oro uostas veikia netgi geriau, nei pats tikėjosi.

„Supratome, kad žmonėms Kaune infrastruktūra bus laikina, nežinoma, bus daugiau streso. Oro uostas apskritai yra tokia vieta, kur žmonės patiria daugiau streso. Dėl to itin didelį dėmesį skyrėme savo darbuotojų paruošimui, jų motyvacijai. Užtikrinome, kad darbuotojų oro uoste būtų maksimaliai daug ir jie būtų pasiruošę padėti“, – pasakojo jis.

Pašnekovas paaiškino, kad Kaune toliau dirba įprastas oro uosto personalas, bet prie jo dar prisidėjo 200 Vilniaus oro uosto darbuotojų.

„Jiems paliktos maksimaliai išgrynintos, keleiviui pačios svarbiausios funkcijos. Tada darbuotojai yra geriau pailsėję, labiau susikaupę, susikoncentravę į keleivį“, – sakė D. Voveris.

Prieš šių darbuotojų, pasak jo, dar prisideda 150 papildomai pasamdytų laikinų darbuotojų, kurių funkcijos yra pačios įvairiausios, bet taip pat nukreiptos į pagalbą keleiviui.

„Žinoma, tą gerą nuotaiką Kaune padeda sukurti Lietuvos oro uostų administracijos darbuotojai, kurie savanoriškai tiek darbo, tiek savo laisvu laiku važiuoja ten dirbti, bendrauja su keleiviais, teikia informaciją.

Kai sudedame visus šiuos darbuotojus, turime didelį jų skaičių, lyginant su keleivių skaičiumi. Tai leidžia sukurti tą gerą atmosferą“, – sakė Lietuvos oro uostų atstovas.

Jis pridūrė, kad iš Vilniaus į Kauną perkeltiems darbuotojams užtikrina nemokamą važiavimą į darbą.

„Autobuse jiems daliname pusryčius (kava, sumuštiniai), užtikriname ir jų maitinimą Kaune. Manome, kad laimingas darbuotojas savo teigiamą energiją perkels į keleivį. Matome, kad tai tikrai pasiteisina“, – sakė D. Voveris.

Perkelti ne tik mėnesiui?

Kaip pastebėjo „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis oro uosto veiklos perkėlimas į Kauną įvyko gana sklandžiai, jį giria net patys vilniečiai. Dėl to jis pusiau rimtai pasiūlė Kaunui tapti pagrindiniu oro uostu ne tik vienam mėnesiui.

„Ne paslaptis, kad Vilniaus oro uosto plėtros galimybės yra labai ribotos – aplink jį gyvenamieji namai, dideliems lėktuvams nusileidimą apsunkina virš Astravo atominės elektrinės esanti neskraidymo zona.

Galiausiai nuolatinis didelis besileidžiančių lėktuvų srautas tiesiai virš vilniečių galvų būtų varginantis ir jų pačių nedžiugintų. Todėl sunku buvo tikėtis, kad iš šio oro uosto lėktuvai kada nors skraidys į San Franciską ir Fortalezą“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė ekonomistas.

N. Mačiulis teigė, kad Kauno oro uostas tam yra daug labiau tinkamas, be to lėktuvai nesileidžia virš didelių gyvenamųjų rajonų, o dėl to, kad yra beveik Lietuvos centre jį patogiau pasiekti visų miestų ir miestelių gyventojams.

„Vilniečiams, žinoma, šiek tiek diskomfortas, tačiau problemą visiškai išspręs „Rail Baltica“ atšaka, kuri ne šiaip sujungs Kauną ir Vilnių, bet ir leis vilniečiams iki Karmėlavos oro uosto nuvykti per 15 minučių. Atsiranda potencialas ne tik perimti nemažą Rygos oro uosto rinkos dalį, bet ir matyti reguliarius transatlantinius skrydžius“, – sakė jis.

Tačiau G. Almantas nurodė, jog dabartinis aviacinės veiklos perkėlimas yra laikinas sprendimas, planuotas tik Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos laikotarpiui.

„Sukurta infrastruktūra, procesai ir kiti resursai yra laikini, planuoti tik šiam laikotarpiui. Kauno oro uostas tokiu būdu negalėtų veikti nei rudenį, nei žiemą, nei pavasarį. Lietuvoje sparčiai augančiam keleivių srautui aptarnauti būtų reikalingos žymios investicijos į Kauno oro uosto infrastruktūrą, taip pat į jo pasiekiamumą geležinkelių ir kelių transportu“, – komentavo Lietuvos oro uostų atstovas.

BNS nuotr.

Laukia, kada baigsis

Ž. Gavelienė komentavo, kad Kauno oro uostui iškelti kitokie lūkesčiai, nei standartiniam oro uostui.

„Suprantame, kad jis laikinas, – sakė ji. – Natūralu, kad kol kas viskas veikia gerai, džiugu, kad nėra netikėtų aplinkybių. Tai tikrai nusiskundimų negirdime iš klientų.“

Pašnekovė pridūrė, kad nepatogumo faktorius vilniečiams išlieka, todėl laukia rekonstrukcijos pabaigos ir tikisi, jog viskas baigsis gerai.

„Turistų sumažėjo, bet kelionių organizatoriai tai pajautė dar prieš 3 ir net 9 mėnesius, kai pradėjome planuoti.

Be to, kai reklamuojamės, jog pas mus lengva iš oro uosto patekti į miesto centrą, tai klientai turi aukštus lūkesčius. Dabar tenka pasakoti, kad reikės pusantros valandos nuvažiuoti iki Vilniaus. Planuojame, kad turistų bus 40 proc. mažiau“, – sakė Ž. Gavelienė.

G. Almantas sakė, kad jau po kelių savaičių pasibaigus Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos projektui, Lietuvos oro uostai sugrįš prie įprastos trijų oro vartų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – veiklos.

„Visuose juose ir toliau bus siekiama išlaikyti keleivių augimo tendencijas“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu D. Voveris DELFI sakė, kad rekonstrukcija Vilniuje vyksta sklandžiai.

„Šiuo metu pilnai išasfaltuoti du kilimo-tupimo tako sluoksniai iš keturių, pradedamas asfaltuoti trečias sluoksnis. Jau yra išvedžiotos elektros komunikacijos, pabaigos link artėja lietaus vandens surinkimo sistema“, – pasakojo jis.

Vilniaus oro uostą atidaryti keleiviams planuojama rugpjūčio 18 dieną.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...