captcha

Jūsų klausimas priimtas

Draudimo įmonė: šiemet gamtos stichijos pridarė žalos už 246 tūkst. eurų

Gamtos stichijos vis dažniau grūmoja gyventojų turtui. Po ketvirtadienio liūties kol kas fiksuotos kelios dešimtys klientų kreipinių, tačiau šis skaičius dar turėtų išaugti. Daugiausia kreipėsi automobilių vairuotojai, kurie bandė nesėkmingai įveikti apsemtas Vilniaus gatves, teigia „ERGO Insurance“ Lietuvoje. Nuo birželio mėnesio gyventojų turtui padaryta žala, „ERGO Insurance“ duomenimis, siekia daugiau nei 246 tūkst. eurų, rašoma bendrovės pranešime.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Jei praėjusių metų vasarą Lietuvoje siautė tiek liūtys, tiek škvalai, tai šiemet daugiausia žalos gyventojų turtui pridaro liūtys. Pastebime tendenciją, kad po praūžusių gamtos stichijų sulaukiame ir daugiau gyventojų norinčių įsigyti turto draudimą ar savo automobilį apdrausti Kasko draudimu“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Šiemet dėl gamtos stichijos labiausiai nukentėjo gyventojų būstai – lubos, sienos, grindys. Taip pat dėl liūties apsemtuose namų rūsiuose nukentėjo ten saugomi daiktai. Gyventojai nuostolių patyrė ir dėl sugadintų elektronikos ir elektros įrenginių. Iš transporto priemonių gedimų daugiausia žalų registruota dėl hidrosmūgių ir užkritusių objektų. 

Šių metų vasarą nuo gamtos stichijos labiausiai nukenčia Vilniaus ir Vilniaus rajono, taip pat Kauno, Marijampolės, Lazdijų ir pajūrio gyventojai.

Kiekvieną vasarą daugiausia materialinių nuostolių paprastai gyventojams pridaro audros – stiprus lietus, perkūnija ir škvalas vienu metu. Jų gyventojams padaryta žala 2015 metų vasarą siekė 256 tūkst. eurų, pernai vasarą sudarė beveik 450 tūkst. eurų, o šiemet per vasarą – daugiau nei 246 tūkst. eurų.

Draudimo ekspertas pataria, kad siaučiant stipriam vėjui gyventojai turėtų likti namuose, uždaryti visus langus ir duris, išjungti elektros prietaisus – ypač jei stiprų vėją lydi perkūnija. Be to, sinoptikams prognozuojant škvalą, iš namo kiemo ar atviro balkono reikėtų surinkti ir į saugią vietą sunešti visus daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas. Automobilius tokiu atveju reikėtų įvaryti į garažą ar bent jau nestatyti po medžiais ir elektros linijų stulpais.

Liūtys automobilius išveda iš rikiuotės

Kiekvieną kartą patvinus gatvėms, o daliai jų tampant visiškai nepravažiuojamoms, atsiranda vairuotojų, kurie bando žūtbūt jas įveikti ir bet kokia kaina pasiekti savo kelionės tikslą. Galbūt vairuotojai tikisi, kad jų automobiliams nieko nenutiks. Dažniausiai, tai būna ir tiek savo automobilio, tiek savo vairavimo galimybių pervertinimas.

„ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovas primena, kad didžiausią grėsmę vanduo kelia automobilio varikliui ir elektros instaliacijai, kurių gedimai po maudynių apsemtoje gatvėje gali išvesti transporto priemonę iš rikiuotės. Į variklio cilindrus patekus vandens, automobilio gali laukti itin brangiai kainuojantis remontas ar netgi metalo laužas.

Nuostoliai dėl apsemtų automobilių transporto priemonių savininkams pagal Kasko draudimą atlyginami tais atvejais, kai stichija užklumpa netikėtai ir žalos išvengti nėra įmanoma, tačiau ne tuomet, kai neapgalvotai bandoma įveikti didžiulius vandens telkinius.

Kruša atneša nuostolių

Kiekvieną vasarą pasitaiko atvejų, kuomet ledokšniai gerokai aplamdo automobilių kėbulus, suskaldo langus ar veidrodėlius.

Pasak „ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovo, intensyvi kruša paprastai ilgai netrunka, tačiau net ir per trumpą laiką gali gerokai apgadinti automobilį. Tokias žalas, jei jos patirtos ne dėl vairuotojo veiksmų, dengia transporto priemonės Kasko draudimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...