captcha

Jūsų klausimas priimtas

Susitikime dėl mokesčių – užuominos apie planuojamus pokyčius

Apibendrinus gyventojų ir institucijų pasiūlymus, vyriausybės vadovui Sauliui Skverneliui antradienį pristatyti galutiniai mokesčių pakeitimų projektai. Dėl jų dar turės apsispręsti Seimas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tiesa, pats premjeras apie planuojamas permainas žurnalistams nepasakė nė žodžio. Šį darbą jis paliko finansų ministrui Viliui Šapokai.

„Mano pozicija nesikeičia. Iki šių metų pabaigos PVM tarifas šildymui galėtų būti 9 proc.“ – sakė ministras ir užsiminė, kad užsiminė, kad svarstyti skirtingi PVM tarifai ir kitoms prekėms.

„Esminiai tikslai išlieka tie patys – skurdo mažinimas, parama šeimoms, verslumo skatinimas <...>. Tikslai lieka tie patys, buvo diskutuota dėl priemonių“, – kalbėjo ministras.

Jo teigimu, daugiausia pasiūlymų iš visuomenės gauta dėl neapmokestinamojo dydžio prilyginimo minimaliai mėnesinei algai, dėl papildomų lengvatų ir kt.

V. Šapoka žadėjo, kad visai visuomenei būsimos permainos bus pristatytos kitą savaitę.

„Kalbant apie visą (mokesčių pokyčių paketą, – aut past.) paketą, jis bus tobulesnis“, – tikino V. Šapoka.

Ne ką daugiau po susitikimo pas premjerą pasakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius užsiminė, kad PVM lengvata viešbučiams bus taikoma, tačiau esą tai bus „tarpinis variantas“ tarp dabartinio apgyvendinimo paslaugų apmokestinimo ir radikalaus pasiūlymo visiškai naikinti lengvatą.

Domėjosi žemės ūkiu ir PVM

Praėjusią savaitę Finansų ministerija informavo, kad per viešąsias konsultacijas dėl mokesčių pakeitimų iš viso gauta apie 40 asmenų ir asocijuotų struktūrų atsiliepimų:

„Daugiausiai diskutuotos sritys: žemės ūkis (daugmaž per pusę pasiskirstė argumentai už ir prieš siūlomus pakeitimus). Pusė rašiusiųjų siūlė įvesti progresinius mokesčius, kita pusė jokiu būdu jų neįvesti. Daug dėmesio susilaukė pakeitimai, susiję su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatiniais tarifais, brangaus nekilnojamo turto mokesčiais.“

Ministerija tikino, kad į kai kuriuos pasiūlymus bus atsižvelgta, pagal juos pakoreguoti pradiniai projektai. Mokesčių įstatymų pakeitimus kartu su 2018 m. valstybės biudžeto projektu vyriausybė Seimui teiks rudenį.

Primename, kad pradinis mokesčių pakeitimų projektas buvo pristatytas birželį. Tada buvo siūlyta didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD, t. y. pajamų sumą, nuo kurios nereikėtų mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio) nuo 310 Eur iki minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. 380 Eur.

Tačiau taip pat pasiūta atsisakyti papildomos pajamų lengvatos tėvams ir ją pakeisti tikslinėmis vaiko išmokomis. Vienodo dydžio išmokos – po 30 Eur už pirmą ir antrą vaiką, po 75 Eur – už trečią ir paskesnius vaikus – būtų mokamos nepriklausomai nuo tėvų pajamų ir turto. Tiesa, socialinės rizikos šeimoms išmoka būtų mokama maisto produktais, paslaugomis, talonais ir pan.

Daug prieštaringų vertinimų sulaukė pasiūlymas įvesti 100 Eur neapmokestinamąjį dydį „Sodros“ įmokoms mažai uždirbantiems asmenims. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas šį pasiūlymą yra pavadinęs akibrokštu, nes, jo įsitikinimu, labiausiai dėl šios nuostatos išloštų darbdaviai, o ne darbuotojai.

Dar vienas siūlomas pakeitimas – MMA (380 Eur) dydžio socialinio draudimo įmokų „grindys“ darbdaviams. Įgyvendinus šią nuostatą „Sodros“ įmokas būtų privalu mokėti nuo sumos, nemažesnės kaip minimumas, nesvarbu, ar darbuotojas dirba 1 val. ar 40 val. per savaitę.

Finansų ministerija siūlė atsisakyti individualios veiklos rūšių skirstymo pagal 5 proc. ir 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kad jo dydis priklausytų nuo realaus individualios veiklos pelno.

Siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos mastą buvo užsimota peržiūrėti individualios veiklos rūšių sąrašo ir atsisakyti statybos, automobilių remonto veiklų.

Norėdama paskatinti gyventojų verslumą Finansų ministerija siūlė įvesti 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ smulkiam verslui pradėti, taip pat 1 metų „Sodros“ įmokų „atostogos“ pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.

Be to, buvo siūloma nustatyti 5 proc. pelno mokestį (vietoje 15 proc.) išradimų komercializavimui, o investuojantiems į technologinį atsinaujinimą taikyti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą (vietoje dabartinių 50 proc.).

Galiausia svarstyta įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus dydžio (dabar tai būtų 98 tūkst. Eur) „Sodros“ įmokų „lubas“. Esą taip būtų pritraukiama papildomų užsienio investicijų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...