captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pelningas verslo planas: antkainiai siekia šimtus procentų

Kiek jūsų vaistinėlėje šiuo metu yra maisto papildų bei vitaminų? Kai kurie parlamentarai skaičiuoja, kad apie 60 proc. vaistų „krepšelio“ sudaro išlaidos būtent šiems sveikatą pagerinti turintiems preparatams. Pinigine išraiška minimi net 300 mln. eurų kasmet.
Scanpix Sweden nuotr.
Scanpix Sweden nuotr.

Greta šių skaičių nelabai dera šie – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, šiemet patikrinę 257 skirtingų pavadinimų maisto papildus, nustatė, kad 38 proc. neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dažniausiai etiketėse naudojami neleistini ir vartotojus klaidinantys teiginiai apie sveikumą, daromos draudžiamos nuorodos į gydomąsias ar profilaktines savybes. Būtent tai jau keliskart skatino parlamentarus priimti vienokias ar kitokias šią pelningą rinką ribojančias priemones – pavyzdžiui, drausti papildų reklamą. Tiesa, kol kas nesėkmingai.

Ką apie tai mano gamintojai, politikai, pacientų atstovai ir medikai – išsamiame DELFI tekste.

Projektą sukritikavo Seimo Teisės departamentas

Maisto papildų reklamos klausimas buvo iškeltas šios kadencijos Seime. Parlamentarai – partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis bei Lietuvos ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Darius Kaminskas – dar praėjusių metų vasario pabaigoje užregistravo Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlyta uždrausti nereceptinių vaistų, maisto papildų bei homeopatinių preparatų reklamą.

Kaip skelbta šio projekto aiškinamajame rašte, Lietuvoje kasmet parduodama apie 72 mln. vaistų pakuočių. Pagal suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę mūsų šalis priskiriama prie daugiausiai vaistų suvartojančių Europos Sąjungos (ES) valstybių.

„Sveikatos specialistai teigia, kad šiam skaičiui įtakos turi tai, kad dažnai Lietuvos gyventojai nesistengia kuo daugiau sužinoti apie šalutinį vaistų poveikį ir kaip reikėtų juos vartoti. Šiuo metu dažnas pirkėjas savitarnos skyriuose pats, be vaistininko pagalbos, prisirenka kelių rūšių analogiškų vaistų ar maisto papildų, neklausdamas nei kaip juos vartoti, nei ar jie reikalingi, nes vaistų ir maisto papildų reklama netiesiogiai skatina jų įsigyti ir vartoti“, – aiškino projekto teikėjai.

Politikų teigimu, pastaruoju metu tapo įprasta, kad vaistus galima rinktis tarsi saldainius ar makaronus, kurie yra labiau reklamuojami.

„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, šiemet patikrinę 257 skirtingų pavadinimų maisto papildus, nustatė, kad 38 proc. neatitiko teisės aktų reikalavimų. Dažniausiai etiketėse naudojami neleistini ir vartotojus klaidinantys teiginiai apie sveikumą, daromos draudžiamos nuorodos į gydomąsias ar profilaktines savybes. Pavyzdžiui, „šis produktas pasižymi priešuždegiminėmis ir antivirusinėmis savybėmis“, „tinka sergantiems artritu“, „palengvina peršalimo simptomus“, „vartoti esant kraujospūdžio sutrikimams“. Ekspertai pastebi, jog patys gamintojai dažnai netiria savo produktų ir nežino jų tikrosios sudėties“, – pažymi projekto autoriai.

Šiuo metu projekto svarstymas yra sustabdytas, Seimo kanceliarijos Teisės departamentui kovo pradžioje pateikus išvadą, kad jame siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatomas beveik absoliutus vaistinių bei homeopatinių preparatų ir maisto papildų reklamos draudimas, prieštarauja Konstitucijos 25 ir 46 straipsniams bei teisinės valstybės principui.

Maisto papildais ketino „išgydyti“ žylančius plaukus

Kaip DELFI sakė projekto iniciatorius R. Žemaitaitis, kompleksinis siūlymas dėl maisto papildų reklamavimo draudimo vėl bus teikiamas Seimo rudens sesijoje, rugsėjo ar spalio mėnesį, prieš tai paprašius detalaus Teisės departamento išaiškinimo.

„Maisto papildų vartojimo skatinimas kelia didelį susirūpinimą toksikologams – kiekvieną dieną fiksuojami trys–keturi tokie apsinuodijimai, tokia yra statistika. Antras dalykas, maisto papildai šiandien parduodami be šeimos gydytojo konsultacijos, dėl ko sunerimę medikai, nes jie pacientams išrašo vaistus, o šie, nuėję į vaistinę, prisiperka dar įvairių nereikalingų priedų. Trečia, žmonės kalba, jog išleidžia labai daug pinigų vaistams, tačiau palyginus valstybės teikiamą kompensacijos už vaistus dalį ir priemokas, aiškėja, kad išlaidos papildams ir kitiems priedams, kurie nėra skiriami šeimos gydytojo, sudaro apie 60 proc. žmonių vaistų „krepšelio“, – aiškino parlamentaras.

Kalbėdamas apie papildų poveikį, jis pateikė vieno mediko papasakotą atvejį, kai šio 85 metų motina prisipirko maisto papildų, kurie turėjo sustabdyti plaukų žilimą, nors ji žila jau maždaug 40 metų.

„Atlikau ir šeimos draugų vaistų krepšelio tyrimą. Ten – papildai plaukų, nagų, odos būklės gerinimui, alaus mielės, kai kurie kiti preparatai. Dažno iš jų galiojimo laikas seniai pasibaigęs, o preparatų panaudota vos trečdalis tūrio“, – stebėjosi R. Žemaitaitis.

Pasak jo, permokėdami už vaistus bei plačiai reklamuojamus maisto papildus, žmonės kaltina valstybę, kad ši nesiima priemonių reguliuoti kainoms. „Tačiau iš tiesų Lietuvoje, kurioje praktiškai neveikia sveikatos švietimo sistema, padedanti išaiškinti, kokią naudą gali duoti vienas ar kitas preparatas, vaistas ar maisto papildas, sukama prie amerikietiškosios vaistų kultūros, kai žmogus rytą pradeda 4–5 maisto papildų piliulėmis, tikėdamasis, jog bus sveikesnis. Iš tiesų bet koks papildas, kaip ir vaistas, turi būti skiriamas tik su gydytojo receptu“, – tvirtino parrlamentaras.

Siūlys riboti ir vaistų reklamą

Kitas projekto autorius, medikas D. Kaminskas, DELFI aiškino, kad siūlymu uždrausti papildų reklamą siekiama užkirsti kelią žmonių apgaudinėjimui. „Esu gydytojas, ir negaliu žiūrėti, kaip žmogus, ieškodamas priemonių gydymuisi, negauna efektyvaus rezultato. Labai daug žmonių vartoja papildus, kurie gydomojo efekto neturi. Tai daugiau placebo efektas, o papildai dažniausiai brangūs, ir žmonės, vietoje to, kad gydytųsi, išleidžia daug pinigų, bet rezultato nesulaukia. Kiek papildai efektyvūs, nėra įrodyta. O gydymas nėra juokas, nes sveikata – žmogaus brangiausias turtas“, – kalbėjo pirmąją kadenciją Seime dirbantis parlamentaras.

Pasak jo, maisto papildai neturi vaistinės reikšmės, tačiau jų reklamose neretai kalbama apie vienokį ar kitokį poveikį, taip sukuriant iliuziją, esą vartodamas papildus, žmogus pasveiks. „Yra vaistiniai papildai, bet jų yra normali kontrolė. Tais atvejais galima patikrinti sudėtį, medžiagų koncentraciją. O daugumos maisto papildų niekas netikrina, nes jie pakenkti gal nepakenks, nenunuodys, bet naudos taip pat neatneš“, – pabrėžė D. Kaminskas.

Jo teigimu, prie sustabdyto projekto dėl papildų reklamos draudimo turėtų būti sugrįžta. „Jeigu bus nuspręsta, kad reklamos drausti negalima, galbūt galėtų atsirasti įpareigojimas joje nurodyti, kad siūlomas preparatas yra maisto papildas, o ne vaistas“, – svarstė parlamentaras.

Tuo metu D. Kaminsko kolega LVŽS frakcijoje, sveikatos mokyklos kūrėjas Dainius Kepenis DELFI tvirtino, kad turėtų būti draudžiama ne tik maisto papildų, bet ir vaistų reklama.

„Šiandien, kai kalbama apie papildus, minimas kažkoks „stebuklingas“ jų poveikis. Žmonės dažnai juos tapatina su vaistiniais preparatais, todėl reikėtų atskirti jų poveikį. Be to, mes esame ta pasaulio valstybė, kuri daugiausia reklamuoja vaistus. Mes vaistų ir taip suvalgome tris kartus daugiau negu reikia. Tikrai ateis laikais, kai teiksime siūlymą drausti vaistų reklamą“, – pabrėžė D. Kepenis.

Taisyklės jau griežtintos

Šiuo metu Lietuvoje parduodamų papildų reklamoje privalo būti nuoroda „Maisto papildas“. Toks sprendimas buvo priimtas dar 2008 metais, Seimui uždraudus vaistinių savybių neturinčius papildus vadinti medicinos produktais, taip pat įtvirtinus reikalavimus prekiauti jais nepažeidžiant šiems produktams nustatytų prekybos ir reklamos taisyklių.

Tuo metu taip pat buvo įtvirtinta nuostata, kad reklamuojant produktus, kurie turi veikliųjų medžiagų, bet nėra vaistai, negalima teigti, kad tai yra vaistinis preparatas, arba nurodyti, kad medicinos paskirties produktas turi gydomąjį poveikį, nurodyti ligas ar konkrečias ligų istorijas, skelbti, kad juos vartoti pataria mokslininkai ar sveikatos priežiūros specialistai. Maisto produktus uždrausta lyginti su vaistais bei teigti, kad juos vartojant pagerės sveikata.

DELFI vaistininkų pateiktais duomenimis, 2016 m. maisto papildų ir vitaminų pardavimai vaistinėse sudarė nuo 8 iki 12 proc. nuo visų vaistinėse parduodamų prekių.

Pacientų atstovas: net maistui keliami didesni saugos reikalavimai

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, Lietuvos pacientų forumo valdybos narys Šarūnas Narbutaspabrėžia, kad maisto papildai negydo, dėl jų greičiau nepasveikstama. Visame pasaulyje maisto papildų vartojimas nuolat didėja, nesvarbu, kad jų nauda neįrodyta jokiais moksliniais tyrimais. Lietuva – ne išimtis ir, pašnekovo teigimu, vargu ar tendencija greitu metu keisis.

– Jūs, nors ir skeptiškai vertinate maisto papildus bei vitaminus, juos vartojate. Ar tai darote savo nuožiūra, ar suderinęs su gydytojais, atlikęs tyrimus?

– Jau dešimt metų kasdien vartoju vaistus nuo leukemijos. Nuolat patiriu nepageidaujamą reakciją į vaistą – raumenų mėšlungį. Nesu išskirtinis – raumenų mėšlungiu skundžiasi beveik visi šiuos vaistus vartojantys. Mano atveju jį sukelia kalio ir magnio trūkumas. Todėl kas dvi savaites sugeriu maisto papildų kursą: kalį, magnį ir tuomet darau dviejų savaičių pertrauką. Jei pajaučiu, kad raumenis pradeda traukti anksčiau, vėl pradedu gerti kalį ir magnį. Mano atvejis akivaizdus: dėl vaisto veikimo iš mano organizmo greit pasišalina kalis, magnis, todėl jį ir reikia nuolat papildyti. Tą sako tiek mane gydanti hematologė, tą daro lėtine mieloleukemija sergantys pacientai visame pasaulyje. Įdomi detalė – atradau, kad sutraukus raumenį puikiai padeda aštrus maistas, kad ir čili pipiras – raumuo atsipalaiduoja per kelias sekundes. Tačiau taip pašalinu tik pasekmes, o priežastį šalinu palaikydamas pakankama kalio ir magnio kiekį organizme.

Neįpratau gerti visų įmanomų maisto papildų, nes paprasčiausiai nepastebiu ženklų, kad mano organizmui trūktų kitų mikroelementų ar vitaminų. Kadangi nesu pasiekęs remisijos, reguliariai lankausi pas hematologus, jie atlieka kraujo ir kepenų fermentų tyrimus, visi rodmenys normos ribose. Neuždirbu tiek, kad galėčiau mėtyti pinigus papildams, kurie kainuoja tiek pat, kiek maistas.

– Ar pastebite, kad kiti pacientai didelę dalį pinigų išleidžia papildams ir vitaminams? Kokie šių žmonių argumentai?

– Dauguma onkologinių pacientų, POLA bendruomenės narių naudoja didelį kiekį maisto papildų: įvairius vitaminų kompleksus, kalcio papildus, žuvų taukus. Po to prasideda žolelės, grybai, nuovirai. O tada jau neaiškios kilmės stebuklai: nagai, ragai, kanapės, egzotinės žuvys ir pan. Dažnai net nežinodami, ar jų organizmui kažkokių vitaminų, mineralų iš tikro trūksta, pacientai tiesiog pradeda naudoti tai, ką pasiūlo artimieji, draugai, o ypač, jei kažką pasiūlo gydytojai, net jei jie ir užsiima kokio nors maisto papildo rinkodara.

Natūralu, kad kai žmogus sužino, kad serga onkologine liga, jam sveikata staiga tampa pačiu didžiausiu prioritetu. Ir tuomet pradedame pirkti kuo kokybiškesnį maistą, norime gerti visus įmanomus vaistus ir vartoti maisto papildus. Ir tikrai ne dėl to, kad gydytojai taip rekomenduoja, bet todėl, kad bandome sau padėti taip, kaip manome, esant geriausia. Pamirštame, kad kas per daug, tas nesveika. POLA reguliariai rengia įvarius pacientams skirtus mokymus, kuriuose pasikviesdami žymiausius Lietuvos profesorius, mokslininkus iš užsienio, aiškiname, kaip atskirti pelus nuo grūdų, t.y. sakome, kad būtina vadovautis mokslu pagrįstais įrodymais, vartoti tuos produktus, kurių nauda patvirtinta moksliniais tyrimais, o ne rinkodarine informacija. Ir vis dėlto nemanau, kad tendencija keisis. Visame pasaulyje maisto papildų vartojimas nuolat didėja, nesvarbu, kad jų nauda neįrodyta jokiais moksliniais tyrimais. Nes žmonės savo pinigus leidžia taip, kaip nori. Vieni perka alkoholį, kiti nuo lentynų šluoja maisto papildus. Nors sveikatos neprideda nei vieni, nei kiti.

– Ar šioje temoje yra vien juoda ir vien balta? Papildų efektyvumas yra labai diskutuotinas ir abejotinas, tačiau ar tai taikoma visiems šios grupės preparatams?

– Maisto papildai negydo. Nuo maisto papildų greičiau nepasveikstama. Tą būtina aiškiai pasakyti, be jokių dviprasmybių. Tą sako Europos Komisija, tą turi sakyti ir bet kuris gydytojas. Tiesa paprasta, maisto papildų efektyvumas jokiais klinikiniais tyrimais nėra įrodytais. Jei būtų įrodytas – jie vadintųsi vaistais. Pasakysiu dar paprasčiau. Švieži vaisiai ir daržovės Jums padės daug labiau nei maisto papildai. Ir kainuos mažiau.

Vis dėlto, esama išimčių. Balandžio mėnesį į Lietuvą pakvietėme Kembridžo profesorių (DELFI straipsnį skaitykite čia), kuris kartu sudėjo keturis įprastus ingredientus: žaliąją arbatą, ciberžolę, granatus ir brokolius ir klinikiniais tyrimais įrodė, kad jie padeda pristabdyti prostatos vėžį. Tačiau ne vieni, o tik juos vartojant šalia įprastų gydymo būdų. Ir vėlgi, šis maisto papildas galėtų būti registruojamas kaip vaistas, tačiau todėl, kad naudojant natūralias priemones (brokolius, ciberžoles) neįmanoma užtikrinti, kad jų koncentracija bus vienoda, jie neatitiks vaistams keliamų aukštesnių gamybos reikalavimų.

Mano vartojami vaistai nuolat tuština organizmo kalio ir magnio atsargas, todėl jas ir papildau maisto papildais. Tą patį dar sportininkai – prakaituojant pasišalina daug mikroelementų, elektrolitų. Žiemą lietuviams pradeda trūksti vitamino D, tuomet ir vitamino D papildas gali padėti. Tačiau, mano supratimu, maisto papildus reikia vartoti tuomet, kai aišku, kokio mikroelemento ar vitamino trūksta. Manote, kad trūksta vitamino D? Pirma pasidarykite tyrimą. Jei manote, kad jų trūksta pirma išeikite į lauką, pavaikščiokite saulėje, o ne pulkite gerti maisto papildų ar bėgti į soliariumus. Vaikščiojimas saulėje ir sveikiau, ir pigiau. Ir vėl, per didelis kiekis saulės mums šiaurėje gyvenantiems lietuviams didina odos vėžio – melanomos riziką. Todėl svarbiausia dar kartą prisiminti: kas per daug, tas nesveika.

Visi žinome, kad vaistų perdozuoti nereikia. Net ir maisto nevalgome tiek, kad pasidarytų bloga. Todėl ir su maisto papildų kiekiais reikia elgtis atsargiai. Jei vartosime daugiau vitaminų, nei organizmas gali įsisavinti, pajusime vaistams būdingą šalutinį poveikį: silpnumą, pykinimą, dažnesnį šlapinimąsi, jautrumą šviesai, raumenų skausmus, niežulį, apetito praradimą ir t.t. Kai kurie elementai iš organizmo pasišalina labai lėtai. Pavyzdžiui, geležies perteklius kaupiasi kepenyse ir gali toksiškai veikti mūsų organizmą metų metus.

– Kuo skiriasi papildų ir vaistų rinkų reguliavimas? Ar matote racionalumo ribojant papildų reklamą?

– Bet kuriam verslininkui tai atrodo geras verslo planas. Keisčiausia, kad maisto papildų kontrolės ne tik Lietuvoje, bet ir ES niekas nevykdo. Jei į rinką nori pradėti tiekti maisto papildą, pakanka tik pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri net nedalyvauja sveikatos sistemoje, ir parodyti etiketę. Jokių kokybės tyrimų niekas neatlieka. Net maistui keliami aukštesni saugumo ir kokybės reikalavimai. Tai reiškia, kad net ir aš galiu paimti gabalą baltos kreidos, ją susmulkinti, supakuoti į kapsules, uždėti etiketę, kad tai yra kalcio maisto papildas, ir ją pardavinėti už tiek, kiek mano kaimynas pirks. Arba palikęs užrašą ant lentos, galiu atsikąsti tos pačios kreidos ir efektas bus tas pats.

POLA pritaria maistų papildų reklamos ribojimams. Kalbama, kad lietuviai maisto papildams išleidžia 300 milijonų eurų kasmet. Tai net daugiau nei valstybė skiria vaistų kompensavimui. Maistų papildų vartojimas nuolat didėja, didelę įtaką tam daro reklama. Vaistinės negali reklamuoti kompensuojamų vaistų, gali reklamuoti tik nereceptinius. O didžiausią kiekį reklamos sudaro maisto papildai. Žmonėms būtina žinoti, kad vaistų kainas, nesvarbu jie receptiniai ar nereceptiniai, kompensuojami, ar ne, reguliuoja valstybė. Ir ta vaisto kaina, pridėjus PVM, nuo gamintojo kainos skiriasi iki 50 procentų. Tuo tarpu maisto papildų kainų niekas neprižiūri. Jų antkainiai siekia šimtus procentų. O žmonės ateidami į vaistinę, matydami, kaip gražiai maisto papildai sudėlioti šalia vaistų ir kaip profesionaliai vaistininkai pasakoja, kokius maisto papildus vartoti, dažnai net nesuabejoja jų nauda ir efektyvumu. Nors nerasite nė vieno teisinio dokumento, kuriame būtų parašyta, kad maisto papildas turi gydomųjų savybių. Tokia ir yra reklamos galia.

Gali būti rimtų pasekmių

Panašios pozicijos laikosi ir medikų bendruomenė. Lietuvos Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė Simona Stankevičiūtė DELFI pabrėžė, kad pirmiausia labai svarbu suprasti, kas yra maisto papildai.

„Įprastas apibrėžimas sako, kad tai yra įprastam racionui papildyti skirti maisto produktai, kurie yra koncentruoti vienos arba kelių maistinių arba kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Paprastai tai yra vitaminai ir mineralinės medžiagos. Taigi jei žmogus maitinasi pilnavertiškai, neserga liga, dėl kurios galibūti sutrikęs tam tikrų medžiagų pasisavinimas iš valgomo maisto, nevartoja vaistų, dėl kurių gali sutrikti vitaminų ir mineralinių medžiagų pasisavinimas, jam papildomų medžiagų neturėtų prireikti. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad retam pavyksta matintis labai pilnavertiškai, mes gyvename šalyje, kurioje mažai saulės. Todėl, pavyzdžiui, vitamino D kiekis daugelio lietuvių kraujyje yra per mažas, netgi vasaros metu“, – aiškino ji.

Šiuo metu pacientai yra linkę vartoti maisto papildų. Be to, vyresnio amžiaus pacientai neretai supainioja vaistą ir maisto papildą – abiejų medžiagų pakuotės itin panašios, jais prekiaujama vaistinėje.

„Lietuvoje nėra tiesioginės vaistų reklamos pacientui, tačiau papildus reklamuoti galima, todėl pacientai, paklausę reklamos ir patikėję papildų galia, juos renkasi. Atliktų klinikinių tyrimų analizė parodė, kad nuolatinis multivitaminų vartojimas nesumažino rizikos sirgti širdies ligomis, piktybinėmis ligomis; vitaminų, skirtų nervų sistemai vartojimas nesumažino rizikos prastėti pažintinėms funkcijoms. Todėl įrodymais pagrįstos rekomendacijos nuolat papildomai vartoti maisto papildų nėra. Jų reikia tam tikroms, specifiškoms pacientų grupėms (pavyzdžiui, sergant inkstų nepakankamumu ar osteoporoze)“, – sakė S. Stankevičiūtė.

Pašnekovė sutiko, kad gydytojas tam tikrais įprastais atvejais tikrai gali ir be išsamių tyrimų rekomenduoti papildomai vartoti tam tikrų medžiagų. Pavyzdžiui, daug sportuojančiam ir gausiai prakaituojančiam pacientui pasiūlyti papildomai vartoti magnio, kalio, ar vitamino B. Kai kuriais atvejais gydytojas gali iš bendro kraujo tyrimo įvertinti, ar žmogui nėra su tam tikrų elementų stoka susijusio negalavimo, kartais, bet ne visais atvejais, nėra būtina tikrai atskiro elemento kiekio organizme.

„Pavyzdžiui, įrodyta, jog besilaukiančiai ar ketinančiai pastoti moteriai reikia papildomai vartoti folio rūgšties, kad būtų užtikrintas vaisiaus nervų sistemos brendimas, ir šį maisto papildą ketinanti pastoti moteris gali pasirinkti vartoti pati ir tai netgi yra primygtinai rekomenduojama. Bet ir tokiu atveju vertinga pasitarti su specialistu (vaistininku ar gydytoju) dėl dozės.

Tačiau labai dažnai pacientai patys pasirenka, nepasitarę su gydytoju, papildomai „pasistiprinti“. Tokiu atveju jie neįvertina rizikos, kad papildas gali sąveikauti su vartojamu vaistu, ir dėl to gali išsivystyti reikšmingų komplikacijų ar vartojamų vaistų poveikis gali labai pakisti“, – pasakojo jaunųjų gydytojų atstovė.

Ji pateikė ir pavyzdį – štai, širdies ligomis sergantys pacientai vaistinėje pamatę papildų dėžutę su širdelėmis linkėdami sau gero gali imti juos vartoti. Tačiau papildo sudėtyje gali būti kalio ar kitų medžiagų, kurios sąveikaus su paciento vartojamais vaistais. Ligoniui gali išsivystyti hiperkalemija, o tai jau rimta komplikacija. Panašių pavyzdžių yra ir daugiau.

„Kitas svarbus aspektas yra tai, kad pacientus labai vargina didelis tablečių vartojimas. Jei jie patys (ar šeimos nariai, vėlgi, linkėdami gero), dar papildomai skatina pacientą gerti papildus, ligonis vis tiek visas kapsules, tabletes ir miltelius skaičiuoja į vieną – vaistų – sąskaitą. Ir kartais ligoniai pasirenka nevartoti paskirtų vaistų, o geria papildus. Tokie atvejai labai pavojingi, nes ligonis negauna suderinto gydymo ir jo liga gali progresuoti“, – kalbėjo pašnekovė.

S. Stankevičiūtė pripažino, kad būtina maisto papildus rinktis atsakingiau. Svarbiausia yra pacientų edukacija apie tai, kad:

(1) sveikatą reikia saugoti sveiku gyvenimo būdu, jokie maisto papildai nepadės, jei žmogus rūko, vartoja alkoholį, nesportuoja.

(2) papildus reikia rinktis atsakingai, tik išsamiai pasikalbėjus apie juos su savo gydytoju bei vaistininku, įvertinus, ar jų vartojimas nedarys įtakos vartojamų vaistų veiksmingumui.

(3) gydytojai taip pat galėtų gauti daugiau edukacijos apie papildus, tačiau ne iš komercinių įstaigų, kurios tai daro reklamos tikslais, o iš mokslininkų, kurie tyrinėja šią sritį.

Klausimai antradienį buvo išsiųsti ir Maisto papildų gamintojų asociacijai. Atsakymų DELFI dar nesulaukė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close