captcha

Jūsų klausimas priimtas

Akcizus alkoholiui didina ir Latvija bei Estija, bet jų priežastys – kitos

Lietuva, Latvija ir Estija šiais metais rimtai imasi didinti akcizus ir kitus mokesčius, tačiau tai daro dėl skirtingų priežasčių. Estai nuo liepos labiausiai apmokestino alų, lietuviai nuo kovo – vyną, o latviai nuo kitų metų – stiprųjį alkoholį. Tačiau turime kuo pasigirti – dyzelis Lietuvoje liks mažiausiai apmokestintas Baltijos šalyse.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui didinti degalų, alkoholio, tabako akcizus nuo kitų metų. Tačiau tai daro ne dėl kovos su alkoholizmu, o ieškodama, kuo užkišti skylę dėl būsimų progresinių mokesčių.

Estija kai kuriuos akcizus pakėlė nuo šių metų vasario bei liepos, Lietuva – nuo kovo.

Estai daugiausiai apmokestino alų

Pavyzdžiui, latviai nusprendė nuo kitų metų didinti akcizą alui 24 proc. – nuo 4,5 iki 5,6 euro už procentą alkoholio. Lietuvoje akcizas alui jau buvo gerokai padidintas nuo šių metų kovo – iki 7,11 euro už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos.

Tačiau tai nė iš toli neprilygsta estų žingsniui. Šios šalies valdžia nusprendė, kad nuo šių metų liepos akcizas alui sieks 15,52 euro už 1 proc. faktinės tūrinės koncentracijos alkoholio. Taigi akcizas alui Estijoje yra dvigubai didesnis nei Lietuvoje, tad panašu, kad estai ir toliau važiuos į pasienio miestelį Valgą pirktis alkoholio.

Be to, estai alkoholį brangins kasmet iki 2020 metų. Lietuvoje taip pat buvo bandoma eiti tokiu keliu, tačiau galiausiai Seimas tam nepritarė.

Latviai nuo kitų metų brangins ir vyną, nes akcizas didėja 18 procentų – iki 92 eurų už 100 litrų. Tačiau panašu, kad lietuviai ir estai pirks vyną Latvijoje, nes Lietuvoje vynas šiais apmokestintas labiausiai Baltijos šalyse – 164 eurai už 100 litrų. Estijoje – 123 eurai už 100 litrų.

Stiprų alkoholį latviai taip pat apmokestins labiau – akcizas didėja 15 proc. – nuo 1450 iki 1670 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Lietuvoje šis tarifas siekia 1665 eurus. Taigi stiprus alkoholis Latvijoje ir Lietuvoje apmokestintas beveik vienodai.

Tačiau alkoholį Baltijos šalys brangina dėl skirtingų priežasčių – latviai paskelbė mokesčių reformą, kuriai reikės daugiau lėšų, estai taip pat taip pildo biudžetą, o Lietuvos valdžiai tai dar viena kova su alkoholizmu.

Alkoholį brangina dėl kitų priežasčių

Ar taip latviai bando eiti lietuvių pramintu keliu kovodami prieš alkoholį? „Ne, mes bandome rasti daugiau pinigų skylei užkišti, nes sumažinome gyventojų pajamų mokestį mažai uždirbantiems. Todėl ir tenka didinti akcizus“, – 15min sakė Latvijos parlamento narys Romualdas Ražukas.

Latvijos gyventojai dabar moka 23 proc. gyventojų pajamų mokestį. Tačiau taip bus tik iki sausio 1 dienos.

Latvijos valdžia ėmėsi to, ko nesiryžo nei Latvija nei Estija – progresinių mokesčių. Lietuvoje ši idėja gyvuoja jau daug metų, bet dar nei viena valdžia iki šiol nesiryžo imtis realių veiksmų. Lietuvoje gyventojų pajamų mokestis yra 15 proc., nepriklausomai nuo algos dydžio.

Latvijos ministrų kabinetas antradienį paskelbė, kad nuo kitų metų gyventojai bus apmokestinami skirtingai, priklausomai nuo pajamų dydžio. 20 proc. – iki 20 tūkst. eurų, 23 proc. – 20-55 tūkst. eurų, 31,4 proc. – 55 tūkst. eurų metų pajamoms.

Taigi uždirbantiems per mėnesį 1500 eurų Latvijos gyventojams mokesčiai mažėja. „Tai iš čia ir susidaro didžiausia skylė“, – pastebėjo R. Ražukas.

Estai ir lietuviai neskuba

Pasak lietuvių kilmės Latvijos politiko, progresyviniams mokesčiams labiausiai prieštaravo pramonininkai bei prekybininkai. „Dėl šių mokesčių sunkiausiai teko derėtis. Be to, šiuos mokesčius rekomendavo įvesti Europos Komisija. Manau, kad tai yra svarbiausia Latvijos mokesčių reformos dalis“, – mano R. Ražukas.

Ar panašiu keliu gali eiti ir Lietuva? Tai būtų pernelyg ankstyva, mano Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas. Jis priminė, kad progresinių mokesčių modelis Lietuvoje jau veikia per „Sodrą“. „Daug uždirbantys sumoka daugiau, tačiau iš esmės gauna tą patį ką mažiau sumokėję. Be to, progresyvumas veikia per NPD. Tad manau, kad Lietuvoje tai per ankstyvas klausimas“, – mano M. Dubnikovas.

Estijoje progresinių mokesčių nėra ir visiems galioja 20 procentų mokestis.

Lietuviai jau atsilieka

Tačiau latviai nusprendė eiti estų keliu kitoje srityje. Jie, kaip ir estai, panaikino pelno mokestį, jei šis yra reinvestuojamas į įmonę. „Manau, tai svarbiausia, ką mes pasiekėme su šia mokesčių reforma. Estai tą jau seniai turi priėmę“, – teigė R. Ražukas.

Lietuvoje tokios lengvatos nėra. „Bet neabejoju, kad ir Lietuva taip turės pasielgti, nes dabar liko vienintelė Baltijos valstybė, kuri nepanaikino pelno mokesčio reinvestuojamam pelnui“, – pridūrė Latvijos parlamento narys.

Tačiau Finansų ministro Viliaus Šapokos pristatytoje mokesčių pertvarkoje tokios naujovės nėra.

„Mes siūlėme tai įtraukti, nes Lietuva galėtų eiti panašių keliu. Tačiau to kol kas nėra tarp mokesčių reformos siūlymų“, – pastebėjo Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas M. Dubnikovas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close