captcha

Jūsų klausimas priimtas

Debesys virš Mokesčių inspekcijos vadovo galvos

Nesurenkant planuotų mokesčių į šalies biudžetą, finansų ministras Rimantas Šadžius viešai žeria priekaištus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovui Modestui Kaseliauskui.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Nesurenkant planuotų mokesčių į šalies biudžetą, finansų ministras Rimantas Šadžius viešai žeria priekaištus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovui Modestui Kaseliauskui.

Ketvirtadienį ministras susitikęs su M. Kaseliausku pareikalavo paaiškinti, kodėl kai kurių mokesčių surinkimas gerokai atsilieka nuo plano, kokios priežastys tai lemia.

Ministro nuomone, būtina ryžtingai gerinti VMI veiklą: stiprinti analitinį ir strateginį darbą, gerinti veiklos planavimą bei griežtinti mokesčių mokėjimo kontrolę.

Tiesa, pati ministerija savo pranešime pripažįsta, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimui įtakos turėjo kai kurių teisės aktų pakeitimai, tačiau čia pat prideda, kad „VMI veikla, siekiant pažaboti šešėlinę ekonomiką, yra nepakankama ir būtinos skubios pastangos įvykdyti mokesčių surinkimo planą.“

VMI nurodyta išanalizuoti konkrečių mokesčių mokėtojų pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų duomenis ir atlikti kompleksinius kontrolės veiksmus užkertant kelią galimai nepagrįstai PVM atskaitai. Taip pat VMI ir Muitinės departamentui nurodyta sustiprinti akcizinių prekių kontrolę, ypatingą dėmesį skiriant prekybai degalais ir cigaretėmis.

Teigia jau dirbantys

Tuo metu inspekcija nurodo, kad „vykdo priemones, prieš dvi savaites pristatytas premjerui Vyriausybės surengtame kontroliuojančių institucijų pasitarime.“

Didžiausias dėmesys šiemet skiriamas ir pridėtinės vertės mokesčio prievolių vykdymui. Atlikusi išsamią analizę dėl PVM prievolių vykdymo, VMI yra atsirinkusi apie 800 didžiųjų įmonių ir vykdo tikslinius jų vizitavimus. Apsilankymų metu inspektoriai aiškinasi, kodėl pasirinktose įmonėse mažėja pardavimai šalies viduje ir taikant 0 proc. PVM tarifą, bet tuo pačiu didėja atskaita, kodėl kitose įmonėse auga PVM atskaita; ar pagrįstai įmonės taiko 0 proc. PVM tarifą; kodėl kai kuriose įmonės PVM prievolė sumažėjo daugiau nei 2 mln. litų, o kitos įmonės nemažina savo PVM skolų. Taip pat aiškinamasi, ar įmonės teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja importo PVM.

VMI toliau ypatingą dėmesį skirs sritims, kuriose nustatyta didžiausia pajamų neapskaitymo rizika: verslo sektoriams, kuriuose atsiskaitoma grynaisiais (mažmeninė prekyba, viešasis maitinimas, statybos-remonto darbai, naudotų automobilių pardavimas ir remontas, kitos paslaugos); organizuotai šešėlinei didmeninei prekybai, prekybai prekyvietėse; prekybai internete, atsiskaitymams pasinaudojant alternatyviomis mokėjimo sistemomis (PayPal, Moneybookers ir kt.).

Primename, kad per pirmus keturis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą gauta 6 mlrd. 564,7 mln. litų, t.y. 54,4 mln. litų arba 0,8 proc. mažiau, nei buvo prognozuota.

Į valstybės biudžetą pajamų per 4 mėnesius gauta 5 mlrd. 496,2 mln. litų. Buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą bus surinkta 5 mlrd. 599 mln. litų pajamų, t. y. faktiškai gauta 102,8 mln. litų arba 1,8 proc. mažiau.

Surinkta mažiau nei planuota PVM ir akcizų, tačiau gauta daugiau pelno ir gyventojų pajamų mokesčio.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close