captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškino, kodėl už kavą mokame daugiau nei italai

Lietuvoje už kavos puodelį kavinėse sumokėsite brangiau nei Pietų Europos šalyse, nes pietuose kava tradiciškai geriama mažais puodeliais. Taip portalui LRT.lt sako vienas iš tinklo „Caffeine Roasters“ įkūrėjų Nidas Kiuberis. Tuo tarpu ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad mūsų šalyje kavos kainos yra neadekvačios. „Lietuvoje, matyt, yra nusimušusi kainodara: jei žaliava pinga, tai mes kainų nemažinsime, bet jeigu, neduok, Dieve, žaliava arba kažkokios sąnaudos kyla, tai mes tikrai ilgai netruksime ir savo paslaugą pabranginsime“, – svarsto G. Nausėda.
C. Jeen/unsplash.com nuotr.
C. Jeen/unsplash.com nuotr.

Prieš dvejus metus nekilnojamojo turto paslaugų įmonė „CB Richard Ellis“ paviešino analizę, detaliai parodančią pragyvenimo lygį įvairiuose pasaulio kampeliuose. Nors pagrindinis CBRE tyrimo objektas buvo nekilnojamojo turto kainos, vienas iš dokumente nurodytų rodiklių – cappuccino kavos puodelio kaina įvairių miestų bei šalių kavinėse.

Anot šios analizės, vidutiniškai cappuccino kavos puodelis Italijoje kainuoja 1,30 euro, Ispanijoje – kiek daugiau nei pusantro euro, o Portugalijoje – kiek daugiau nei eurą.

Portalo numbeo.com duomenimis, šiuo metu brangiausiai už kavos puodelį moka danai ir islandai, kuriems tenka sukrapštyti vidutiniškai po 4,5 euro. Lietuvoje vidutinė cappuccino kaina siekia 1,93 euro, o Vilniaus mieste – 2,03 euro.

Vienas iš kelių kavinių tinklo „Caffeine Roasters“ įkūrėjų N. Kiuberis teigia, kad tokie kainų skirtumai paaiškinami kavos gėrimo tradicijomis. Anot jo, pietiečiai kavą geria mažais kiekiais, tačiau kelis kartus per dieną.

Espresso, espresso macchiato, cafe cortado, cafe con leche – visi šie gėrimai yra nuo 30 iki 150 mililitrų. Pasižiūrėjus į espresso ir espresso macchiato, šie gėrimai čia kainuoja tiek pat, kiek Italijoje – eurą. Mes visą laiką laikėmės pozicijos, kad kainodara turi būti demokratiška ir dalis kainų – prieinamos labai didelei masei žmonių“, – kainų skirtumą aiškino N. Kiuberis. – Bet jeigu mes kalbame apie didesnes kavas, pavyzdžiui, mūsų vidutinę cappuccino, ten yra 330 ml, ir kavos tokiais kiekiais jie tiesiog neturi“.

Tuo tarpu „Huracan Coffee“ kavinės tinklo vadovas Vytautas Kratulis pasakoja, kad Italijoje egzistuoja vieno euro fenomenas: „Per pastaruosius tris mėnesius turėjau dvi italų delegacijas, jie man atvėrė akis – italai vieno euriuko dažniausiai nemuša į kasą, tai yra juodi pinigai barmenui į kišenę. Tuomet nemokamas joks PVM ir jokie kiti dalykai“.

„Antras dalykas – iš ko ta įstaiga gyvena. Tik ką grįžau iš Paryžiaus, ir visur patiekalai kainuoja 16–25 eurus už vieną patiekalą. Tuomet kava yra kaip priedas, už tą kavą galima imti mažiau ir, gaunant didžiulius arbatpinigius, nieko nesitikėti“, – įspūdžiais iš svetur dalijosi V. Kratulis.

Kaltas euras?

Vyriausiasis SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, paklaustas apie kavos puodelio kainą kavinėse, sutinka, kad ji nėra adekvati šalies pragyvenimo lygiui.

„Palyginus tą patį kavos puodelį kažkur Vakaruose, jis kainuoja faktiškai tiek pat, gal net kai kur pigiau, tuo tarpu pajamos žmonių yra 3–4 kartus didesnės“, – kavos kainų lygį komentavo G. Nausėda.

Šiuo metu vidutinis atlyginimas Italijoje (1762 eurai) bei Ispanijoje (1718 eurų) – šalyse, kuriose kavos galima nusipirkti pigiau – yra beveik triskart didesnis nei Lietuvos (645 eurų), tuo tarpu Portugalijoje (846 eurų) – apie 200 eurų didesnis nei mūsų šalyje. Brangiausios kavos šalyse – Danijoje bei Islandijoje – vidutiniai atlyginimai viršija 3 tūkst. eurų.

G. Nausėda sako, kad 2015 m. buvo kavos rinkos kritimas, ir žaliavos kainos tikrai negalėjo būti kavos brangimo veiksniu. Kaip vieną iš kavos brangimo priežasčių ekonomistas įvardija euro įvedimą.

„2015 m. atsirado vadinamasis struktūrinis perteklius kavos rinkoje, kuris numušė kainą, ir 2015-2016 m. jos buvo praktiškai pasiekusios dugną – 1,20 dolerio už 1 svarą kavos. Tai istoriškai žema kaina. Kalbėti apie žaliavų pabrangimą kaip tam tikrą kavos brangimo veiksnį niekaip neišeina, tenka laikyti, kad pagrindinis faktorius buvo euro įvedimas“, – portalui LRT.lt sakė G. Nausėda ir pridūrė, kad prie kainų augimo prisideda ir tai, jog pastaruoju metu didmiesčiuose gana greitai augo žmonių pajamos.

Paklaustas, kokios galėtų būti priežastys, lemiančios, kad Pietų Europoje kavos puodelio kaina yra mažesnė, ekonomistas kaip vieną iš veiksnių įvardija konkurenciją, mat ten – daugiau kavinių. G. Nausėda taip pat mano, kad Lietuvoje yra asimetriška kainodara.

„Lietuvoje, matyt, yra nusimušusi kainodara: jeigu žaliava pinga, tai mes kainų nemažinsime, bet jeigu, neduok, Dieve, žaliava arba kažkokios sąnaudos kyla, tai mes tikrai ilgai netruksime ir savo paslaugą pabranginsime“, – sakė SEB banko ekonomistas.

Arbatpinigių nepalieka

Kavos kaina vartotojui susideda iš daugybės komponentų. Tinklo „Caffeine Roasters“ dalininkas N. Kiuberis patvirtino, kad pačios kavos savikaina nesudaro nė pusės to, už ką sumoka pirkėjas.

„Pati kavos pupelė, kaip pagrindinė žaliava, nes iš jos yra padaromas espresso kaip pagrindas daugumai kavų, pienas, pakuotė, jeigu mes kalbame apie išsinešimą. Jeigu ne, tai turėtų būti priskirti kažkokie kaštai – indaplovė, keramikinis puodelis, kažkokia sudėtinė dalis pačio indo. Tada, žinoma, darbuotojų atlyginimai, visi kavinės kaštai“, – kavos kainodarą aiškina N. Kiuberis.

„Huracan Coffee“ vadovas V. Kratulis teigia, kad susiduria su problema, jog žmonės tokiose kavinėse beveik nepalieka arbatpinigių, dėl to reikia mokėti didesnius atlyginimus.

„Mūsų ganėtinai užimtoje kavinėje, kur per dieną  ateina apytikriai 800 žmonių, pasikeičia gal keturi barmenai. Barmenas mato apie du šimtus žmonių, ir jie visi nori būti aptarnauti, pakalbinti ir kartais 800 žmonių diena baigiasi su 2,50 euro arbatpinigių. Restorane padavėjas iš 200 žmonių gali gauti 200 eurų arbatpinigių, o pas mus iš tiek žmonių išeina  tik euras“, – sako V. Kratulis.

J. Whitto/unsplash.com nuotr.

Jis pasakoja, kad jų kavinių tinklas perka ne tik kokybišką kavą, bet ir pieną iš ūkininko, kurį reikia suvartoti per keturias dienas. Anot V. Kratulio, kai kurie kavinių tinklai nori kuo pigesnio pieno, todėl jį vežasi iš Lenkijos. Jis taip pat teigia, kad kavinei papildomus kaštus sudaro ir žmonių mitybos įpročiai.

„Pažiūrėkite, kiek kainuoja veganiškas pienas. Ir veganai reikalauja, kad jų cappuccino kainuotų lygiai tiek pat, kiek kainuoja iš karvės pieno, nors ekologiškas pienas yra daug brangesnis. Pas mus [veganiškas ir paprastas cappuccino] kainuoja tiek pat. Visa tai įeina į kaštus, į kažką turi atsiremti. Nepamirškime, kad ir nuoma paskutiniais metais smarkiai pakilo. Mes persirašėm sutartį su prekybos centru, mums nuomos kainą pakėlė 60 proc.“, – apie kavinės išlaidas kalba „Huracan Coffee“ vadovas.

Ekonomisto G. Nausėdos patalpų nuomos kainų argumentas neįtikina. „Dar galėčiau tokį argumentą priimti, jeigu tik vienas iš tinklų ar keli tinklai kainas padidino, tada gali būti kažkokių mikrosprendimų ar veiksnių, kurie turėjo įtakos to konkretaus tiekėjo kainai, bet toli gražu ne visiems nuoma brango ar kažkokie kiti veiksniai sutrukdė. Tada nori nenori pradedi svarstyti, kad ne tai yra pagrindinė priežastis, o tiesiog buvo pasinaudota situacija“, – portalui LRT.lt kalbėjo G. Nausėda.

Kavą gersime nepriklausomai nuo kainų

Akivaizdu, kad gerti kavą namuose būtų daug ekonomiškiau. Tačiau vienas iš „Caffeine Roasters“ savininkų N. Kiuberis sako, kad kava neatsiejama nuo socializacijos.

„Kavinių kultūra šimtmečiais egzistuoja todėl, kad nuo seno tai labai patrauklus ir geras būdas žmonėms leisti laiką kartu, pasikeisti naujienomis, įspūdžiais, ir viskas yra aplink kavos puodelį. Mano manymu, kavinės visada klestės, žmonės nori susitikti prie kavos gyvai, ir tą padaryti dažniausiai patogu mieste, kažkur kavinėje, o ne namie“, – svarsto jis.

N. Kiuberis mano, kad kavos mėgėjui dabar – aukso amžius, nes kavos pasirinkimas yra labai platus, o kur žmogus kavą gers ir kiek jis galės sau leisti, yra kiekvieno asmeninis reikalas.

„Mes nuo pat pradžių buvome užsibrėžę tikslą demokratizuoti kavos pasaulį ir atidaryti duris į įvairios kokybiškos kavos pasirinkimą, labai neįpareigojant ir sudarant žmogui galimybę pasiimti kavą į parką, autobusą, automobilį ar į pasimatymą su kitu žmogumi“, – portalui LRT.lt teigia N. Kiuberis.

Jo manymu, prie kavinių klestėjimo prisideda ir tai, kad jose bandoma sukurti antrų namų efektą. Jose ne tik galima naudotis internetu, bet ir atsivesti savo augintinį bei sužinoti apie miesto naujienas.

G. Nausėda pritaria, kad kava – socialinio bendravimo elementas, ir jeigu visi pradėtume maltis kavą namuose, ji prarastų šią savo funkciją. Jis taip pat mano, kad žmonės taip išsidėsto prioritetus, kad jie kavą gers nežiūrint to, kokios yra kainos kavinėse.

„Tiekėjai ir pardavėjai, turėdami omenyje, kad tos kavinės, ypač tarp jaunimo, ir toliau liks populiarios, situacija naudojasi ir kainas palaiko gana aukštame lygyje. Galbūt jaunimas atsisakys kokio nors pyragaičio, jeigu jam pinigų nepakanka, bet tikrai neatsisakys kavos puodelio“, – sako ekonomistas.

„Jeigu, nepaisant [kavos] santykinio brangumo, mes vis tiek matome pilnas kavines, vadinasi, niekas čia nepasikeis, prabangos preke kava netampa, ir net jeigu ji tampa brangia preke, mes vis tiek leidžiame sau tai daryti. Nėra taip, kad, jeigu kavos puodelį pabrangino, staiga kavinės ištuštėja ir yra priverstos su savo kainodara kažką daryti. Jie pasitestuoja klientus, pasižiūri, kaip jie reaguoja į kainos padidėjimą, ir jeigu viskas tvarkoje, tai yra garantija, kad kaina tikrai nesumažės, o galbūt ateityje dar kartą padidės“, – tikino G. Nausėda.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...