captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įsigalioja naujas Darbo kodeksas: ką svarbu žinoti darbuotojams?

Šeštadienį įsigalioja Darbo kodeksas, kurį kritikavo, bet pasirašė šalies prezidentė, kurio pradinį variantą prieš metus priėmė socialdemokratai, o vos pakeistą versiją – dabartinė dauguma su valstiečiais ir žaliaisiais.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

DELFI primena kai kurias Darbo kodekso nuostatas, kurios nuo šiol aktualios visiems dirbantiems.

Naujos darbo sutarčių rūšys

Naujame kodekse nustatyta, kad darbo sutartyse turės būti nustatytos būtinosios sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Papildomų sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa privalomos, kai dėl jų susitariama.

Darbo sutartyje, kurioje nustatytas darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 2 šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai (2x817,6=1635,2 EUR), galima nukrypti nuo kodekse ar kitose normose nustatytų imperatyvių taisyklių.

Pakeisti būtinąsias ir papildomas sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Sutikimas arba nesutikimas dirbti pakeistomis sąlygomis turi būti išreikštas per ne trumpesnį negu 5 darbo dienų terminą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsisakius dirbti pakeistomis sąlygomis, darbuotojai gali būti atleisti darbdavio iniciatyva. Tiesa, atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti teisėta priežastimi nutraukti sutartį.

Be įprastinių terminuotų ir neterminuotų sutarčių, naujame kodekse išskirtos dar tokios: laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi darbo sutartis, darbo keliems darbdaviams sutartis, sezoninio darbo sutartis.

Kitaip nei iki šiol, terminuotas sutartis bus galima sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams, tačiau jų negalės būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.

Terminuotas sutartis bus galima sudaryti maksimaliam 2 arba 5 metų laikotarpiui.

Kaip keisis darbo užmokestis

Kodekse numatyta, kad 380 EUR neatskaičius mokesčių minimalią algą (MMA) bus galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu MMA iš viso gauna bemaž 79 tūkst. asmenų. Iš jų nekvalifikuotas profesijas turi per 21 tūkst., o kvalifikuotas – beveik 58 tūkst. asmenų.

Jeigu šie darbuotojai dirba visą darbo dieną, nuo liepos 1 d. visiems jiems darbdaviai turės padidinti atlyginimą bent 1 EUR. Tiesa, remiantis nauju kodeksu, bus galima palikti tokią pačią algą, bet nustatyti mažesnį darbo laiką arba kvalifikuotą profesiją pakeisti į nekvalifikuotą.

BNS nuotr.

Jei vis dėlto darbo sutartys nebus pakeistos, o atlyginimai liks tokie patys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija darbuotojams patariama kreiptis į darbdavį ir reikalauti, kad sutartis būtų pakeista.

Jeigu tai nepadės, tada kreiptis į įmonės darbo tarybą arba profesinę sąjungą arba galiausiai į Valstybinę darbo inspekciją.

Be kita ko, naujame Darbo kodekse nustatyta: darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi.

Kai jos nėra, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams.

Darbo apmokėjimo sistemoje bus nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją bei kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

Paprastai kalbant, bent jau formaliai darbdavys turės patvirtinti dokumentą, kuriame bus apibrėžta, kokioms pareigoms kokie atlyginimai nustatomi ir kokia tvarka (be atskirų derybų) jie yra didinami arba mažinami.

Kasmetinės atostogos

Nuo liepos darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.

Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Iki šiol sukauptos kasmetinės atostogos (įskaitant pailgintas ir papildomas atostogas) nuo liepos suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas 7 kalendorines dienas suteikiant 5 darbo dienas.

Perskaičiuojant atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena.

Paprastai tariant, jeigu perskaičiuojant atostogas bus gautas bet koks skaičius po kablelio, atostogų dienos bus apvalinamos iki didesnio sveiko skaičiaus. Pvz., už 20 kalendorinių dienų sukauptų atostogų priklausys 15 darbo dienų atostogų (20 x 5 / 7 = 14,28, o suapvalinus – 15).

Įsigaliojus kodeksui darbuotojai, sukaupę nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už 3 darbo metus, turės teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

Gali keistis atostoginiai

Naujame Darbo kodekse numatyta, iš ko susideda darbo užmokestis, o pakeistame Vyriausybės nutarime įtvirtinta, kaip skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį, kuris mokamas, pvz., už kasmetines atostogas.

Kitaip nei iki šiol, nuo liepos skaičiuojant vidutinę algą nebus įtraukiamos premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar rezultatus.

Vidutinis darbuotojo darbo užmokestis skaičiuojamas per 3 mėnesius gautą sumą padalinus iš darbo dienų, kurios buvo jų metu, skaičiaus. Gauta suma padauginama iš darbo dienų, kurios išpuola per atostogas.

Pavyzdžiui, jeigu „ant popieriaus“ Jono atlyginimas yra 500 Eur, o kas mėnesį jis dirbo 22 darbo dienas, tai už dvi savaites atostogų (10 darbo dienų, plius po du šeštadienius ir sekmadienius) jam bus priskaičiuota 227,27 Eur (500x3/(22x3)x10=227,27) atostoginių.

Jei galiojant senam kodeksui už kurį nors mėnesį Jonas buvo paskatintas, pvz., 100 EUR premija, išėjęs atostogų pagal seną tvarką už jas gautų 242,42 EUR ((100+500x3)/(22x3)x10=242,42) atostoginių.

Po liepos 1 d. į išmokėtas premijas nebus atsižvelgta, taigi Jonas gaus tuos pačius 227,27 EUR arba 15,15 EUR mažiau.

Darbo sutarties nutraukimas

Norint išeiti iš darbo be svarbių priežasčių darbdavį teks perspėti prieš 20 kalendorinių dienų (ne 14 darbo dienų kaip iki šiol), jokių išeitinių išmokų jis neprivalės mokėti.

Darbuotojui bus palikta galimybė per 3 darbo dienas persigalvoti ir atsiimti prašymą nutraukti sutartį.

BNS nuotr.

Dėl svarbių priežasčių nutraukti sutartį darbuotojas galės įspėjęs darbdavį bent prieš 5 darbo dienas, bet tik nustatytais atvejais – pvz., jei mėnesį tęsiasi prastova, 2 mėn. nemokamas atlyginimas ar prireikia slaugyti šeimos narį.

Tokiais atvejais darbdavį reikės įspėti prieš 5 darbo dienas (iki šiol buvo 3), o šis turės išmokėti 1–2 algų dydžio išeitinę.

Ne paslaptis, kad dalis „savo noru“ iš darbo išeinančių darbuotojų tai daro neapsikentę darbdavio, tiesiogiai ar netiesiogiai jo paraginti. Civilizuotai tokie atvejai sprendžiami nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu.

Naujame kodekse numatyta, kad tiek darbdavys, tiek darbuotojas raštu gali pasiūlyti nutraukti sutartį.

Pasiūlyme turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kt. Jeigu per 5 darbo dienas į pasiūlymą neatsakoma, laikoma, kad jis yra atmestas.

Priklausomai nuo darbo stažo darbovietėje, darbuotojas iki šiol galėjo tikėtis ir prašyti iki 6 mėn. atlyginimo dydžio išeitinės (t. y. tokią ją darbdavys turėtų mokėti atleisdamas savo iniciatyva). Be to, galiojo ilgesni darbuotojo įspėjimo terminai – prieš kiek mėnesių darbdavys turėtų įspėti, už tiek mėnesių teoriškai ir turėtų papildomai sumokėti.

Palyginti su senuoju, naujame kodekse įspėjimo terminai ir išeitinių dydžiai yra kur kas mažesni. Nuo liepos darbdavys, sugalvojęs atleisti darbuotoją be jo kaltės, turėtų įspėti jį prieš mėnesį (arba 2 sav. jei šis dirba trumpiau nei metus).

Jei iki pensijos liko nedaug, šis terminas dvigubinamas, turintiems mažų vaikų arba neįgaliesiems – trigubinamas.

Maksimali išeitinė išmoka, jei darbdavys atleidžia savo iniciatyva, bus 2 algų dydžio (arba pusės algos, jei darbuotojas neišdirbo metų). Vadinasi, ir nutraukiant sutartį šalių susitarimu, veikiausiai bus orientuojamasi į šį dydį.

Toje pačioje darbovietėje ilgiau kaip 5 metus dirbantys asmenys galės pretenduoti į naujas ilgalaikio darbo išmokas.

Tačiau tik tuo atveju, jeigu bus atleisti darbdavio iniciatyva. Taigi iš darbo išėję patys arba nutraukę sutartį šalių susitarimu šios išmokos negaus.

Nedarbo ir ilgalaikio darbo išmoka

Jeigu be darbo likęs darbuotojas neįsidarbina kitur ir jeigu jis nėra pensininkas, studentas ar kitas valstybės draudžiamas asmuo, tai po sutarties nutraukimo jam pasibaigia sveikatos draudimas. Tada jis už save pats turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (34,2 EUR/mėn.).

Išeitis – oficialiai registruotis bedarbiu darbo biržoje. Tik užsiregistravę joje turi teisę ir į „Sodros“ mokamą nedarbo išmoką. Ji skiriama, jeigu darbo birža nepasiūlo tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu žmogus turi ne mažesnį kaip metų stažą per paskutinius 30 mėnesių.

Tiesa, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota.

Paprastai tariant, jeigu išeidami iš darbo gavote dviejų algų išeitinę, tai nedarbo išmoka bus skaičiuojama nuo trečio mėnesio, o faktiškai išmokėta ketvirtą mėnesį, nes yra mokama už praėjusį mėnesį.

Ši išmoka bus mokama 9 mėnesius. Jos dydis bus apskaičiuojamas kaip pastovios ir kintamos dalių suma.

Pastovi dalis bus 30 proc. galiojančios minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 380 EUR x 30 proc. = 114 EUR), o kintama dalis mažės nuo 50 proc. (pirmus 3 mėn.) iki 30 proc. (nuo 7 iki 9 mėn.).

Bet kokiu atveju nedarbo draudimo išmokos dydis yra ribotas – ji negalės viršyti 75 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu jis yra 817,6 EUR. Taigi, bedarbis gali tikėtis daugiausia 613,2 EUR išmokos per mėnesį.

Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleisti darbuotojai, kurie toje darbovietėje dirbo ilgiau kaip 5 metus, turės teisę į naujos rūšies ilgalaikio darbo išmoką. „Sodra“ ją skirs tuo atveju, jeigu darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbins pas tą patį jį atleidusį darbdavį.

Šios išmokos dydis bus nuo 1 iki 3 darbuotojo atlyginimų, apskaičiuojamų kaip 12 mėnesių atlyginimų vidurkis. Šioms išmokoms, skirtingai nei nedarbo draudimo išmokoms, lubos nėra nustatytos.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close