captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje šiemet derlius prognozuojamas gausesnis nei pernai

Jeigu orai nepasikeis ir bus sulaukta pakankamai, bet ne per daug lietaus, grūdų augintojai, pirkėjai, perdirbėjai galės džiaugtis gausesniu nei pernai derliumi. Tokios prognozės buvo paskelbtos kasmetinėje Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos konferencijoje, rašoma pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Konferencijos metu buvo aptarta žemės ūkio augalų pasėlių būklė, grūdų derliaus prognozės, naujieji pasėlių žalinimo reikalavimai, grūdų kokybės klausimai. Be asociacijos atstovų konferencijoje dalyvavo naujai paskirtas Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika, Augalininkystės tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas bei Žemdirbystės instituto mokslininkai Virginijus Feiza ir Audronė Mankevičienė.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. V. Feiza pasidžiaugė, kad birželio mėnesio orai buvo palankūs žieminių bei vasarinių augalų augimui. Daugumoje plotų žieminių kviečių pasėliai atrodo gerai, pasėliai vešlūs, nepiktžolėti. Didesnio ligų pasireiškimo žiemkenčiuose taip pat nepastebėta. Jei bus lietaus, galima tikėtis tikrai gerų rezultatų – apie 5,3 t/ha žieminių kviečių, apie 3,5 žieminių rapsų derliaus, kai praėjusiais metais dėl gausaus lietaus žieminių kviečių sulaukta tik 4,7 t/ha, o žieminių rapsų – 2,8 t/ha. Žirnių ir pupų pasėlių būklė nebloga. Dauguma laukų augalai gerai išsivystę, o pasėliai tankūs.

Žinoma, labai svarbus klausimas yra grūdų kokybė – ką gali iš užaugintų grūdų pagaminti arba kaip juos, kaip žaliavą, gali parduoti. Prisimenant praėjusių metų lietingą derliaus nuėmimo laikotarpį, neaiškios kilmės taškus ant grūdų paviršiaus, kurie sukėlė dideles diskusijas, aiškinantis, kokios problemos slypi grūde, kaip juos reikia supirkti ir apdoroti, ar jie iš vis tinkami vartojimui, šiais metais derliaus laukimui ruošiamasi kitaip.

Žemdirbystės instituto mokslininkė A. Mankevicienė patvirtino praėjusiais metais atliktų tyrimų teiginius, kad esant tokioms oro sąlygoms grūdus puola įvairių genčių grybai, taip pat ir fusarium, kurie produkuoja toksinus. Nei grybų rūšių, nei kolonijų kiekio ant grūdo plika akimi neįmanoma nustatyti, todėl, jeigu grūdų masėje taškuotų grūdų daugiau kaip 1 proc., reikia įsivertinti riziką, ar verta tokius grūdus pirkti ir kaip juos sandėliuoti, jog jų drėgmė neviršytų 13–14 proc. Svarbu, kad būtų užtikrintas grūdo kokybinis stabilumas ir nesusidarytų sąlygos plisti pelėsiniams grybams, priešingu atveju, grybas dauginasi, kenkdamas grūdo kokybei – grūdai gali tapti toksiški ir nebetinkami naudoti nei maisto, nei pašarų pramonėje.

Lietuvos grūdų perdirbėjai ir eksportuotojai ieško naujų rinkų

Šie metai yra paskutiniai, kai vykdant žalinimo programą ankštiniams augalams, galima naudoti chemines apsaugos priemones. Įdomu, kaip elgsis grūdų augintojai: ar šie baltyminiai augalai, kurie pastaruoju metu ypač vertinami užsienio rinkose, ir toliau bus auginami tokia pačia apimtimi.

Grūdų augintojų asociacijos atstovas Ignas Jankauskas konferencijoje teigė, kad apklausus dalį grūdų augintojų, pasirodo, jog auginamų žirnių ir pupų pasėlių plotai vis dėlto sumažės, tačiau apimties nesiryžo prognozuoti. Grūdų eksportuotojams, kurie jau daug metų gabena žirnius ir pupas į tokias rinkas kaip Indiją ir Egiptą, svarbu žinoti šių grūdų pasiūlą. Juolab kad šiais metais per derliaus nuėmimą į Lietuvą atvykti planuoja ir oficiali Indų fitosanitarinės tarnybos delegacija, kurios iniciatyva gali būti supaprastinti įvežimo į šią šalį reikalavimai.

Konferencijos metu aptarti ir kitų šalių eksporto galimybių klausimai, Augalininkystės tarnybos vadovas S. Fedotovas teigiamai įvertino, kad trejus metus Kinijos atsakingų tarnybų vertintas klausimynas įgavo šiokį tokį pagreitį ir jei niekas nepasikeis, planuojamas kinų delegacijos vizitas į Lietuvos grūdų pramonės įmones. Sumažėjus pardavimams vienose rinkose, ieškoma naujų rinkų. Pavyzdžiui, šiuo metu atliekamos oficialios procedūros, kurios leis pradėti bendradarbiavimą su Meksikos rinka.

Tikisi lygiavertės konkurencijos

Naujasis Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas D. Remeika pristatė naują oficialiosios kontrolės reglamentą, kuris bus taikomas visose ES šalyse, remiantis vienodais principais ir metodais.

Reglamento pakeitimai lėmė kontroversiškas nuotaikas. Pasikeis kontrolės dažnumo nustatymai (pagal rizikingumo lygį įmonė gali būti tikrinama nuo 1 karto per trejus metus iki 2 kartų per metus), kurie bus sudaryti remiantis naujais rizikos grupių kriterijais. Tiesa, už oficialią kontrolę verslui bus įvedami privalomi mokesčiai, kurių sistema vis dar sudarinėjama. Naujasis reglamentas bus taikomas maisto ir pašarų saugai, ekologinių produktų gamybai, augalų apsaugos produktų, genetiškai modifikuotų organizmų kontrolei, gyvūnų gerovės bei augalų sveikatos kontrolei.

Kalbant apie lietuviškų maisto produktų bei pašarų kontrolę, lietuviški produktai inspektoriams yra lengvai pasiekiami ranka ir juos lengva kontroliuoti, tačiau įvežama produkcija ir žaliavų kontrolė dažnai sukelia abejones. Šį klausimą konferencijoje iškėlė Grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė D. Ruščiauskienė. Nors šiai problemai spręsti nebuvo pasiūlyti jokie sprendimai, naujasis maisto ir veterinarijos vadovas konferencijoje žadėjo atkreipti dėmesį į opius klausimus, sumažinti kai kuriuos perteklinius reikalavimus, tobulinti inspektorių kompetenciją ir pasiekti, kad verslo įmonių supratimas apie teisės aktus būtų vienodas ir aiškus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...