captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apnuogintos ydos: dėl to, kad užsienio investuotojai renkasi Estiją, esame kalti patys

Bijome apie save kalbėti teigiamai, pasauliui transliuojame neteisingą žinutę, todėl dar daug ko turime pasimokyti iš estų.
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tokios mintys išryškėjo „Baltijos investuotojų forume“, kuriame buvo diskutuojama, kaip Lietuva galėtų išsiskirti, siekdama pritraukti užsienio investuotojus.

Kodėl užsienio investuotojai turėtų pasirinkti Lietuvą, o ne Estiją? Kur yra mūsų trūkumai ir neišmoktos pamokos?

Apie tai diskutavo „Thermo Fisher Scientific“ mokesčių ir iždo viceprezidentas Tony Smithas, Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, Finansų ministras Vilius Šapoka, Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė ir banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Diskusiją moderavo „Ellex Valiunas“ partnerė Dovilė Burgienė.

Atskleidė, ką vertina užsienio investuotojai

Diskusijos pradžioje T. Smithas pasidalino savo argumentais, kodėl 2010 m. visame pasaulyje pripažinta biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ atėjo į Lietuvą.

„Čia galima dirbti. Jūs turite labai kvalifikuotą darbo jėgą, mums patinka tai, kad esate itin išsilavinę, mes esame labai laimingi būdami čia“, – sakė jis.

T. Smithas atskleidė, kad užsienio investuotojai, rinkdamiesi, kur investuos savo pinigus, vertina, kokia yra šalies fiskalinė politika, ar lankstūs darbo santykiai, verslui draugiška aplinka, ar yra priėjimas prie kitų užsienio rinkų, ypač Europos Sąjungos.

„Mano nuomone, jūs turite visus šiuos dalykus“, – pažymėjo jis, atkreipdamas dėmesį į Lietuvos silpnybę, – fiskalinė politika vis dėlto yra svarbiausia, ji yra vienas pagrindinių variklių, todėl turite galvoti apie žemus mokesčių tarifus.

Jokiu būdu tai neturi būti nuliniai mokesčių tarifai visiems, tačiau turite pasirinkti prioritetus, kurioms sritims valstybės skirs didžiausią dėmesį. Jos turi būti sukuriančios didžiausią pridėtinę vertę.“

M. Sinkevičius pritarė tokiai minčiai: „Manau, kad esminis klausimas Lietuvai – kaipgi mums atrasti ir pagaliau sutarti, kuri sritis yra prioritetinė. Dabar mes fokusuojamės į daugelį dalykų ir finale nesame geri nei vienoje srityje.“

Jis mano, kad Lietuva turi orientuotis ties gamyba, komunikacijos technologijomis, aukštosiomis mokslo technologijomis, inžinerija.

M. Sinkevičius, BNS nuotr.

V. Šapoka išskyrė finansinių technologijų sritį.

„Kodėl investuotojai turi investuoti Lietuvoje, o ne Estijoje – jau net nustojau sau uždavinėti šį klausimą. Manau, finansinėms technologijoms išsikėlėme didesnį tikslą, ir tai ne svajonė, o labai konkretus Vyriausybės tikslas, kad Lietuva taptų tokių technologijų uostu.

Tam reikia paruošti paketą, apimantį šio sektoriaus poreikius, kad galima būtų paskatinti investicijas į Lietuvą. Ir tai yra mūsų rankose.

Fintech yra įrankis, kurio pagalba galime atsirasti taip lyderių pasaulio investicijų suvestinėse“, – teigė jis.

V. Šapoka taip pat akcentavo aukštąsias technologijas, kuriose Lietuva stiebiasi į viršų: „Lazeriuose Lietuva jau labai stipriai pažengusi. Taip pat svarbios švariosios technologijos, šie sektoriai kuria labai didelį potencialą.

V. Šapoka, BNS nuotr.

Vyriausybės lygmeniu esame jau patvirtinę savo poziciją, kad svarstysime tam tikrus mokesčių paketus, lengvatas būtent aukštųjų technologijų sritims“, – sakė jis.

Viena iš kliūčių – demografinė padėtis

Moderatorė atkreipė dėmesį, kad investuotojus gali gąsdinti nepalanki demografinė situacija. Tą atspindi sociologų prognozės, kuriose išryškėja, kad 2060 m. Lietuvoje teliks 2 milijonai gyventojų, kurių beveik pusė bus pensinio amžiaus.

„Pasakysiu paprastai – ta demografinė padėtis yra vištos ir kiaušinio klausimas, kuris pirmas. Nėra darbo jėgos – nėra gamybos. Nėra gamybos – nėra, kur ta darbo jėga gali būti įdarbinta. Jei žiūrėtume į bendrą demografinę situaciją, ji atrodo siaubingai, bet jei žiūrėtume į atskirus miestus, pvz., Vilnių, tai ji visiškai tokia pati kaip Stokholme ar Kopenhagoje. Turime pakankamai daug jaunimo, daug čia studijuoja, todėl daug gal ir liks.

Vilniuje ir Taline gimstamumas auga, todėl turime palikti langą atvirą. Turime palanką išorinę situaciją, kuri mums labai naudinga, – eurozoną, turime vidinius resursus. Viskas priklauso nuo mūsų, turime visus pliusus pritraukti investicijas. Tačiau jeigu nieko nedarysime, po penkerių metų paveikslas gali būti visai kitoks, ir bus per vėlu pritraukti investuotoju čia“, – sakė Ž. Mauricas.

V. Šapoka atkreipė dėmesį, kad ateityje keisis pats darbo jėgos poreikis: „Po 10 metų mums nereikės tiek daug rankų jėgos, nes ateina robotai, ir jų rankos stipresnės, – nusišypsojo. – Turime galvoti apie sprendimų priėmėjus. Kas liks žmonėse po 10 metų, – uždavė klausimą, – liks kūrybiškumas, ir, manau, kad pagrindinis mūsų turtas – talentai.

Dar vienas dalykas: jei įmonė valdoma prastai – darbo našumas būna nesutvarkytas. Turėdami gabius, protingus, gebančius valdyti įmones vadovus, galima pakelti įmonių pajėgumą taip, kad jos būtų listinguojamos biržoje. Tai vėlgi yra būdas pritraukti užsienio investicijas“, – sakė jis.

Per daug kalbame apie save blogai

M. Dargužaitė pažymėjo, kad svarbu apie savo šalį kalbėti teigiamai ir kelti jos prestižą užsieniečių akyse.

„Dirbdama „Investuok Lietuvoje“ supratau, kad viskas priklauso nuo to kaip tu parduosi savo šalį pačia geriausia to žodžio prasme. Beprotiškai svarbu, kaip tu ją pristatai. Verslai yra valstybės ambasadoriai. Sakykime, išvakarėse kalbi su potencialiu investuotoju ir pasakai: „Žinai, pagal paskutinius duomenis mes esame daugiausia gerianti šalis pasaulyje“, o kitą dieną atsistoja ministras ir sako: Investuokite čia“, – kalbėjo M. Dargužaitė.

M. Dargužaitė, BNS nuotr.

M. Sinkevičius pritarė: „Mes tikrai esame prasti save pozicionuodami.

Pažiūrėkite, kaip estai save pozicionuoja, jie puikiai kalba apie savo šalį, o mes to nepadarome. Mes mėgstame niurzgėti, kai turime kalbėti apie gerą finansinį klimatą, gerą mokesčių sistemą. Turime galvoti apie žinutes, išsakomas viešai.“

V. Šapoka pažymėjo, kad Lietuvoje klesti kvaila kultūra bijoti apie save kalbėti teigiamai. „Aš sakau, kad esame baudžiauninkai, nes nemokame savimi didžiuotis ir kalbėti pozityviai. Turime surasti aiškų ir ryškiai suformuluotą įvaizdį Lietuvai ir jį transliuoti. Manau, kad tai turėtų būti aukštosios technologijos, vadinamasis hightech'as. Turime turėti identitetą ir nešokinėti nuo vieno prie kito.“

„Mes viešai mėgstame kalbėti apie savo valstybę neigiamai. Kiekvienas gyventojas turėtų suprasti tokių kalbų pasekmes, kad nesukursime geros Lietuvos ateities taip kalbėdami“, – reziumavo M. Dargužaitė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...