captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išėjimas iš darbo nuo liepos: kada įspėti ir kokių išmokų tikėtis?

Lietuvoje daugelis darbuotojų bent jau oficialiai iš darbo išeina savo noru. Kur kas rečiau darbo sutartys nutraukiamos suėjus jų terminui arba šalių susitarimu. Ko galima reikalauti iš darbdavio ar tikėtis iš valstybės išeinant iš darbo po liepos 1 d.?
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pakeitus įstatymus, nuo kito mėnesio keisis ir darbo sutarčių nutraukimo sąlygos: pvz., prieš kiek laiko darbuotojas turės rašyti prašymą ar kada įspėti turės darbdavys, kokia bus galutinio atsiskaitymo su darbuotoju tvarka. Kitaip bus skaičiuojama ir išmoka bedarbiams, atsiras papildoma naujovė – ilgalaikio darbo išmoka didelį stažą turintiems ir iš darbo atleidžiamiems darbuotojams.

Įspėti darbdavį reikės anksčiau

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu 78 proc. visų darbo sutarčių nutraukiama darbuotojo pareiškimu. Nuo liepos toks nutraukimas vadinsis darbuotojo iniciatyva be arba dėl svarbių priežasčių.

Norint taip išeiti iš darbo be svarbių priežasčių darbdavį teks perspėti prieš 20 kalendorinių dienų (ne 14 darbo dienų kaip iki šiol), jokių išeitinių išmokų jis neprivalės mokėti. Darbuotojui bus palikta galimybė per 3 darbo dienas persigalvoti ir atsiimti prašymą nutraukti sutartį.

Dėl svarbių priežasčių nutraukti sutartį darbuotojas galės įspėjęs darbdavį bent prieš 5 darbo dienas (sename kodekse buvo 3), bet tik nustatytais atvejais – pvz., jei mėnesį tęsiasi prastova, 2 mėn. nemokamas atlyginimas ar prireikia slaugyti šeimos narį.

Tokiais atvejais darbdavį reikės įspėti prieš 5 darbo dienas (iki šiol buvo 3), o šis turės išmokėti 1–2 algų dydžio išeitinę.

Antra dažniausia visų darbo sutarčių nutraukimo priežastis – jos termino pasibaigimas. Nuo liepos darbdaviai galės dažniau pasirašyti terminuotas sutartis. Tiesa, kodekse numatyta, kad nuolatinio pobūdžio darbams jų negalės būti daugiau kaip 20 proc. visų sutarčių. DELFI TV laidoje „Gyvai“ neseniai dalyvavusi Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė įsitikinusi, kad terminuotomis sutartimis darbdaviai nepiktnaudžiaus, nes palyginti su įprastinėmis sutartimis, už jas teks mokėti ne 1,6 proc., o 3,2 proc. nedarbo draudimo įmokas.

Mokant darbuotojui minimalią 380 Eur algą per metus darbdavys dėl to patirtų beveik 73 Eur papildomų išlaidų (380 Eur x 1,6 proc. x 12 mėn.). Bet pasibaigus terminuotai sutarčiai (skirtingai nei atleisdamas darbuotoją savo iniciatyva) darbdavys neturės mokėti jokios išeitinės išmokos. Visais atvejais nutraukiant sutartį darbuotojui turės būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Jeigu darbuotojas „avansu“ bus išnaudojęs daugiau atostogų ir išeis iš darbo savo noru, darbdavys galės nuskaičiuoti atostoginius iš paskutinio atlyginimo. Kaip sename, taip ir naujame kodekse nustatyta, kad su išeinančiu darbuotoju darbdavys privalo galutinai atsiskaityti, kai nutraukiama darbo sutartis. Tačiau nuo liepos atsiranda ir šios nuostatos išlyga: „nebent šalys susitaria, kad bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų“. Taigi, nenorintiems uždirbtų pinigų laukti dvi savaites su tokiu pasiūlymu patartina nesutikti.

BNS nuotr.

Kokių išeitinių tikėtis

Ne paslaptis, kad dalis „savo noru“ iš darbo išeinančių darbuotojų tai daro neapsikentę darbdavio, tiesiogiai ar netiesiogiai jo paraginti. Civilizuotai tokie atvejai sprendžiami nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu. Tiesa, realiai vos 5 proc. sutarčių nutraukiama tokiu pagrindu. Naujame kodekse numatyta, kad tiek darbdavys, tiek darbuotojas raštu gali pasiūlyti nutraukti sutartį.

Pasiūlyme turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kt. Jeigu per 5 darbo dienas į pasiūlymą neatsakoma, laikoma, kad jis yra atmestas. Profesinėms sąjungos atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas neseniai DELFI pasakojo, kad nutraukiant sutartį šalių susitarimu, kaip pagrindas deryboms dėl išeitinės išmokos, dažnai imama kodekse numatyti dydžiai.

Priklausomai nuo darbo stažo darbovietėje, darbuotojas iki šiol galėjo tikėtis ir prašyti iki 6 mėn. atlyginimo dydžio išeitinės (t. y. tokią ją darbdavys turėtų mokėti atleisdamas savo iniciatyva). Be to, galiojo ilgesni darbuotojo įspėjimo terminai – prieš kiek mėnesių darbdavys turėtų įspėti, už tiek mėnesių teoriškai ir turėtų papildomai sumokėti.

Palyginti su senuoju, naujame kodekse įspėjimo terminai ir išeitinių dydžiai yra kur kas mažesni Po liepos 1 d. darbdavys, sugalvojęs atleisti darbuotoją be jo kaltės, turėtų įspėti jį prieš mėnesį (arba 2 sav. jei šis dirba trumpiau nei metus). Jei iki pensijos liko nedaug, šis terminas dvigubinamas, turintiems mažų vaikų arba neįgaliesiems – trigubinamas. Maksimali išeitinė išmoka, jei darbdavys atleidžia savo iniciatyva, bus 2 algų dydžio (arba pusės algos, jei darbuotojas neišdirbo metų).

Vadinasi, ir nutraukiant sutartį šalių susitarimu, veikiausiai bus orientuojamasi į šį dydį. Toje pačioje darbovietėje ilgiau kaip 5 metus dirbantys asmenys galės pretenduoti į naujas ilgalaikio darbo išmokas. Tačiau tik tuo atveju, jeigu bus atleisti darbdavio iniciatyva. Taigi iš darbo išėję patys arba nutraukę sutartį šalių susitarimu šios išmokos negaus.

Pažeidėjus atleisti lengviau

Trečioje vietoje pagal darbuotojų atleidimo pagrindą (neskaičiuojant terminuotų sutarčių pasibaigimo) šiemet yra sutarties nutraukimas be įspėjimo, t. y. už šiurkščius pažeidimus. Naujame kodekse numatyta: darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas pažeidžia pareigas, nustatytas darbo teisės normose ar darbo sutarty. Priežastis taip nutraukti darbo sutartį gali būti arba šiurkštus pareigų pažeidimas, arba antras toks pats pareigų pažeidimas per metus.

Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties, pasirodymas darbo vietoje ir darbo metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, atsisakymas tikrintis sveikatą, priekabiavimas prie bendradarbių, tyčinis turtinės žalos darymas, nusikalstama veikla ir kt. Tokiu pagrindu atleisdamas darbuotoją darbdavys privalės pareikalauti jo pasiaiškinimo. Norėdamas atleisti darbuotoją dėl antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo (pvz., nepateisinamo vėlavimo) darbdavys per mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją turės įspėti apie galimą atleidimą.

Nedarbo ir ilgalaikio darbo išmoka

Jeigu be darbo likęs darbuotojas neįsidarbina kitur ir jeigu jis nėra pensininkas, studentas ar kitas valstybės draudžiamas asmuo, tai po sutarties nutraukimo jam pasibaigia sveikatos draudimas. Tada jis už save pats turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (34,2 Eur/mėn.). Išeitis – oficialiai registruotis bedarbiu darbo biržoje.

Tik užsiregistravę joje turi teisę ir į „Sodros“ mokamą nedarbo išmoką. Ji skiriama, jeigu darbo birža nepasiūlo tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu žmogus turi ne mažesnį kaip metų stažą per paskutinius 30 mėnesių. Tiesa, nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo priskaičiuota. Paprastai tariant, jeigu išeidami iš darbo gavote dviejų algų išeitinę, tai nedarbo išmoka bus skaičiuojama nuo trečio mėnesio, o faktiškai išmokėta ketvirtą mėnesį, nes yra mokama už praėjusį mėnesį.

Ši išmoka bus mokama 9 mėnesius. Jos dydis bus apskaičiuojamas kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovi dalis bus 30 proc. galiojančios minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 380 Eur x 30 proc. = 114 Eur), o kintama dalis mažės nuo 50 proc. (pirmus 3 mėn.) iki 30 proc. (nuo 7 iki 9 mėn). Bet kokiu atveju nedarbo draudimo išmokos dydis yra ribotas – ji negalės viršyti 75 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu jis yra 817,6 Eur. Taigi, bedarbis gali tikėtis daugiausia 613,2 Eur išmokos per mėnesį. Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleisti darbuotojai, kurie toje darbovietėje dirbo ilgiau kaip 5 metus, turės teisę į naujos rūšies ilgalaikio darbo išmoką.

„Sodra“ ją skirs tuo atveju, jeigu darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbins pas tą patį jį atleidusį darbdavį. Šios išmokos dydis bus nuo 1 iki 3 darbuotojo atlyginimų, apskaičiuojamų, kaip 12 mėnesių atlyginimų vidurkis. Šioms išmokoms, skirtingai nei nedarbo draudimo išmokoms, lubos nėra nustatytos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad 2017 m. darbuotojams planuojama išmokėti 18,4 mln. Eur šių išmokų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...