captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus oro uosto uždarymas: ką būtina žinoti planuojantiems keliones

Vilniaus oro uostas bus uždarytas jau mažiau nei po mėnesio, tačiau su nepatogumais jau dabar susiduria daugelis keliautojų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

DELFI pateikia svarbiausią informaciją, kurią turėtumėte žinoti, planuodami keliones ir skrydžius.

Vilniaus oro uostas dėl pakilimo ir nusileidimo tako rekonstrukcijos bus uždarytas liepos 14 dieną, o keleiviams vėl bus atvertas rugpjūčio 17 dieną.

Tuo metu oro linijos nukreips savo skrydžius į Kauno oro uostą, nors nukelti skrydžius sutiko ne visos aviakompanijos. Dėl šios priežasties kai kurių krypčių mėnesiui ar keliems nebeliks.

Kodėl vasarą?

DELFI jau rašė, kad Vilniaus oro uosto uždarymas keleiviams kelia nepatogumų. Skaitytojai skundėsi, kad gerokai išaugo bilietų kainos, kiti – kad nėra kaip patogiai grįžti namo, į tėvynę. Daugelis keiksnojo sprendimą oro uostą uždaryti būtent vasarą, kada skrydžiai tampa itin aktualūs.

Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris teigė, kad buvo priimtas optimaliausias sprendimas.

„Rinktasi įvertinus, kokie buvo faktiniai orai per penkerius metus, t. y. kada istoriškai Lietuvoje buvo mažiausia kritulių ir aukščiausia oro temperatūra, kadangi tako rekonstrukcijos metu nuimama tako danga, stiprinamas pagrindas ir tiesiama nauja danga.

Iš esmės tai kaip asfaltavimas, tik storesnė danga klojama.

O tą asfaltavimą yra geriausia atlikti, ir jis geriausiai išsilaiko esant aukštai oro temperatūrai ir nesant kritulių“, – sakė jis.

Tačiau Lietuvos turizmo rūmų prezidentė, „Estravel Vilnius“ vadovė Žydrė Gavelienė pripažino dar prieš kelerius metus kėlusi klausimą, kodėl tos rekonstrukcijos negalima buvo vykdyti kitu būdu.

„Mes kėlėme klausimą, ar tikrai negalima būtų daryti tos rekonstrukcijos etapais. Nuomonės išsiskyrė, vieni sakė, kad galima, kiti sakė, kad ne. Darėme, ką geriausia, kėlėme klausimą, bet kad susidursime su nepatogumais – tai tikrai“, – sakė ji.

BNS nuotr.

D. Voveris teigė, kad atsižvelgiant į oro uosto tako specifiką, vykdyti rekonstrukciją etapais būtų netikslinga, kadangi jis yra pakankamai trumpas – 2,5 kilometro.

„Takas rekonstruojamas iš esmės, atliekant ne kapitalinį remontą, o rekonstrukciją, kai tvarkoma šalia esanti lietaus kanalizacija, keičiama visa žiburių sistema. Tokio tipo rekonstrukcijos atlikti nestabdant oro uosto veiklos technologiškai yra neįmanoma.

Jeigu jis būtų žymiai ilgesnis, tada taip, galima būtų atlikti rekonstrukciją dalimis, tačiau tai užtruktų apie porą metų. Čia yra vienas argumentas. Kitas – tuos porą metų oro uoste būtų nuolatiniai veiklos apribojimai“, – komentavo jis.

Kokių skrydžių krypčių nebeliks?

Skrydžių iš Vilniaus į Kauną nesutiko perkelti aviakompanijos „Ryanair“ ir „Belavia“. Taigi daugelio krypčių rekonstrukcijos laikotarpiu nebeliks.

D. Voveris pažymėjo, kad „Ryanair“ skrydžių iš Vilniaus jau nebevykdys nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d., taigi net du mėnesius.

„Šita situacija yra nemaloni tiek keliaujančiam žmogui, tiek pačiam oro uostui. „Ryanair“ sprendimas didele dalimi susijęs su tuo, kad Kaunas ir šiaip yra pirmoji „Ryanair“ bazė Lietuvoje, jie nemažą dalį skrydžių vykdo iš Kauno. Tai tikrai Lietuva šios kompanijos skrydžių nepraranda visiškai. Taip, jų sumažėja, tačiau visi skrydžiai, kurie iki tol vykdavo iš Kauno, lieka“, – sakė jis.

Vilniaus oro uostos Komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė pateikė išsamią informaciją, kokie pokyčiai laukia.

Kadangi „Ryanair“ neperkelia skrydžių, nebelieka Birmingemo, Brėmeno, Chanijos, Lidso, Liverpulio, Madrido, Maltos krypčių. Lėktuvai iš Kauno neskris ir į Minską, nes taip nusprendė juos vykdanti bendrovė „Belavia“. Tačiau tuo metu kompanija padažnino jos vykdomus skrydžius iš Palangos.

Įdomi situacija susidaro su aviakompanija „Wizz Air“, kuri skrydžius sutiko perkelti, tačiau neperkėlė skrydžio į Paryžių ir Kijevą.

Taigi į šias šalis norintiems skristi lietuviams ir ten gyvenantiems tėvynainiams tenka ieškotis kitų būdų. Pavyzdžiui, Prancūzijos lietuviams telieka vienintelis variantas – rinktis kompaniją „airBaltic“, kuri daugiausia pasirinkimų pateikia netiesioginiam skrydžiui per Rygą.

„Situacija yra tokia: Lietuvoje „Wizz Air“ skrydžius vykdo su 4 lėktuvais. Tai kompanijos rotacija Lietuvoje – 4 lėktuvai.

Dėl didžiulės paklausos kitose kryptose ir vis tiek esančio lengvo neapibrėžtumo Vilniaus oro uosto uždarymo laikotarpiu, jie tiesiog priėmė sprendimą truputį pasimažinti veiklos apimtis ir tą lėktuvą išnaudoti kitose kryptyse.

Praėjusį mėnesį keleivių skaičius išaugo 14 proc. Europoje, kiekvienas lėktuvas, ypač toms populiaresnėms lėktuvų kompanijos, yra aukso vertės, ir jos žiūri, kaip iš to daugiausia pinigų uždirbti“, – komentavo jis.

BNS nuotr.

Jis taip pat pažymėjo, kad skrydžius vykdo „airBaltic“, ir nors dauguma jų vyksta per Rygą, laiko atžvilgiu, keleiviai turėtų nenukentėti.

„airBaltic“ paleido skrydžius 4 kartus per savaitę iš Šarlio de Golio oro uosto. Taip, jie netiesioginiai, bet tai turbūt nėra tokia didelė problema, vertinant, kad tas oro uostas, į kurį skraidydavo „Wizz Air“ yra pakankamai toli nuo miesto centro, maždaug 1 val. 20 minučių važiavimo prisideda. Tai realiai, skrendant su „airBaltic“ kad ir su persėdimu, bendras kelionės laikas turėtų pasikeisti nežymiai“, – sakė jis.

„Estravel“ informuoja, kad dauguma aviakompanijų vykdys skrydžius pagal numatytus laikus, t. y. kaip ir į/iš Vilniaus, išskyrus aviakompaniją LOT, kuri nevykdys vakarinio skrydžio, atvykstančio 00:45. Tuo tarpu „Finnair“ padidins skrydžių dažnį maršrutu Helsinkis–Vilnius–Helsinkis .

Ar išaugs kainos?

Nors DELFI skaitytojai teigia, kad kainos yra aukštesnės, nei perkant tam pačiam laikotarpiui pernai, „Estravel“ parengtoje informacijoje skelbiama, kad bilietų kainos turi išlikti tokios, kaip anksčiau. Vis dėlto gali padidėti kainos į „Ryanair“ neperkeltus skrydžius, kadangi sumažės vietų pasiūla.

Tai itin gali paliesti D. Britanijoje gyvenančius lietuvius, norinčius sugrįžti vasarą į tėvynę.

„Vadinasi, konkurencija skrydžiams mažėja, ir, kaip pavyzdžiui, Paryžiaus variantu, buvo realiai tik keli vežėjai, kurie veža į Paryžių. Tai vienam išėjus, natūralu, kad padidėjus paklausai, ta kaina kyla, to tikrai neišvengsime“, – sakė Ž. Gavelienė.

D. Voveris komentavo, kad kainos neturėtų augti, nes oro linijoms nėra didelio skirtumo, į kurį oro uostą atskristi. Tačiau kainai daryti įtaką gali vis didėjanti paklausa: „Keleivių skaičius Lietuvoje šiemet augo daugiau nei 10 proc., o tai reiškia, kad oro linijos gali neturėti tokios pasiūlos. O tada prasideda ekonomika, kai esant didelei paklausai, kainos pradeda augti.“

Kaip nusigauti iki Kauno oro uosto? Ar keleiviai bus vežami nemokamai?

Kol skrydžiai bus vykdomi iš Kauno oro uosto, sostinės gyventojai turės susitaikyti su laikinais nepatogumais.

BNS nuotr.

Rekonstrukcijos metu keleivius iš Vilniaus autobusų stoties į Kauno oro uostą devynis kartus per dieną veš kompanija „Toks", taip pat kas 30 minučių kiekvieną dieną keleivius veš „Ollex“greitieji (Express) autobusai, kurių tvarkaraščiai bus suderinti su skrydžių grafikais.

Vis dėlto, už tokią kelionę reikės atseikėti apie 10 eurų ir nepamiršti, kad kelionė užtruks apie pusantros valandos.

„Jeigu taip įvyko, galėjo bent būti organizuojami nemokami pervežimai bent, kad keleiviams nereikėtų apie tai galvoti, – kritikavo Ž. Gavelienė. Ji atkreipė dėmesį, kad norintiems vykti savo automobiliu teks mokėti ir už jo palikimą oro uosto parkavimo aikštelėje, taigi pačios kelionės kaina dar labiau išauga.

„O mes girdėjome viešai spaudoje, kad parkavimas ten brangesnis nei Vilniaus oro uosto aikštelėje, tai jei mano skrydžio kaina apie 70 eurų, ji išauga iki kokių 100 eurų dėl nuvažiavimo, grįžimo, plius parkavimo“, – teigė ji.

D. Voveris pabrėžė, kad daugumai žmonių kaip tik gali būti patogiau atskristi ir vykti iš Kauno, kadangi geografiškai miestas išsidėstęs centre Lietuvos, o į Vilnių atvyksta ir ten pasilieka tik iki 50 proc. žmonių.

„Dėl nemokamo pervežimo, jeigu nuskrendate į Londoną, pavyzdžiui, bene iš bet kurio oro uosto, jei tai nėra centriniai oro uostai, tenka pavažiuoti apie 1- 1,5 valandos iki centro. Lygiai tas pats su Paryžiaus kryptimi. Kitaip sakant, yra pakankamai normalu iki miesto centro važiuoti valandą su trupučiu.

Ir kaip užsienyje keleiviai nesitiki, kad tas važiavimas bus nemokamas, taip ir Lietuvoje reikėtų laikytis to paties principo“, – sakė jis.

Dėl pakilusių parkavimo kainų šalia Kauno oro uosto, D. Voveris teigė, kad tai buvo padaryta nesiekiant užsidirbti iš keleivių ar pasinaudoti situacija.

„Lietuviai, kaip tauta, yra linkę rinktis automobilį kaip pagrindinę transporto priemonę. Nors Kauno stovėjimo aikštelės pajėgumas išplečiamas kaip Vilniaus, įvertinant, kad daugiau keleivių atvažiuotų automobiliu, pamatėme realią riziką, kad stovėjimo vietų gali ir neužtekti.

Jeigu jie atvažiuotų ir nerastų, kur palikti, tada tai sukeltų realias problemas. Čia, Karmėlavoje, nelabai yra kur palikti daugiau automobilių, atsiranda vėlavimo į skrydį riziką. Tai kainos kilimas yra tam, kad šiek tiek galima būtų suvaldyti šiuos srautus, o keleiviui būtų patraukliau kita transporto priemone vykti“, – sakė jis.

Ar rekonstrukcija bus baigta laiku?

Nors skelbiama, kad rekonstrukcija užtruks 35 dienas, kai kurie skaitytojai išreiškė nuogąstavimą netikintys, kad rekonstrukcija baigsis skelbiamu metu.

D. Voveris ramina, kad 35 dienų laikotarpis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į darbų apimti, nusimačius keleto dienų rizikos rezervą dėl galima blogų orų ir rezervą paleidimo procedūroms.

„Kitas dalykas, rangos darbai atliekami jau nuo praeitų metų, t. y. parengiamieji darbai. Nuo rugpjūčio 18 d. tie rangos darbai toliau tęsis, bet tie, kuriuos bus galima atlikti be įtakos oro uosto darbui.

Nors viskas vyksta pagal planą, ir pats 35 dienų terminas pasirinktas atsakingai, teoriškai vėlavimo rizika egzistuotos tol, kol Vilniaus oro uostas neatsidarys. Blogiausiu atveju bus galima išskristi iš Kauno“, – sakė jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...