captcha

Jūsų klausimas priimtas

Suskaičiavo, kiek darbuotojų gauna „vokelius“

Pernai į darbo rinkos šešėlį buvo įsitraukę bent 22 proc. šalies dirbančiųjų, nustatė Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Pernai į darbo rinkos šešėlį buvo įsitraukę bent 22 proc. šalies dirbančiųjų, nustatė Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Tyrimo metu Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie arba jų šeimos nariai pernai naudojosi bent vienu iš nelegalių pajamų gavimo būdų, t.y. dirbo neoficialiai, dalį pajamų gavo „vokelyje“.

5 proc. respondentų pažymėjo, kad dirbo samdomą darbą neoficialiai, o 8 proc., kad gavo dalį pajamų „vokelyje“. Dar 9 proc. apklaustųjų nurodė, kad naudojosi abiem nelegalių pajamų šaltiniais.

Mano, kad dalis neprisipažino

„LLRI tyrimas rodo, kad šešėlinė ekonomika išplitusi ne tik akcizais apmokestinamų prekių segmente, didelę dalį Lietuvos šešėlinės ekonomikos sudaro darbo rinkos šešėlis. Tikėtina, kad reali šešėlyje dirbančių gyventojų dalis Lietuvoje buvo dar didesnė, nes ne visi respondentai išdrįso prisipažinti“, – mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas.

Institutas, skaičiuodamas šešėlio dalį darbo santykiuose, naudojo ne tik gyventojų apklausos duomenis, bet ir statistinių duomenų analizę ir ekonometrinį modeliavimą.

Gyventojų nuomone, dažniausiai žmonės į šešėlinę ekonomiką įsitraukia dėl finansinės nelegalaus darbo ir „vokelių“ naudos. Net 62 proc. nurodė, kad svarbiausia priežastis yra ta, jog nelegaliai „į rankas“ gaunama alga yra didesnė, nei gaunant pajamas legaliai. Dar 52 proc. nurodė, kad sunku rasti legalų darbą.

Taip pat gyventojai nurodė, kad renkasi dirbti nelegaliai, nes nenori prarasti socialinės paramos, taip mano 43 proc. respondentų.

LLRI primena, kad bendra valstybės paramos suma 2005–2008 m. kasmet sudariusi apie 400 mln. Lt vėliau ėmė augti. 2010–2012 m. kasmet socialinei pašalpai, nedarbo išmokoms ir kompensacijoms Lietuvoje išleidžiama daugiau nei 1 mlrd. Lt.

Dar 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad nemato tiesioginės mokesčių mokėjimo naudos, 27 proc. vengia įsipareigojimų, kurie būtų numatyti legalioje darbo sutartyje.

Tyrimas „Lietuvos šešėlinė ekonomika“ yra vykdomas periodiškai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...