captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skalsi bedarbio duona: pašalpa gerokai viršys minimalią algą

Jeigu liepą darbdavys atleis už minimalią algą įmonėje daugiau nei penkerius metus dirbantį Antaną, šis galbūt labai ir neliūdės. Mat į rankas gaus beveik tūkstančio eurų išeitinę kompensaciją, o bedarbio pašalpa, kurią galės gauti net 9 mėnesius, nuo jo uždarbio skirsis tik keliais eurais.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Maksimali nedarbo išmoka didėja dvigubai – jeigu dabar netekęs darbo gali gauti 333 eurus, tai nuo liepos ši suma išaugs iki 610 eurų. Be to, ji mokama bus ilgiau – nebe 6, o 9 mėnesius. Socialines garantijas bedarbiams nuspręsta pagerinti dėl naujo Darbo kodekso, kuris sutrumpins įspėjimo apie atleidimą terminus ir sumažins išeitines išmokas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė – mažiausiai uždirbantiems dirbti beveik neapsimokės, nes bedarbio pašalpa bus vos mažesnė už minimalų atlyginimą, o sviestui ant duonos bus galima užsidirbti ir šešėlyje.

Paskaičiuokite: kokią išmoką gausite netekę darbo?

Maksimali nedarbo išmoka nuo liepos didėja dvigubai. „Sodra“ 15min aiškino, kad nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią išmokos dalį sudarytų 30 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Dabar tai būtų lygu 114 Eur (380 Eur x 30 proc.). Kintamoji dalis 1–3 išmokos gavimo mėnesį sudarys 50 proc. gavėjo vidutinių mėnesio pajamų, 4–6 mėn. – 40 proc., 7–9 mėn. – 30 proc. Tiesa, maksimali išmoka negali viršyti 75 proc. vidutinio šalyje darbo užmokesčio (taigi šiuo metu apie 610 eurų).

Beje, kai skaičiuosite savo galimą nedarbo išmoką, įrašykite pajamas „ant popieriaus“. Nuo bedarbio pašalpos jokių mokesčių mokėti nereikės.

Taigi tarkime, kad Petras „ant popieriaus“ gauna 900 eurų (691 eurą „į rankas). Pirmus tris mėnesius jo bedarbio pašalpa sieks 564 eurus. Jonas, uždirbantis 500 eurų „ant popieriaus“ (417 eurų „į rankas“), gali tikėtis 364 eurus sieksiančios bedarbio pašalpos. O Petras, kuris gauna tik MMA (380 eurų „ant popieriaus“ arba 335 eurus „į rankas“), pajamų sumažėjimo apskritai beveik nepajus, mat jo bedarbio pašalpa sieks 304 eurus.

Taigi neatrodo, kad netekus darbo apsimokėtų strimgalviais vėl bandyti grįžti į darbo rinką. Bet socialinio modelio architektai mano priešingai.

Bedarbio išmoka 9 mėnesius: yra papildomų sąlygų

„Atkreiptinas dėmesys, kad mažos nedarbo draudimo išmokos skatina ieškoti nelegalių papildomų pajamų, dėl ko bedarbiai mažiau laiko skiria legalaus darbo paieškoms ir apskritai sunkiai integruojasi į darbo rinką“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laiške 15min.

Nauja nedarbo draudimo išmokos apskaičiavimo formulė esą sukurta taip, kad bedarbiui būtų paskata skubiai ieškotis naujo darbo, pamažu ją mažinant.

„Reikia nepamiršti, kad nedarbo išmoka mokama tik su sąlyga, kad bedarbis neatsisako pasiūlyto darbo. Atsisakius teisė į išmoką prarandama.

Kita vertus, ne visada yra gerai, kai žmogus skurdo priverčiamas imtis pirmo pasitaikiusio darbo, net tokio, kuriam jo kvalifikacija gerokai per aukšta, nes tokiu atveju nepanaudojamos asmens kompetencijos.

Nedarbo išmokos paskirtis, viena vertus, sudaryti sąlygas rasti kvalifikaciją atitinkantį darbą. Kita vertus – neskatinti pernelyg ilgai nedirbti. Taigi šio išmokos pakeitimu siekiama subalansuoja tuos du prieštaringus siekius“, – 15min aiškino ministro patarėjas Romas Lazutka.

Papildomos išmokos lojaliems

Nuo liepos smarkiai mažėja išeitinės kompensacijos ilgamečiams darbuotojams. Dabar darbdavys, apie atleidimą įspėjęs laiku, turės daugiausia mokėti 2 mėnesių algos dydžio kompensaciją.

Tačiau lojaliems darbuotojams yra ir gerų naujienų. Mat kuriamas specialus ilgalaikio darbo išmokų fondas, iš kurio ateityje ilgamečiams darbuotojams bus teikiama papildoma parama.

Didesnės išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams ateityje būtų mokamos iš specialaus fondo. Darbuotojai, kurie dirbo 5-10 metų, gautų vieno vidutinio darbo užmokesčio, 10-20 – dviejų, o daugiau nei 20 – trijų atlyginimų išmokas. Jos būtų apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu bei privalomuoju sveikatos draudimu.

Ekonomistė: išmokos buvo neadekvačios

„Vidutinį atlyginimą gaunantiems žmonėms netekus darbo tikrai būdavo sunku patenkinti tuos savo įsipareigojimus, būtinuosius poreikius su ta pašalpa“, – 15min sakė Vaiva Šečkutė, „Swedbank“ ekonomistė.

Pasak jos, sumažintos išeitinės, bet padidintos bedarbio išmokos turėtų duoti teigiamą rezultatą, o skatinti žmogų grįžti į darbo rinką yra kitų būdų.

Paklausta, per kiek laiko žmogus gali susirasti naują darbą, ji aiškino, kad tai priklauso nuo ekonomikos ciklo.

„Šiuo metu laisvų darbo vietų lygis yra labai aukštas. Ypač kai kuriuose sektoriuose. Galima apibendrintai sakyti, kad šiuo metu ta trukmė yra tikrai sumažėjusi. Turint kvalifikaciją, noro ir motyvacijos grįžti į darbo rinką, tai neturėtų ilgai užtrukti. Tuo labiau, kad darbdaviai šiuo metu net ir į mokymus investuoja, nes yra priversti tą daryti, darbo rinkoje nesant tokių specialistų, kokių reikia. (…) Jeigu situacija būtų kitokia, prieš kelerius metus, pavyzdžiui, sugrįžimas į darbo rinką galėjo užtrukti ir ilgiau, nes buvo kur kas didesnis nedarbas, daugiau kvalifikuotų specialistų pasiūlos“, – kalbėjo ekonomistė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...