captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistas: dabar indėlius dėl palūkanų laiko tik atsilikusio kaimo bobutės

Europos centriniam bankui (ECB) dar labiau sumažinus bazinę palūkanų normą, gali sumenkti ir taip mažytės palūkanos už indėlius, nors jie yra mėgstamiausia lietuvių taupymo forma.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Europos centriniam bankui (ECB) dar labiau sumažinus bazinę palūkanų normą, gali sumenkti ir taip mažytės palūkanos už indėlius, nors jie yra mėgstamiausia lietuvių taupymo forma. Šalies ekonomistai pataria visų kiaušinių viename krepšyje nelaikyti ir dalį santaupų investuoti į Vyriausybės taupymo lakštus, savo žinias, labiau išprusę galėtų galvoti apie valiutų pirkimą ar nekilnojamąjį turtą (NT).

„Dabar indėlius dėl palūkanų laiko nebent tik atsilikusio kaimo vienkiemių bobutės. Jau dešimt metų aišku, kad iš indėlių palūkanų neuždirbsi, bet tik patirsi nuostolių dėl infliacijos. Per paskutinius aštuonerius metus nėra buvę metų, kad palūkanos būtų viršijusios infliacijos tempą.

Jeigu Vakaruose gerai prižiūrimi pensiniai fondai kartais leidžia uždirbti ir daugiau, tačiau tai yra retos išimtys. Neatsitiktinai be Lietuvos aš nežinau kitos valstybės, kur valstybinio draudimo pinigai būtų naudojami privačiuose pensijų fonduose“, – DELFI sakė Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, ekonomistas Antanas Buračas.

Jo nuomone, geriausias taupymo būdas – investicija į save.

„Geriausia pinigus taupyti investuojant į save ir savo žinias, šeimą ir savo ateitį. Svarbiausia visų kiaušinių nelaikyti viename krepšelyje. Ši sena viduramžiška taisyklė yra labai svarbi“, – pabrėžė profesorius.

Pasak A. Buračo, visos investicijos yra kur kas pranašesnės nei tiesiog pinigų laikymas, tačiau tam reikia žinių.

„Visos investicijos yra pranašesnės už pasyvų pinigų laikymą, bet investicijos reikalauja kompetencijos ir sistemingos priežiūros. Keičiantis situacijai reikia nedvejoti, o pristabdyti investicijas. Tai yra pagrindinė klaida, kurią daro dauguma bankrutuojančių investuotojų.

Pavyzdžiui, įsigijote nekilnojamąjį turtą, jo kaina svyruoja, o pinigus bankui grąžinti reikės dar daug metų. Čia ir prasideda problema, jeigu investuojantis subjektas turi pakankamai pajamų nežiūrint ciklinių svyravimų, tai jis gali atlaikyti ir krizinį pablogėjimą. Jeigu jo padėtis susijusi su trumpalaike spekuliacija, tokiu atveju jis atsiduria beviltiškoje padėtyje“, – kalbėjo pašnekovas.

Šių metų pradžioje gyventojai Lietuvos bankuose buvo padėję 28,4 mlrd. Lt indėlių, o taupymo rekordas buvo pasiektas 2012 m. pabaigoje, kai į šalies bankus buvo padėta 28,7 mlrd. Lt. Šiuo metu Lietuvos bankai už indėlius litais siūlo 0,2-1,7 proc. metines palūkanas. Tuo metu prognozuojama šių metų infliacija – 2,5 proc.

Jaučiasi atsakingi už savo gyvenimą

„Tai yra bendra problema. Net Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ragina Vokietiją skatinti gyventojus daugiau vartoti, nes visi pernelyg taupo. Natūralu, kad kai laikais sunkūs, visi taupo. Nors jau dabar kylame aukštyn, bet Lietuvoje išlieka stiprūs taupymo įpročiai“, – DELFI kalbėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas.

Pasak jo, mūsų ekonomika auga ir žmonės galėtų drąsiau leisti pinigus. Jie tai po truputį ir daro, nes nedidelis pagyvenimas jaučiamas ir nekilnojamojo turto rinkoje, ir mažmeninėje prekyboje.

Kita vertus, atsisakyti taupymo nereikėtų, bet galbūt vertėtų pasižvalgyti į kitus taupymo būdus.

„Taupyti reikia, anksčiau ar vėliau mes susikursime nemažai savo kapitalo investicijoms ir skolinimui, o kaip taupyti, tai jau sudėtingas klausimas. Galima dairytis į kredito unijas arba vyriausybės taupymo lakštus, kurie neša didesnę grąžą“, – svarstė pašnekovas.

Tuo metu, J. Čičinsko teigimu, lietuviai vis dar jaučiasi patys atsakingi už savo ateitį, o daugelis senųjų Europos šalių gyventojų gyvena šia diena.

„Daugelis europiečių, išskyrus taupiuosius vokiečius, gyvena šia diena. Ten gerovės sistema yra taip įleidusi šaknis, nes jeigu žmonės negaus algos, jie pereis į kitus pajamų šaltinius: gaus būstą, paramą, žodžiu, nekils jokių problemų. Pas mus šis mechanizmas irgi veikia, yra socialinis būstas ar nakvynės namai, tačiau tai dar neįsišakniję žmonių sąmonėje, dauguma jų vis dar mano, kad patys yra atsakingi už savo gyvenimą, o Vakaruose taupo mažiau“, – kalbėjo profesorius.

Anot jo, lietuviai indėlius renkasi iš inercijos.

„Tai yra ilgalaikė inercija, sovietmečiu buvo vienas bankas – Taupomasis bankas ir nebuvo jokių alternatyvų investuoti, pinigus buvo galima laikyti tik grynaisiais. Ši inercija tęsiasi, jeigu taupai, vadinasi, laikai juos „ant knygutės“ – banke. Daugelis bijo pirkti akcijas, dalyvauti vertybinių popierių biržoje. Ir teisingai daro, jeigu jie operuoja nedidelėmis sumomis“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.

Mitas, kad lietuviai daug taupo

Visiškai priešingos nuomonės laikosi DNB banko vyriausioji analitikė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

„Mitas, kad lietuviai daug taupo. Mes galbūt taupome daugiau nei anksčiau, tačiau vis dar taupome labai nedaug. Mes 2,3 karto mažiau sutaupome nei vidutiniškai euro zonos gyventojai. 2012 m. pabaigoje mūsų taupymo santykis su BVP buvo 25 proc., standartinis euro zonos santykis – 64 proc. Pas juos šis santykis laipsniškai auga, pas mus aukščiausias rodiklis buvo pasiektas 2010 m. 28 proc., dabar jis vėl apmažėjo“, – DELFI komentavo analitikė.

Anot jos, lietuviams dar toli iki būtinų santaupų standartų.

„Apklausų duomenys labai liūdnai atrodo, nes žmonės netekę darbo galėtų išgyventi 2–3 savaites. Tai yra labai mažai. Pagal taupymo taisykles, reikėtų turėti pajamų mažiausiai trims mėnesiams, o normaliomis santaupos laikoma suma, reikalinga pragyventi pusmetį. Tai yra normalus laikotarpis, per kurį galima rasti naują darbą“, – sakė J. Rojaka.

Jos nuomone, tai, kad turime mažai santaupų, lemia ir didelės būtinosios išlaidos.

„Iš vienos pusės, be jokios abejonės, mūsų išlaidos yra ganėtinai didelės tokiems kasdieniniams dalykams kaip šildymas, maisto produktai, kita vertus, gaudami didesnes pajamas vis tiek netaupydavo ir daugiau išlaidaudavome“, – dėstė pašnekovė.

Kita vertus, dabartinis ECB sprendimas yra labiau orientuotas į išlaidas, nes palūkanos išeina neigiamos.

„Bet jos galioja visai Europai ir tai nekeičia taupymo tradicijų kitose šalyse, todėl mes irgi turėtume augti iki tokio taupymo lygio nepaisant svyravimų rinkose“, – pabrėžė analitikė.

Ji taip pat laikosi nuomonės, kad indėliai yra kur kas geresnis taupymo būdas nei santaupų laikymas namuose. Pastebima, kad žmonės ieško būdų pelningiau investuoti, tačiau tam reikia žinių.

„Sutinku, kad dauguma vis dar santaupas laiko indėliais. Šiek tiek rafinuotesni vartotojai po truputį žaidžia su valiutomis, bet vėlgi tokiu metu prisiimama tam tikra rizika. Aš savo giminaičiams ir draugams galėčiau pasiūlyti ir siūliau taupymą išdalinti į kelias dalis ir vieną dalį laikyti indėlių forma, kitą – Vyriausybės taupymo lakštų forma. Žinoma, tai nėra super didelės palūkanos, bet už dvejų metų lakštus gauname 1,3 proc. metines palūkanas, o tai yra daugiau nei mokama už indėlius. Tie, kurie pasinaudojo galimybe ir indėlius laikė kita valiuta, pavyzdžiui, Norvegijos kronomis, kurių vertė smarkiai auga, turėjo neblogus saugiklius. Tačiau tam reikėtų ir stebėti rinką, ir domėtis“, – komentavo J. Rojaka.

Paklausus, ar mažesnės palūkanos paskatintų skolinimą, ji sakė, kad paskolų augimą labiau lemia ekonominės situacijos.

„Paskolų rinka Lietuvoje ne tiek priklauso nuo ECB veiksmų, bet labiau nuo visos euro zonos perspektyvos ir ekonominio aiškumo. Šiuo metu aiškumo vis dar trūksta, bet mes esame ant ribos ir kiekvienas papildomas ūkio augimo procentas nebus įmanomas be investicijų. Todėl, be jokios abejonės, mes turėtume judėti į priekį. Kiek tai palengvintų palūkanų normų sumažėjimas? Žinoma, tai būtų dar vienas nedidelis pliusas ilgame veiksnių sąraše. Tačiau tai tikrai nėra kritinis veiksnys, kuris galėtų lemti įmonės apsisprendimą“, – tvirtino analitikė.

DELFI primena, kad praėjusį ketvirtadienį ECB sumažino bazines palūkanas 0,25 proc. punkto – nuo 0,75 proc. iki 0,5 proc. Tai rekordiškai žemos palūkanos.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...