captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas dešimtas lietuvis prisiduria parduodamas gėrybes

Lietuvoje, dažniau nei Latvijoje ar Estijoje, gyventojai papildomai užsidirba prekiaudami savo užaugintomis ar surinktomis gėrybėmis, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Net 10,9 proc. lietuvių prekiauja savo užaugintomis ar surinktomis gėrybėmis, savo pagamintais maisto produktais, tuo tarpu savą produkciją realizuoja tik 6,5 proc. latvių ir 4,3 proc. estų.

Lietuviai taip pat dažniau nei latviai ar estai uždarbiauja papildomai. Per paskutinius 12 mėnesių 51,6 proc. Lietuvos gyventojų užsiėmė papildomas pajamas teikiančia veikla, o, pavyzdžiui, Latvijoje tokia gyventojų dalis sudarė – 36,2 proc., Estijoje – 42,4 proc. 

Šaltinis: „Swedbank“

„Lietuvos gyventojai dažniau nei latviai ar estai bent dalį savo laisvalaikio skiria papildomas pajamas generuojančiai veiklai. Pagrindinė to priežastis – gyventojų pajamų bei būtinųjų išlaidų santykių skirtumai šiose šalyse. Skaičiavimai rodo, kad, įvertinus statistinei šeimai tenkančias pajamas ir atėmus iš jų tokias būtinąsias išlaidas, kaip mokesčiai už būstą, maisto ir transporto išlaidos, mažiausia lėšų suma lieka būtent Lietuvos gyventojams“, – pranešime spaudai cituojama „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje Jūratė Cvilikienė.

Tačiau, remiantis apklausos rezultatais, 31 proc. respondentų Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių neužsiėmė jokia papildoma veikla už atlygį, nors ir norėtų užsidirbti papildomai. Tik penktadalis iš jų kaip pagrindinę priežastį nurodė laiko trūkumą. Net trečdalis pripažino, kad nuo papildomos veiklos juos labiausiai sulaiko nepalankūs įstatymai, mokesčiai bei biurokratinės kliūtys.

Šaltinis: „Swedbank“

Pasak VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktoriaus Gyčio Morkūno, Lietuvoje papildomos veiklos įregistravimo ir apmokestinimo tvarka skiriasi priklausomai nuo veiklos pobūdžio.

„Jei planuojamai veiklai reikalingi specialūs leidimai, pavyzdžiui, higienos pasas, maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas arba keliami kiti specifiniai reikalavimai patalpoms, tuomet veiklos įforminimo procesas išties gali užtrukti. Tačiau jeigu veiklai nereikia specifinių reikalavimų, tuomet verslą pradėti labai paprasta. Vos per porą dienų galima įsteigti įmonę internetu“, – pastebi „Verslios Lietuvos“ atstovas.

Šaltinis: „Swedbank“

„Vertėtų atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis lietuvių papildomos veiklos imasi dėl savirealizacijos, o ne vien tik genami būtinybės papildomai užsidirbti, – apibendrina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė. – Ypač sveikintina, kad žmonės sugeba atrasti, kaip realizuoti savo gebėjimus ir iš savo hobio – kūrybinės veiklos, sodininkystės.“

Šaltinis: „Swedbank“

Remiantis apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojus dažniau nei latvius ir estus papildomai užsidirbti skatina savirealizacijos siekis – tokių paskatų turi 35,6 proc. lietuvių, 34,2 proc. latvių ir 28,4 proc. estų. 

Nors savirealizacijos siekis Estijoje gana žemas, estai didelę reikšmę teikia lanksčiam papildomo laiko grafikui – net 38,8 proc. jų taip dirba, tuo tarpu lietuviai tik 23,3 proc. 

Reprezentatyvių gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko bendrovė SKDS 2017 m. balandžio mėnesį. Jame dalyvavo 1007 respondentai Lietuvoje, 1005 Latvijoje ir 1010 Estijoje, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.

BNS nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...