captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tūkstančiai gali tikėtis didesnės algos, jei tik darbdaviai negudraus

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, beveik 60 tūkstančių darbuotojų atlyginimai turėtų būti padidinti. Tačiau to nepadarę darbdaviai, panašu, galės nesunkiai išsisukti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Naujame darbo kodekse numatyta: minimalusis darbo užmokestis (2,32 Eur valandinis atlygis ar 380 Eur mėnesinė alga neatskaičius mokesčių) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.

Aiškindami šią nuostatą kodekso kūrėjai viešai yra ne kartą paaiškinę, kad apie nekvalifikuotą darbą bus sprendžiama atsižvelgiant Profesijų klasifikatorių, patvirtintą Ūkio ministro.

Nuo karininkų ir vadovų iki laivavedžių ir pilotų

Pagal klasifikatorių, nekvalifikuoti darbininkai „atlieka nesudėtingus ir įprastus darbus, kuriems atlikti paprastai reikia rankinių įrankių ir fizinės jėgos“.

Pagrindinės nekvalifikuotų profesijų atstovų atliekamos užduotys: patalpų valymas ir priežiūra; automobilių ir langų plovimas; pagalba virtuvėje ir paprastų maisto ruošos darbų atlikimas; pranešimų ar prekių pristatymas; bagažo nešimas ir krovinių tvarkymas.

Taip pat – šiukšlių rinkimas, gatvių šlavimas, nesudėtingų žemės ūkio, paprastų užduočių, susijusių su gavyba, statyba ir gamyba, įskaitant produktų rūšiavimą, atlikimas ir kt.

Nekvalifikuotų darbininkų profesijos skirstomos į tokius pagrindinius pogrupius: valytojai ir pagalbininkai; nekvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkai; nekvalifikuoti gavybos, statybos, pramonės ir transporto darbininkai; maisto ruošimo padėjėjai; gatvės pardavėjai; buitinių atliekų surinkėjai ir kiti nekvalifikuoti darbininkai.

Primename, kad įdarbindami žmogų, be kitos informacijos, darbdaviai „Sodrai“ pateikia ir jo profesijos kodą.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu minimalią mėnesinę algą arba tiksliai 380 Eur iš viso gauna bemaž 79 tūkst. asmenų. Iš jų nekvalifikuotas profesijas turi per 21 tūkst. asmenų, kvalifikuotas – beveik 58 tūkst. asmenų.

Tarp jų yra, pvz., karininkų, generolų, admirolų, įmonių ir organizacijų, finansų, pardavimo ir rinkodaros, gamybos, kitų sričių vadovų, fizikų ir astronomų, chemikų, geologų ir geofizikų, įvairių sričių inžinierių, veterinarų, gydytojų, vaistininkų, mokytojų ar netgi laivavedžių ir orlaivių pilotų.

Jeigu visi šie kvalifikuoti darbuotojai dirba visą darbo dieną, nuo liepos 1 d. visiems jiems darbdaviai turės padidinti atlyginimą bent 1 Eur. Tiesa, remiantis nauju kodeksu, bus galima palikti tokią pačią algą, bet nustatyti mažesnį darbo laiką arba kvalifikuotą profesiją pakeisti į nekvalifikuotą.

Beje, mažiau nei 380 Eur per mėnesį gauna ir bent oficialiai tikrai ne visą dieną dirba 166 tūkst. asmenų. Jų pajamų vidurkis – 205 Eur per mėn. Šių darbuotojų pasiskirstymas pagal kvalifikuotas ir nekvalifikuotas profesijas yra panašus – 3/4 yra kvalifikuotų (129 tūkst.), o 1/4 (37 tūkst.) – nekvalifikuotų.

Darbdaviams – tik moralinis spaudimas?

Paklaustas, ar realu tikėtis, kad visiems 58 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų, gaunančių 380 Eur, nuo liepos 1 d. alga bus padidinta, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sakė:

„Manyčiau, padidins. Toks įpareigojimas yra išdėstytas kodekse. Tiesa, jame neparašyta, kiek darbdaviai algas turėtų padidinti. Vis dėlto nenormalu, kai už minimalią algą dirba kvalifikuotas darbuotojas – čia iš esmės negerai.“

Konfederacijos vadovas tikino, kad abejonių, koks darbas yra kvalifikuotas, o koks ne, neturėtų kilti. Tai yra nustatyta Ūkio ministerijos parengtame Profesijų klasifikatoriuje.

„Aš manau, kad vis tiek tie atlyginimai turi padidėti. Turbūt per 1 dieną drastiškai jie nepadidės, bet mūsų gyvenimas keičiasi laipsniškai. Darbdaviams tai bus impulsas, parodysiantis, į kurią pusę procesai juda Lietuvoje, kaip jie turėtų orientuotis“, – svarstė pašnekovas.

Jis tiesiai neatsakė į klausimą, kas bus arba turėtų būti daroma tiems darbdaviams, kurie kvalifikuotiems darbuotojams atlyginimo nepadidins.

„Sunku pasakyti. Neprisimenu, kad kodekse būtų numatytos tokios sankcijos. Tačiau bet kokiu atveju atlyginimai yra kolektyvinių derybų objektas. Tai yra dalykas, kuris iš tikrųjų patenka į viešumą.

Manau, šis klausimas nedings iš žiniasklaidos akiračio ir visuomenės dėmesio. Iš tikrųjų tie darbdaviai patirs nuolatinį bent jau psichologinį ir moralinį spaudimą didinti atlyginimą“, – komentavo V. Sutkus ir pridūrė, kad pati valstybė turėtų spręsti dėl jos taikomų sankcijų.

Vadovo nuomone, apskritai valstybė neturėtų reguliuoti atlyginimų dydžio (išskyrus minimalią algą). Taip pat kaip ji neturėtų kištis į kainų reguliavimą, pvz., duonos kainą parduotuvėje ar kepykloje.

„Ne visi nusižengimai yra kriminaliniai ar administracinio pobūdžio. Šiuo atveju labiau moralinio pobūdžio dalykas. Ar tai galėtų virsti į sankcijų sistemą – tai yra ateities dalykas, tam tikra dirva diskusijoms Trišalėje taryboje. Šiandien nematau kokios nors baudų sistemos, bet sakau, tai yra impulsas ateičiai ir kryptis, kuria reikia judėti“, – komentavo jis.

Viliasi, kad išgelbės atlyginimų sistema

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas atkreipė dėmesį, kad kodekse nenumatyta, kiek turėtų būti didinamas atlyginimas kvalifikuotą darbą dirbantiems asmenims.

„Kodekse esanti norma nenurodo, kiek jį reikia padidinti. Teisiškai reikalavimas būtų įvykdytas padidinus bent 1 Eur. Bet čia yra kitas momentas. Tai yra, reikalavimas viešinti darbo apmokėjimo sistemą, o ne tik minimumas tik už nekvalifikuotą darbą“, – aiškino jis.

Pirmininko teigimu, darbo apmokėjimo sistemoje turėtų būti aiškiai nurodoma, kokia alga už kokį darbą turi būti mokama.

„Toks reikalavimas dėl apmokėjimo sistemos bus taikomas įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 20 darbuotojų. Tada aiškiai pasirodys, kaip darbdavys vertina specialistą ir ne specialistą, kurio funkcijoms nereikalinga jokia papildoma kvalifikacija“, – aiškino A. Černiauskas.

Jis taip pat pripažino, kad jokių realių sankcijų nenumatyta tiems darbdaviams, kurie vis dėlto nepadidins minimalių atlyginimų kvalifikuotiems darbuotojams.

„Bet, kaip minėjau, darbo apmokėjimo sistema aiškiai parodys, ar esi staklininkas ir tau reikia gebėjimų dirbti su koordinacinėmis staklėmis ar esi, pvz., krovikas. Ir jeigu abiem apmokėjimo sistemoje bus nurodytas tas pats darbo užmokestis, sistema bus visiškai niekinė.

Tada Valstybinė darbo inspekcija (VDI) galės klausti, mokamas tas pats arba labai panašus atlyginimas. Patikrinusi didesnes įmones ir nustačiusi jose pažeidimų, VDI esą galės taikyti sankcijas už darbo įstatymų nesilaikymą“, – kalbėjo pirmininkas.

Tiesa, jis pripažino, kad mažoms įmonėms tokio reikalavimo dėl darbo apmokėjimo sistemos nėra. Tačiau jeigu jos nedidins atlyginimų, tai darbuotojai galbūt perbėgs į didesnes įmones, siūlančias didesnes algas ir geresnes darbo sąlygas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...