captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Lietuvos geležinkelių“ pertvarka: valys administraciją, ateityje – naujos kryptys

Darbą pradėjusi „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė atrado itin prastą bendrovės padėtį – per penkerius metus bendrovė „nustekenta“ ir tapo nuostolinga, krito veiklos rodikliai. Bendrovės generalinis direktorius Mantas Bartuška žada reikšmingas permainas ir pirmiausia pradės nuo administracijos valymo – taip sutaupys 9 mln. eurų kasmet, atsisakys 300 etatų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LG) pradeda įgyvendinti pokyčių programą, kuri apims administracijos pertvarką, išlaidų mažinimą, o taip pat ir naujus veiklos barus: krovinių apimties didinimą, keleivių pervežimą.

„Lietuvos geležinkelių“ pokyčių programa vykdoma 8-iomis kryptimis. Pirmoji – administracijos stiprinimas – kurios numatomas efektas sieks 9 mln. eurų kasmet. Kitais etapais bus peržiūrimos grupės įmonės ir jų atliekamos funkcijos.

„Finansinė padėtis, kurią radome, netenkina, ir reikalingi titaniški pokyčiai. 8 žingsnių programą pavadinčiau titaniškų pokyčių programa, kurią įgyvendinus bus galima pasiekti didesnių efektyvumo rodiklių“, – sako M. Bartuška.

Tarp penkių užsibrėžtų LG prioritetų – kelionės, siekiančios 240 km per valandą greitį, „Rail Baltica“ vėžėmis. Kitas prioritetas – kelionė iš Vilniaus į pajūrį greičiau nei per 3 valandas.

LG užsibrėžė ambiciją tapti vienu iš 5 didžiausių krovinių vežėjų Europos Sąjungoje. Žadama, kad LG taps didžiausią naudą Lietuvos žmonėms kuriančia bendrove, turinčia geriausią komandą Lietuvoje.

„Mūsų tikslas yra įmonę valdyti efektyviai, skaidriai, tą mes ir darome su profesionalų komanda. Mano valdymo principai yra labai aiškūs – mes turime tęsti tuos pokyčius, nes kitaip ši įmonė negalės veikti, ji nesikeis, ji gali prarasti savo pozicijas, vieną dieną tapti biudžeto išlaikoma“, – paklaustas, ar nejaučia politinio spaudimo, teigė M. Bartuška.

BNS nuotr.

Bendrovė „nustekenta“

LG vadovas įvardija, kad per pastaruosius penkerius metus bendrovė buvo „nustekenta“: rezultatai nuosekliai blogėjo, o pernai padėtis tapo kritinė – didžiulį potencialą turinti įmonė nebedirba pelningai.

Daugiausia BVP sukurianti valstybės valdoma įmonė neveikė sėkmingai ir nesuteikė adekvačios grąžos valstybei ir Lietuvos žmonėms, nors galėjo, pažymėjo M. Bartuška.

LG pajamos per penkerius metus mažėjo 20 proc., krovinių apimtis krito 5 proc. Jei 2011 m. grupės pelnas siekė 51,4 mln. eurų, tai pernai – vos 1,8 mln. eurų.

Bendrovė skundėsi didele konkurencija, kuri reikšmingai paveikė veiklos rezultatus, tačiau iki šiol rizikos nebuvo valdomos. Prastėjančius rezultatus nulėmė ir geopolitinės priežastys, tuo tarpu į besikeičiančią aplinką reaguota pasyviai.

„Didžiausią poveikį padarė stagnacija ir neefektyvus bendrovės valdymas: neefektyviai valdomas turtas ir žmogiškieji ištekliai, lėti, sudėtingi ir neefektyvūs darbo procesai, išteklių švaistymas, nemotyvuojanti darbo užmokesčio sistema, dubliuojamos funkcijos, nepamatuojamas darbas ir jo kokybė, nepotizmas ir korupcija“, – vardijamos priežastys LG pranešime.

Kasmet sutaupys 9 mln. eurų dėl administracijos pertvarkos

LG iki 2020 m. planuoja atlikti administracijos pertvarką – pagrindinės administracijos funkcijos, tokios kaip pirkimai, IT, finansai ir apskaita, teisė, prevencija ir kitos, bus sutelktos 7 kontroliuojamuose paslaugų centruose. Atitinkamai ketinama didinti turto grąžą, atsisakyti biurokratiniu procesų ir naikinti korupcijos apraiškas.

Pabaigusi pokyčių programą, pavadintą „LG Efektas“, LG planuoja sutaupyti po 9 mln. eurų kasmet vien dėl administracijos pertvarkos.

„Administracijoje dirba apie 1200 darbuotoju, mūsų darbo grupės įvertinimu, ketvirtadalio etatų, veikiant efektyviau, nereikės“, – apie planuojamus atleidimus kalba LG vadovas.

Nauja LG vadovybė atrado sudėtingą vidinių teisės aktų sistemą, kurioje gajos popierinių raštų kūrimo, saugojimo, vizavimo praktikos, perteklinis sprendimų priėmimo lygmenų skaičius, nestandartizuoti pirkimų, konsultacijų projektai.

LG tikisi dokumentus pradėti valdyti sistemiškai, diegti standartus ir savitarnos sistemas, susimažinti reikalavimų ir vidinių procedūrų skaičius.

15min anksčiau jau rašė, kad Europos Komisija nurodė LG pertvarkyti į dvi įmones, iš kurių viena valdytų infrastruktūrą, o kita – keleivių ir krovinių vežimą.

„LG, netgi būdama vertikaliai integruota įmone, tai numatyta reglamentavime kaip galimas valdymo modelis. Tačiau mes labai stipriai vertiname galimybę peržiūrėti veiklos struktūrą – galbūt sukuriant grupę ir perkeliant pagrindines veiklas į dukterines bendroves – keleivius, krovinius ir infrastruktūrą“, – teigia M. Bartuška.

BNS nuotr.

Pirmą ketvirtį rezultatai jau gerėjo

M. Bartuška vardija, kad dėl suvaldytų sąnaudų LG veiklos rezultatai pagerėjo jau pirmąjį ketvirtį.

„Per tris mėnesius krova augo 2,9 proc. Įmonė efektyviai valdo sąnaudas – EBITDA rodiklį (pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) rodiklį pavyko padidinti 4,9 mln. eurų iki 31 mln. eurų. Tai rodo, kad sąnaudos valdomos efektyviau“, – sako M. Bartuška.

Įmonės grynasis pelnas, pasak jo, pirmąjį ketvirtį siekė apie nulį – rezultatai neaudituoti, todėl tikslesnių duomenų nėra. Jis mini, kad daugiau pervežta ir keleivių – jų skaičius I ketv, augo 4,3 proc.

M. Bartuška mini galimybę, kad LG gali tapti biržoje listinguojama bendrove – tai padėtų pritraukti papildomo kapitalo, skaidriai ir informatyviai pateikti finansines ataskaitas visiems akcininkams.

Jis tikisi krovinių srautą per ateinančius metus padidinti 20 mln. tonų, tam bus peržiūrima kainodara.

„Šie metai yra pokyčių metų, kuomet reikia suvaldyti tiek išlaidas, tiek ir kovoti dėl krovinių. Geresnė efektą galėsime matyti kitais metais, kai bus įgyvendinti pokyčių etapai“, – sako M. Bartuška.

Siekiant aplinkosaugos efektų, planuojama elektrifikuoti pagrindines geležinkelių linijas.

„Keleivių segmente tikimės pritraukti daugiau keleivių, aiškiai išskiriame šį prioritetą. Siekiame ambicingo tikslo – greičiau nei per 3 val. nuvežti iki pajūrio. Dabar vežame apie 4 val. Iki 2020 m. siekiame vežti greičiau nei per 3 val., tam reikės peržiūrėti eilę reguliacinių sprendimų, gali reikėti gerinti infrastruktūrą“, – teigia M. Bartuška.

BNS nuotr.

Kitąmet laukia antrinių įmonių pertvarka

Po administracijos sustiprinimo, kitąmet LG žada imtis antrinių įmonių, kurių funkcijas galima apjungti ir paskirstyti efektyviau. M. Bartuška nesiėmė vertinti, kokį sutaupymą pertvarkos galėtų pasiekti – dar nepabaigti vertinimai.

„Kad įmonė veiktų efektyviai, kitos programos, kiti žingsniai apima tiek „Geležinkelio tiesimo centro stiprinimą centro stiprinimą. Matome, kad įmonę reikia pertvarkyti ir sustiprinti“, – sako M. Bartuška ir pažymi, kad geležinkelių projektavimo įmone būtų galima sujungti su tiesimo įmone, tai leistų pasiekti ekonominio efekto.

Vertinama, kad visus LG remonto depus, remonto bazes būtų galima sujungti ir taip efektyviau valdyti turtą.

„Pertvarka gali būti įvairi, tiek perkant iš išorės, arba veiklas parduodant. Tie sprendimai turėtų būti vertinti ekonomiškiausiu būdu, kad funkcijos, kurios nėra pagrindinės, tik palaikančios, būtų efektyviausios“, – sakė M. Bartuška.

Jis mini, kad LG turi daug perteklinio turto, kuris tam tikrais atvejais nėra panaudojamas, todėl ketinama per Turto valdymo centrą realizuoti arba nuomoti veikloje nereikalingą turtą, taip sukuriant papildomą vertę.

Eismo valdymo funkciją numatoma perkelti iš Krovinių direkcijos į Infrastruktūros direkciją.

„Šiai dienai sprendimų nėra, bet mes vertiname dukterinių įmonių atliekamas funkcijas – kaip jas būtų galima atlikti efektyviausiai, ar pirkti iš rinkos, ar vykdyti patiems“, – kiek bus sutaupyta neatsakė M. Bartuška.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...