captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstiečių laukia iššūkis: ar išdrįs imtis aukso gyslos?

Nors pagal rinkos tyrimus alaus pardavimai praėjusiais metais mažėjo, svarstykles į vertikalią padėtį atsvėrė geriantis Lietuvos kaimas. Čia daugiausia buvo parduota stipraus alaus, dažnai pilstomo į vadinamuosius bambalius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, pernai šalies kaimams teko net apie trečdalis visų šalies alaus pardavimų. Be to, būtent čia buvo nuperkamas kas antras litras stipraus alaus.

„Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp patvirtino, kad pastaruoju metu stebimą alaus pardavimų mažėjimą amortizuoja Lietuvos kaimiškosios vietovės.

„Pernai Lietuvoje bendri alaus pardavimai kiekiu, palyginti su 2015 metais, sumažėjo 6,3 proc. Kaimiškose vietovėse alaus pardavimų mažėjimas buvo silpnesnis – 3,3 proc. Vertinant viso alaus segmento pardavimų statistiką, kaime pernai metais buvo parduodamas maždaug kas trečias litras alaus, tai sudarė beveik 35 proc. bendrų alaus pardavimų“, – sakė ji.

Analizuojant prekybą stipriu 6,5–16,4 proc. alumi, išryškėjo, kad jis ypač vartojamas kaime. Viso kaimuose gyvenantys žmonės išgeria daugiau nei pusę Lietuvoje parduodamo stipraus alaus.

„Jei Lietuvos mastu stipraus alaus pardavimai pernai smuktelėjo 3,3 proc., tai kaime – tik 1,8 proc. Naujausiais duomenimis, kaime nuperkama beveik 53 proc. stipraus alaus“, – atskleidė I. Lepp.

Pakilę akcizai ir pernai lapkritį įsigaliojęs draudimas skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą alaus pirkimo tendencijų iš esmės Lietuvoje nepakeitė.

„2016 metų lapkritį-šių metų balandį bendri alaus pardavimai Lietuvoje sumažėjo 6,5 proc., o kaimiškose vietovėse – vos 1,5 proc. Vien stipraus alaus pardavimai Lietuvoje smuko 1,55 proc., tačiau kaimuose šiuo laikotarpiu jie padidėjo 4,6 proc. ir sudarė jau 53,9 proc. visų stipriojo alaus pardavimų“, – sakė I. Lepp.

Kaimuose „valdo“ bambalinis alus

UAB „Market Smart“ vadovaujantis partneris, alkoholio rinkos ekspertas Dainius Kalina yra sakęs, kad valdžia, kovodama su alkoholizmu, visus veiksmus nukreipia ne į tą žmonių grupę, kuri tiek sau, tiek visuomenei sukelia daugiausia problemų.

„Dešimtadalis geriančiųjų suvartoja beveik 40 proc. viso šalyje išgeriamo alkoholio. Daugiausia gėrimais piktnaudžiauja kaime gyvenantys, mažas pajamas gaunantys arba bedarbiai vidutinio amžiaus asmenys.

Dažniausiai jų vartojamas gėrimas – „bambalinis“ alus ir pigus spirituotas vynas. Tai valdžios atstovams turėtų aiškiai apibrėžti, į ką reikia sutelkti visą dėmesį, norint sumažinti alkoholizmą šalyje. Deja, šios gyventojų grupės valdžios siūlomi draudimai neliečia“, – teigė D. Kalina.

Kad pusė šalyje parduodamo stipraus alaus suvartojama būtent kaime parodo „Nielsen“ duomenys. Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas patvirtino, kad galima daryti prielaidą, jog kaimo gyventojai daugiausia perka vadinamuosius bambalius.

„Didesnė dalis stipraus alaus bus tose pakuotėse. Ko gero, tokią išvadą galima daryti. Greičiausia taip, kad į 1 litro talpos butelius bus pilstomas stiprus alus, bet tik iki 7,5 proc.“, – sakė jis.

Jis priminė, kad Lietuvoje pilstyti į plastikinę vieno litro talpos tarą galima tik tuos gėrimus, kurių alkoholio koncentraciją nėra didesnė nei 7,5 proc. Stipresni gėrimai gali būti pilstomi į 0,5 litro talpas.

„Ne paslaptis, kad stiprus alus, bent didžioji dalis, yra skirta laipsnių mėgėjams, ne alaus, bet ir normalaus alaus yra tose pakuotėse, nes ji tiesiog patogi. Kitas dalykas, jeigu kalbėtume apie dar didesnį pakuotės ribojimą, kaip jau keletą kartų buvo siūloma įregistruotose pataisose, tada jau būtų prasilenkta su sveiku protu“, – teigė jis.

Pirštu baksnoja į spirituotą vyną

S. Galadauskas atkreipė dėmesį, kad alaus pakuotes norima riboti, tačiau niekas nekalba apie pakuočių, į kurias išpilstomas spirituotas vynas, apribojimą.

„Tai labai prastos kokybės vynas, ten ir vynu sunku pavadinti. Bet kažkaip jo pakuotės neriboja, nors jis dvigubai stipresnis – 15 proc., bet ir 17, ir 19 proc. alkoholio koncentracijos yra net“, – stebėjosi.

Vis dėlto jis mano, kad bendri visų alkoholio rūšių tarų ribojimai problemos neišspręstų, o sudarytų sąlygas kovoje laimėti nelegaliems gėrimams.

„Gali būti kad per tas dideles kovas legalių gėrimų, laimės trečias – nelegalus alkoholis, visokie pakaitalai, pilstukai ir pan.

Jei žinočiau būdą išspręsti alkoholizmo problemą, tai ne tik Lietuva, bet ir Rusija, ir kitos šalys pristatytų mane Nobelio premijai.

Daug kartų sakėme, kad draudimais, ribojimas jos neišspręsime. Čia yra paklausa – tiesiog ji yra. Žmonės dėl kažko nori svaigintis, ir kokios tos priežastys, mes ne psichologai ir ne psichiatrai, mums labai sunku apibrėžti.

Vis dėlto manyčiau, kad pirma priežastis – kad visose šalyse, kurios buvo carinės Rusijos įtakoje, – Suomija, Baltijos šalys, pati Rusija, turi didelių alkoholizmo problemų, nes tokia buvo iždo pildymo politika – iš degtinės. Antra – visokios socialinės problemos“, – svarstė jis.

Visgi išaiškėjo, kad šiandien parlamentarai svarsto apie kitokias priemones nei vėl riboti tarą, kaip buvo svarstyta anksčiau.

Birželio 7 dieną Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė DELFI patvirtino, kad antradienį parlamentarai, Sveikatos apsaugos ministerijos bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai sės prie derybų stalo ir diskutuos apie realias galimybes kovoje su stipriuoju „bambaliniu“ alumi. Viena tokių galimybių – pasielgti kaip latviai.

„Latvija ne per seniausiai notifikavo keitimus dėl „bambalių“. Jie paliko tą pačią tarą, tačiau į ją leidžia pilstyti žymiai silpnesnį alų nei Lietuvoje. Jie nuėjo tokiu keliu. Mes turime ankstesnį notifikavimą ir apie tą, ką darome, diskutuosime antradienį“, – sakė parlamentarė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...