captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokesčių reforma: socialinės rizikos šeimoms vietoje pinigų – maistas, paslaugos, talonai

Penktadienį vyriausybėje žurnalistams buvo pristatytos mokesčių reformos gairės. Valdžia siūlo įvesti progresinį nekilnojamojo mokesčio tarifą, atsisakyti papildomo NPD tėvams, pakeičiant jį parama. Socialinės rizikos šeimoms vietoje pinigų būtų duodami maisto produktai ar paslaugos. Taip pat siūloma atsisakyti PVM lengvatos viešbučiams, padidinti akcizą žemdirbių degalams.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Tie pokyčiai susiję su pagrindiniais tikslais, tai yra, skurdo mažinimu Lietuvoje, mažiausias pajamas uždirbančių žmonių gausinimu, mokestinės naštos mažinimu. Kalbant apie verslą, tai yra inovatyvaus verslo skatinimas, investicijų pritraukimas, gerai apmokamų darbo vietų kūrimas“, – penktadienį žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis. Jis pažadėjo, kad kitais metais jokių naujų mokesčių įvesta nebus, o siekiama sutvarkyti esamą sistemą, padaryti ją socialiai teisingą.

Skurdo mažinimui kitų metų biudžete yra papildomai numatyta beveik pusė milijardo eurų. Iš viso kitais metais šiam tikslui bus skirta per 4 mlrd. eurų.

NPD didės iki 380 eurų

Siekiant sumažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą, vyriausybė siūlo NPD padidinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio – tai yra nuo 310 iki 380 eurų.

„Žmonės, kurie gauna minimalią algą, gyventojų pajamų mokesčio nebemokės“, – paaiškino finansų ministras Vilius Šapoka. Dabar taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus siūloma atsisakyti, jį keičiant tiesiogiai mokamomis išmokomis už vaikus – už pirmą ir antrą vaiką būtų mokama po 30 eurų per mėnesį, o už trečią ir daugiau vaikų – po 75 eurus.

„Siūlome nebeskaidyti pagal pajamas, siūlome atsisakyti gan sudėtingos sistemos ir kiekvienam vaikui, kiekvienai šeimai skirti paramą“, – aiškino V. Šapoka. Vyriausybė taip pat siūlo socialinės rizikos šeimoms paramą teikti ne pinigais, bet maisto produktais, paslaugomis, talonais ir pan.

„Tai duoda rezultatą, ko ankstesnės vyriausybės nepasiekė. Skaičius matote. šeima, auginanti du vaikus, per metus gaus papildomai 936 eurus“, – tikino ministras. Finansų ministerijos skaičiavimais, siūlomi pakeitimai minimalią algą uždirbančių ir vaikų neauginančių žmonių pajamas padidintų 20 eurų, o gaunančių vidutinį darbo užmokestį – 11 eurų per mėnesį. Vieną vaiką auginančios šeimos, kurioje abu tėvai uždirba MMA, mėnesio pajamos didėtų 48 eurais, 2 vaikus – 78 eurais, 3 vaikus – 108 eurais. Jei vaikus auginantys sutuoktiniai gauna vidutinį darbo užmokestį, jų pajamos didėtų 21 euru, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus.

BNS nuotr.

Premjero žodžiais, rengiant pasiūlymus į bendrą mokesčių sistemą buvo pažiūrėta kompleksiškai, įvertintos visos visuomenės grupės bei jų poreikiai. Didžiausia parama numatyta mažiausiai uždirbančioms šeimoms, kurios augina vaikus. Visų pirma – vadinamieji „vaiko pinigai“: jie didės nuo dabar mokamų 15,2 eurų iki 30 eurų per mėnesį už pirmą ir antrą vaikus – bei iki 75 eurų per mėnesį už trečią ir kitus vaikus.

„936 eurai – tokia suma „į rankas“ papildomai per metus savo biudžetą papildys šeima, kurios abu nariai uždirba minimalius atlyginimus ir augina 2 vaikus. 1296 – tokia suma „į rankas“ papildomai „į rankas“ biudžetą papildys analogiškos šeimos, auginančios 3 vaikus“, – vardija vyriausybės vadovas.

Mažės „Sodros“ įmokos

Vyriausybė taip pat siūlo taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir „Sodros“ įmokoms – 100 eurų, uždirbantiems iki 380 eurų (MMA), ir proporcingai mažesnį dydį, uždirbantiems iki 480 eurų gyventojams. Taip pat ketinama nustatyti MMA dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms – tikimasi, kad tai mažintų šešėlį ir didintų socialines garantijas. Vyriausybė siūlo suvienodinti savarankiškai dirbančiųjų mokesčius „Sodrai“ – jie turėtų būti mokami nuo 50 proc. pajamų.

Dabar apmokestinimas skiriasi priklausomai nuo konkrečios veiklos rūšies.

Numatyta visas pradedančiąsias smulkiąsias įmones 1 metams atleisti nuo pelno mokesčio, o verslą pradedantiems gyventojams siūloma suteikti 1 metų mokestines „atostogas“ nuo socialinio draudimo įmokų. Be to, siekiant nukreipti šalį inovacijų linkme ir užtikrinti sėkmingą verslo konkuravimą sparčiai besikeičiančiose globaliose rinkose, siūloma įtvirtinti patraukliausią visoje Europos Sąjungoje mokestinį režimą investicijoms į mokslinius tyrimus, išradimų komercializavimą, naujas technologijas.

Progresinis pelno mokestis

Vyriausybė siūlo, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne veiklos rūšies. Pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu. Didėjant pelnui, didėtų ir mokestis – tarkime, pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų, mokestis būtų 15 procentų.

Siūloma naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms, skatinant jų teikėjus pereiti prie mokesčio mokėjimo nuo realaus pelno, taip sumažinant šešėlinės ekonomikos dalį. Vyriausybė siūlo atsisakyti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) viešbučiams. Akcizą dyzelinui ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų – tai litro kainą padidintų maždaug 2 centais. Žemės ūkio apmokestinimą ketinama suvienodinti su kitais sektoriais, todėl būtų atsisakyta dabartinių išskirtinių pelno ir GPM tarifų.

Vyriausybė taip pat ketina siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams – akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangtų apie 4 centais.

Progresinis nekilnojamojo mokesčio tarifas

Valdžia taip pat siūlo taikyti progresinį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Jo nemokėtų asmenys, kurių turto vertė nesiekia 220 tūkst. eurų. 0,5 proc. tarifu būtų apmokestintas NT, kurio vertė yra 220-300 tūkst. eurų, 1 proc. – 300-500 tūkst. eurų NT, 2 proc. tarifu – brangesnis nei 500 tūkst. eurų būstas.

Vyriausybė taip pat siūlo lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą išradimų komercializavimui, įvesti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą į technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms. Taip pat žadama įvesti „Sodros“ įmokų lubas (120 vidutinių darbo užmokesčių) investicijų pritraukimui. Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.

BNS nuotr.
Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...