captcha

Jūsų klausimas priimtas

Slaptasis mokesčių planas – norima atsisakyti vieno iš pagrindinių pažadų

Vyriausybė parengė mokesčių pertvarkos planą, kurį Valstiečių ir žaliųjų sąjungai bei socialdemokratams pristatė trečiadienį, o visuomenei pristatys penktadienį (transliacija – 10 val. per LRT TELEVIZIJĄ). Tačiau jau dabar žinoma, kad kai kurios detalės papiktino dalį valstiečių.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

DELFI gavo mokesčių pertvarkos pristatymą. Jame pateikiamos bendros detalės, kaip bus kovojama su skurdu ir skatinamas verslumas.

Mokės vaiko pinigus, bet žmonės išloš nuo 11 iki 108 Eur

Plane numatoma nuo 310 iki 380 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kas reiškia, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai mokės mažiau mokesčių.

Tačiau tuo pat metu atsisakoma papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD), kuris šiais metais už vieną vaiką siekia 200 eurų, bet, vietoje to, bus mokami vaiko pinigai.

PNPD reiškia, kad daugiau nei minimalias pajamas gaunantys žmonės su vaikais pasinaudodavo dar didesnėmis mokesčių lengvatomis, bet gaunantieji minimalias pajamas su vaikais tokio pliuso neturėjo. Atsisakius PNPD parama vaikams nebepriklausys nuo pajamų lygio.

Vaiko pinigai, kurie bus skiriami ir bedarbiui, ir verslininkui su vaikais, sieks po 30 eurų už pirmą ir antrą vaiką ir po 75 eurus už antrą ir visus kitus vaikus.

Valdančiųjų pateikta lentelė rodo, kad šeimų, uždirbančių minimalias pajamas ar vidutinį atlyginimą, situacija pagerės nuo 11 eurų iki 108 eurų.

108 eurus išloštų šeima, kurioje abu sutuoktiniai uždirba po 380 eurų ir kuri augina 3 vaikus.

Jei abu sutuoktiniai uždirba vidutinius atlyginimus ir turi 3 vaikus, jų priedas apytiksliai viso labo 21 euras.

Atsisakoma planų sujungti darbdavio ir darbuotojo įmokas „Sodrai“

Kaip pasakoja posėdyje dalyvavę politikai, finansų ministras Vilius Šapoka aiškiai pasakė, kad vyriausybė atsisako ketinimo sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamas įmokas „Sodrai“.

Šiuo metu pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo darbo vietos kaina apmokestinama taip: 15 proc. sudaro pajamų mokestis, 6 proc. sveikatos draudimas, 3 proc. pensijų ir socialinis draudimas, o 31,18 proc. „Sodrai“ moka darbdavys.

Premjeras Saulius Skvernelis yra viešai išsakęs ketinimą šią 31,18 proc. dalį perkelti darbuotojams automatiškai padidinant atlyginimus „ant popieriaus“: esą tai skatintų žmones vengti šešėlio.

Tačiau dabar šito atsisakoma, nors tai buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programos dalis.

„Finansų ministro argumentas buvo vienintelis: niekur taip nėra“, – sakė vienas valstiečių atstovas.

DELFI šaltinių teigimu, tai labai nepatiko Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui, bet politikas komentuoti atsisakė.

„Jis labai aistringai piktinosi, kaip supratau, labai labai įsižeidė ant finansų ministro“, – sakė pašnekovas iš valstiečių frakcijos.

Iš „Sodros“ įmokų atlaisvinimo išloš darbdaviai?

Kitas svarbus punktas – minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio socialinio draudimo įmokų grindys. Tai reiškia, kad visos socialinio draudimo įmokos turėtų būti mokamos nuo MMA, net ir tiems, kurie dirba ne visą darbo laiką. Tai padidintų dirbančių ne visą laiką apmokestinimą.

Valdantieji taip pat planuoja įvesti 100 eurų neapmokestinamąjį dydį „Sodros“ įmokoms mažai uždirbantiems. Tai reiškia, kad 380 eurų uždirbantis asmuo „Sodros“ įmokas mokėtų nuo 280 eurų.

Tačiau tai, regis, vėl sukėlė S. Jakeliūno pasipiktinimą, mat nesujungus darbdavio ir darbuotojo įmokų, bet atlaisvinus 100 eurų nuo „Sodros“ įmokų mažai uždirbantiems, iš to labiausiai išloš darbdavys.

BNS nuotr.

„S. Jakeliūnas atsakė, ką jūs čia darote: jūs žadėjote padėt vidurinei klasei, sutvarkyti gyvenimą nepasiturintiems, ką jūs čia darot. Jūs skaičiuokit, nuo 100 eurų gyventojas moka 3 eurus, o darbdavys – 30 eurų. Tai jūs, atleisdami pirmą šimtą eurų nuo įmokų „Sodrai“ ir ligonių kasoms, darbuotojui dovanojat 3 eurus, o darbdaviui 30. Į tai viceministrė, kuri kalbėjo vietoje premjero (beje, labai įdomiai atrodė) pasakė: tai juk verslininkai pasidalins su darbuotojais tais 30 eurų, jie gi tų 30 eurų sau neįsidės, o skirs algų didinimui. Na, tada pusė frakcijos pradėjo krizenti", - pasakoja Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.

„Man labai keista buvo, kad pirmu numeriu groja ne premjeras, o ta viceministrė. Ji labai daug kalbėjo, pagal statusą atrodė, kad ji yra Ramūno Karbauskio pirmoji pavaduotoja“, – sakė pašnekovas.

Pajamų mokesčiai pagal pelną

Laisvosioms profesijoms, pavyzdžiui advokatams, turėtų nelikti veikos rūšių skirstymo, pagal ką atsirasdavo diferencijuotas, bet fiksuotas 5 ar 15 proc. pajamų mokestis. Norima, kad mokesčių dydis priklausytų nuo realaus individualios veiklos pelno ir kad nebeliktų fiksuoto pajamų mokesčio.

Taip pat siūloma panaikinti fiksuotą minimalų verslo liudijimo dydį, kad jį galėtų nustatyti savivaldybės. Tuomet verslo liudijimas galėtų kainuoti pigiau.

Be to, ketinama peržiūrėti veiklos rūšių sąrašą: būtų atsisakoma statybos ar autoremonto veiklų. Taip tikimasi paskatinti perėjimą prie mokesčių mokėjimo nuo realaus pelno.

Mūšis dėl „Sodros“ įmokų lubų: premjeras atsitraukė?

Įdomi situacija susiklostė dėl „Sodros" įmokų lubų, kurių valdantieji atsisakė 2016 m. lapkričio mėnesį.

„Sodros" įmokų lubos, priklausomai nuo jų lygio, reiškia naudą didesnes pajamas gaunantiems žmonėms, nes tuomet jiems reikia mokėti mažiau įmokų „Sodrai“.

Vyriausybės parengtame plane norėta vėl sugrąžinti lubas ir nustatyti jų lygį ties 120 VDU per metus.

DELFI šaltinių teigimu, dėl to labai pasipiktino frakcijos narys S. Jakeliūnas, kuris esą pagrasino kritikuoti viešai, jeigu įmokų lubų nebus atsisakyta.

Teigiama, esą premjeras S. Skvernelis įsiklausė į frakcijos kolegos kritiką ir penktadienį visuomenei nepristatys „Sodros“ įmokų lubų. Pats S. Jakeliūnas komentuoti atsisakė.

Nusitaikė į žemės ūkį

Verslo skatinimo dalyje siūloma numatyti 1 metų mokesčių atostogas pradėti smulkiam verslui ir 1 metų „Sodros“ įmokų atostogas pirmą kartą savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.

Dirbantiems savarankiškai vyriausybė nori „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų ir suvienodinti „Sodros“ įmokų lubas (28 VDU per metus) bei panaikinti įmokų grindis, kad įmokos būtų mokamos nuo uždirbtų pajamų.

Valdantieji taip pat nusitaikė į lengvatas ūkininkams. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriuje norima atsisakyti pelno ir pajamų mokesčio lengvatų.

Be to, siūloma palikti, bet siaurinti akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems degalams. Tarifas būtų didinamas nuo 21 iki 56 eurų tūkstančiui litrų. Planuojama įtaka kainai siektų apie 4 ct/l.

Didins akcizą dyzeliniams degalams

Plane numatyta didinti akcizų tarifą dyzeliniams degalams nuo 330,17 iki 347 eurų tūkstančiui litrų. Planuojama įtaka kaina siektų 2 ct/l.

Naikins lengvatas

- Atsisakys akcizų lengvatos akmens angliai, koksui ir lignitui.

- Naikins pelno mokesčio lengvatą socialinėms įmonėms.

- Atsisakys pelno mokesčio lengvatas lėšoms, surinktoms už jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavas.

- Naikins PVM mokesčio lengvatą viešbučių paslaugoms (siekia 9 proc., o standartinis 21 proc.).

- Naikins nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatas už NT, naudojamą sveikatos priežiūros ar laidojimo paslaugoms.

Progresinis mokesčio tarifas brangiam NT

Brangų NT norima apmokestinti progresyviai. Iki 220 tūkst. eurų vertės tarifas būtų nulinis ir didėtų iki 2 proc.

0 proc. – iki 220 tūkst. Eur

0,5 proc. – 220-300 tūkst. Eur

1 proc. – 300-500 tūkst. Eur

2 proc. – nuo 500 tūkst. Eur

Inovacijų ir investicijų skatinimui numatyta taikyti 5 proc. pelno mokestį išradimų komercializavimui, 100 proc. pelno mokesčio lengvata investuojantiems į technologinį atsinaujinimą.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...