captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo komisija: dėl priesaikos sulaužymo yra pagrindas M. Basčiui pradėti apkaltą

Dėl šiurkštaus priesaikos sulaužymo yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Socialdemokratų partijos frakcijos atstovui Mindaugui Basčiui, trečiadienį tvirtindama išvadą nusprendė apkaltos komisija.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Komisija patvirtino išvadą, mes pripažinome, kad Seimo narių teikimas dėl apkaltos proceso pradėjimo pagrįstas ir siūlome pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Komisijos išvados patvirtintos „už“ balsavus aštuoniems komisijos nariams, vienam – „prieš“, dviem komisijos nariams susilaikius.

Klausiama, kuo komisija grindė išvadą, kad Seimo narys sulaužė priesaiką, A. Širinskienė minėjo M. Basčio nuslėptą pažintį su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovų ir Lietuvos vadovų susitikimų organizavimą, galbūt nesąžiningus liudijimus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), anksčiau atlikusiam tyrimą dėl M. Basčio ryšių su Rusijos naudai veikusiais asmenimis.

„Vienas epizodas, kai Seimo narys M. Bastys pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija, nesąžiningai, mūsų nuomone, atsakė į klausimą, ar pažįsta asmenų, dirbančių kitos valstybės žvalgybos tarnybose, kaip žinia, Seimo narys nenurodė P. Vojeikos. Vėliau komisija įžvelgė tam tikrų nesąžiningo liudijimo atvejų NSGK, kada bandant pridengti susitikimus buvo tiesiog kuriamos įvairios versijos. Įžvelgėme problemų apkaltos požiūriu ir epizode, kai buvo organizuojamas susitikimas su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, po to susitikimo buvo Seimo nario susitikimai su kai kuriais „Rosatom“ asmenims, kuriuose buvo kuriamos susipažinimo legendos“, – sakė A. Širinskienė.

Komisijos pirmininkė pripažino, kad dalis išvados grindžiama epizodais iki pastarosios Seimo nario priesaikos, duotos pernai metų lapkritį. Tačiau ji pažymėjo, kad atriboti įvykių iš praėjusių ir šios kadencijų – neįmanoma.

„Atriboti tos veiklos daugelyje epizodų buvo neįmanoma, ta nesąžininga veikla, pavyzdžiui, teikiant parodymus NSGK, ar teikiant paaiškinimus VSD, buvo siekiama pridengti veiksmus, atliktus ankstesnėse Seimo nario kadencijose. Aiškindamiesi nesąžiningumo faktą mes turėjome paliesti ir (ankstesnius epizodus)“, – sakė A. Širinskienė.

Pasak komisijos pirmininkės, išvada oficialiai bus įregistruota ketvirtadienį, nes ją dar redaguos kalbininkai, tad artimiausiame posėdyje ketvirtadienį nebus teikiama Seimui balsuoti.

Apkaltos komisija išvadas trečiadienį patvirtino be M. Basčio, parlamentaras sakė, kad jo buvo paprašyta palikti posėdžių salę.

„Turiu apgailestauti, apkaltos komisija neleido man dalyvauti šitame apkaltos procese priimant galutinius sprendimus. Man paklausus, ar jūs išvarote mane iš komisijos posėdžio, davė suprasti, kad mes jus išvarome iš šito komisijos posėdžio. Aš daugiau komentarų neturiu. Paskutiniame svarstyme, kuris man labai svarbus kaip asmeniui, man pasakyta, kad aš nepageidaujamas“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė M. Bastys.

BNS nuotr.

Jis taip pat kartojo, kad apkaltos iniciatyva yra politinis susidorojimas, o jam metami kaltinimai – nepagrįsti.

„Tai yra politinis susidorojimas ir aš negaliu kitaip vertinti. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti tai, kas surašyta šitos komisijos išvadose“, – sakė M. Bastys.

Paprašytas įvardyti, kas, jo manymu, nori su juo susidoroti, M. Bastys atsakė: „Pirmiausia puikiai organizavo procesą pačioje pradžioje konservatoriai, tam pritarė „valstiečiai žalieji“ ir toliau tai vyksta“.

Seimo komisijos patvirtintose išvadose nurodoma, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai pernai spalį pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija „nuslėpė savo ryšius su (buvusiu KGB darbuotoju) Piotru Vojeika“.

Anot išvados, M. Bastys taip nebūdamas iki galo sąžiningas, kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui, taip pažeidžiant valstybės interesus apsaugoti įslaptintą informaciją nuo asmenų, kurie neturi besąlyginio pasitikėjimo ir paminant valstybės paslapties konstitucinę reikšmę.

Taip pat M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kai šiemet kovo 3 dieną Valstybės saugumo departamento apklausų metu bei kovą–balandį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžių metu „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo P. Vojeikos darbą KGB“.

Taip pat teigiama, kad Seimo narys šiurkščiai sulaužė priesaiką, nes tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais. Anot išvados, tokiu būdu jis padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus Lietuvoje, kurie buvo nukreipti į Lietuvos energetinės nepriklausomybės mažinimą, taip pats veikdamas prieš Lietuvos pamatinį interesus stiprinti savo valstybės energetinę nepriklausomybę ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.

Anot išvados, Seimo NSGK bei specialiajai komisijai pradėjus darbą M. Bastys „bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus ir elgdamasis nesąžiningai siekė paneigti ar sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais, siekė „nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį, kad rūpinosi IAE uždarymo darbais, o ne Baltijskaja AE projekto įgyvendinimu“.

„Elgdamasis nesąžiningai NSGK posėdyje neigė gavęs (tuometinio premjero) Algirdo Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales; elgdamasis nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko“, – rašoma išvadoje.

Nurodoma, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo kaip Seimo nario, bet ir Seimo kaip Lietuvos įstatymų leidžiamosios institucijos autoritetą, valstybės valdžią, ir dėl to yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.

Apkalta M. Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.

M. Bastys iš pat pradžių tokius kaltinimus neigė, apkaltos procesą vadino politiniu susidorojimu, apkaltos komisijos tyrimą sakė esant tendencingą. Priesaikos Seimo narys pabrėžia nesulaužęs.

Seimas yra patvirtinęs tyrimą dėl M. Basčio ryšių atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Valstybės saugumo departamento medžiagoje įvardintais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...