captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviškas nanopalydovas pakils į orbitą

Lietuviai pirmieji į kosmosą paleis palydovą su raketiniu varikliu. Birželio pabaigoje bendrovės „Nanoavionika“ sukurtas nanopalydovas, pavadinimu „LituanicaSAT-2“ iš Indijos pakils į orbitą ir pradės mokslinį eksperimentą – matuos žemutinėje atmosferoje esančio deguonies koncentraciją ir tirs raketinio mikrovariklio manevrus orbitoje.
„Nanoavionika“ nuotr.
„Nanoavionika“ nuotr.

Štai taip atrodo bendrovės „Nanoavionika“ darbuotojų sukurtas palydovas „LituanicaSAT-2“. Šie vaizdai filmuoti Olandijoje, pakeliui į Indiją, kur šiuo metu jis jau laukia eilės savo skrydžiui į kosmosą.       

„LituanicaSAT-2“ sveria maždaug 3 kg su kuru. Skries 8 km per sekundę greičiu, tai jeigu važiuosite iš Vilniaus į Uteną, tai nuvažiuosite per 12 sekundžių, t.y. sunkiai suvokiamas greitis. Kosmosas oficialiai prasideda 100-120 km aukštyje. Bet „LituanicaSAT-2“ skries maždaug 600 km aukštyje, dar aukščiau negu oficialus kosmosas“, – pasakojo UAB „Nanoavionika“ vadovas Vytenis Buzas.

Nanopalydovą sukūrę specialistai aiškina, kad jie, kartu su Vilniaus universitetu, dalyvauja Belgijos Von Karmeno instituto organizuojamame tarptautiniame projekte, kur, pasitelkus visą spiečių palydovų, bus tiriami žemutiniai termosferos sluoksniai. Mat juose vykstantys reiškiniai daro didelę įtaką kosminiams laivams, grįžtantiems į žemę.

„Jie, kadangi skrieja 8 km per sekundę greičiu, tai labai svarbu žinoti atmosferos parametrus, kadangi esant tokiam greičiui įtaka atmosferos yra labai didelė ir bet koks kosminis kūnas, ar žmogaus sukurtas ar natūralus, besitrindamas į atmosferą stipriai užkaista, sudega ir, norint prognozuoti, norint grąžinti tą krovinį sveiką, nesugadintą, nesudegusį, norint nusileisti tarkim iš tarptautinės kosminės stoties grįžtantiems žmonėms tiksliai numatytoje vietoje, reikia gerai išmanyti mūsų atmosferos sluoksnius. Tai dėl šitos priežasties ir yra vykdomas šis projektas, kuris tarptautiniu mastu vadinamas KUBI 50“, – sakė V. Buzas.

Nanopalydovo kūrėjai jau kitą savaitę vyks į Indiją. Jie paruoš palydovą skrydžiui ir pripildys jį  kuru.

„Konkrečiai kuras įsipils atsukus va šitą dangtelį. Mes pradursime membraną ir suleisime tenai kuro. Kartu su kuru bus skraidinamas suslėgtas oras, kuris padės išstumti kurą į variklį. Tai suslėgtas oras bus pildomas per šituos du įėjimus, kurie dabar uždengti dangteliais“, – paaiškino UAB „Nanoavionika“ specialistas Erikas Kneižys.

Nanopalydovas „LituanicaSAT-2“ – pirmasis pasaulyje su raketiniu varikliu. Eksperimentui pasiteisinus, lietuviai planuoja komercinę tokių palydovų gamybą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...