captcha

Jūsų klausimas priimtas

Galutinis sprendimas dėl Darbo kodekso – jau kitą savaitę

Seimas po svarstymo priėmė naująjį Darbo kodeksą. Už jį balsavo 71, prieš – 4, 25 susilaikė. Tai reiškia, kad iki jo įsigaliojimo liko vienas žingsnis – balsavimas Seime kitą savaitę. Taip pat dėl Darbo kodekso turės pasisakyti prezidentė, vetavusi ankstesnį jo variantą. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Iš pradžių Seime vyko diskusija, o po jos prasidėjo pataisų svarstymas. Pavyzdžiui, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas pasiūlė išbraukti pataisas dėl nekonkuravimo susitarimo. Rimantas Jonas Dagys tokį pataisų išbraukimą pavadino tiesioginiu atstovavimu darbdavių interesams. Šiam pasiūlymui, kaip ir daugeliui kitų, nepritarta. 

Nesuprato, už ką balsuoja

Seimas nepritarė, kad Darbo kodeksu būtų nustatyta, po kiek laiko nuo darbo pradžios galima būtų pietauti. Pasak E. Gentvilo, tokiomis nuostatomis pernelyg kišamasi į darbuotojo ir darbdavio santykį. 

Viena Darbo kodekso pataisų – derybinių pusių, sprendžiančių ginčą, neliečiamumas. Pagal pataisas, kurioms pritarė Seimas, darbdaviai negalės atleisti darbuotojų, kurie ginčijasi su darbdaviu. Naujajame Darbo kodekse iki šiol buvo numatyta, kad darbdavys negali atleisti tik vieno žmogaus, atstovaujančio darbuotojams.

Svarstant šį klausimą, Seimo salėje kilo triukšmas, nes kai kurie Seimo nariai nesupranto, ar jie balsuoja už darbuotojų apsaugojimą nuo atleidimo, ar prieš. Povilas Urbšys, pasiteiravęs, už ką tiksliai balsavo, paprašė pakeisti jo balsą. 

Pagrindinės pataisos, kurioms pritarta:

Kodekse būtų numatyta darbdavio pareiga teikti informaciją apie darbo užmokestį, taip pat dėl terminuotų sutarčių, dėl nuotolinio darbo, neviso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų. Ši informacija būtų teikiama Darbo tarybai, o jeigu jos nėra, darbdavio lygmenį veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus.

Planuojamais pakeitimais dalinį darbą siūloma leisti nustatyti, jei dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir tokiomis pripažintų vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.

Siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo dalį funkcijų planuojama pavesti ne vyriausybei, o socialinės apsaugos ir darbo ministrui, pavyzdžiui, tvirtinti darbo sutarties pavyzdinę formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir kt.

Svarstymo metu nuspręsta patikslinti nuostatą dėl laikinojo darbo sutarties ir nustatyti, kad šios sutarties šalis, kaip darbdavė, galės būti tik vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė.

Siūlomomis nuostatomis taip pat siekiama įtvirtinti reikalavimą konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Darbo (pamainų) grafikai turėtų būti pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Numatoma, kad suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas būtų 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.

BNS nuotr.

Nakties darbo laiko apskaitinį laikotarpį siūloma ilginti nuo 1 iki 3 mėnesių, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip, o darbo laiko apskaitos tvarkymas būtų nustatomas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojams, kurie dirba nekintančiu darbo dienos grafiku.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, būtų kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalėtų viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos būtų mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.

Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalėtų mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudarytų darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Pagal pakeitimus, jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nebūtų sudaroma, o profesinė sąjunga įgytų visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdytų visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.

Svarstymo metu pritarta pakeitimams dėl Trišalės tarybos sudarymo. Ji būtų sudaroma ketverių metų kadencijai iš 21 nario – po 7 iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų, darbdavių ir vyriausybės deleguotų atstovų. Trišalės tarybos sudėtis būtų įforminama vyriausybės nutarimu.

Diskusijoje – ir prašymai užblokuoti Laisvosios rinkos instituto laiškus

T. Tomilinas pabrėžė, kad darbdavių ir darbuotojų interesų nesutapimas yra normalus dalykas, todėl Seimo pareiga – rasti kompromisą.

„Niekada darbdavių interesai nesutaps su profesinių sąjungų interesais, kaip konservatorių interesai nesutars su socialdemokratų interesais. Tai normalu, bet mes radome kompromisą“,– pabrėžė jis. 

T. Tomilinas pasiūlė užblokuoti Laisvosios rinkos instituto laiškus, kuriuose manipuliuojama informacija, ir atsižvelgti į didelę lietuvių emigraciją.

T. Tomilinas, BNS nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Zbignevas Jedinskis pabrėžė, kad jo frakcija nepritaria naujajam, liberalesniam, Darbo kodeksui apskritai. 

„Balsuoti už pateiktą Darbo kodekso redakciją negaliu, bet negaliu balsuoti ir prieš“, – sakė  A. Maldeikienė, kalbėdama Mišrios Seimo narių frakcijos vardu. Ji sakė abejojanti, ar toks Darbo kodeksas gali sustabdyti emigraciją. 

Seimo narys P. Urbšys pabrėžė, kad kvalifikuotas darbuotojas išvažiuoja ten, kur yra gerbiamas ir jo socialinės garantijos yra aukštesnės negu Lietuvoje. Jis ragino apginti silpnesniųjų darbuotojų socialines garantijas. 

D. Kreivys: audra stiklinėje

Konservatorius Dainius Kreivys sakė, kad šios diskusijos jam primena audrą stiklinėje. Pasak jo, yra taisomos tik kelios nuostatos, dėl kurių nebuvo verta jo atidėti pusei metų. Pasak jo, tai – tas pats Darbo kodeksas, tik su keliais kosmetiniais pataisymais.

Kaip jis pabrėžė, jam labiausiai apmaudu, kad nebelieka „Sodros“ lubų. „Kalbant su investuotojais, tai yra vienas esminių prašymų“, – sakė Seimo narys. 

Pasak jo, jis balsuos už senąjį Darbo kodeksą. Jis sakė matantis dvi labai panašias redakcijas. „Nepaisant kosmetinių pataisų, man jis geresnis“, – sakė D. Kreivys apie socialdemokratų parengtą kodeksą.

Socialdemokratas Artūras Skardžius pabrėžė, kad šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis senasis Darbo kodeksas, parengtas pagal sovietinį modelį, negali veikti efektyviai. 

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas akcentavo, kad jo frakcijoje Seimo nariai balsuos laisvu apsisprendimu.

Pasak jo, naujasis Darbo kodeksas turi įsigalioti kuo greičiau ir jau turėjo būti įsigaliojęs nuo sausio 1-osios, o šios pataisos galėjo būti svarstomos naujam Darbo kodeksui įsigaliojus.

BNS nuotr.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovo Rimanto Jono Dagio, reikia įsigilinti į teikiamas pataisas ir nenukelti atsakomybės Trišalei tarybai, nes Seimas yra už tai atsakingas. 

„Valstietis“ Vytautas Bakas pabrėžė, kad investicijas pritraukia terpė, kuri egzistuoja šalyje, ir jei ji Lietuvoje bus netinkama, jokios investicijos neateis. 

Pasak jo, Seimas turi reguliuoti tik principinius klausimus, kaip tai daroma Vokietijoje ar Švedijoje. Visa kita, pasak jo, turi būti reguliuojama kolektyvinėmis sutartimis. 

Jis kvietė balsuoti už pataisas, kurios, pasak jo, yra ne tik smulkmenos ar kosmetinės pataisos. 

„Jeigu šiandien mes atmesime Trišalės tarybos sprendimą, mes parodysime, kad nepasitikime savo žmonėmis“, – sakė V. Bakas.

Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, pristatydamas komiteto išvadas, pasiūlė, kad Darbo kodekso nuostatos, dėl kurių nesusitarė Trišalė taryba, vėl būtų grąžinamos į Trišalę tarybą, kurios sudėtis jau bus kitokia. Tai esą galėtų būti ir po liepos 1-osios, kai Darbo kodeksas jau bus įsigaliojęs. 

Dėl ko jau susitarta anksčiau

Kovą Trišalėje taryboje pavyko sutarti dėl dviejų ypač svarbių klausimų: atostogų trukmės ir darbo laiko apskaitos. Sutarta, kad per metus bus galima atostogauti 20 darbo, o ne kalendorinių, kaip dabar, dienų, o papildomos ir pailgintos atostogos bus reguliuojamos vyriausybės nutarimais. Sutarta, kad kasmetinių atostogų dienos, sukauptos iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo (liepos 1 dienos) bus perskaičiuojamos darbo dienomis, įvedant koeficientus, kurie priklausys nuo sutartos kasmetinių atostogų trukmės.

Taip pat sutarta, kad darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo laikas – ne daugiau kaip 52 val. per savaitę, neįskaitant papildomo darbo ir šio apribojimo netaikant budėjimui.

Liberalesnis kodeksas  buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas.

BNS nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close