captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kol gyventojai pratinami atsisakyti grynųjų, LB susirūpino dėl atsiskaitymų savaitgaliais

Tarp ES šalių lietuviai vieni didžiausių mėgėjų atsiskaityti grynaisiais pinigais, tačiau tam jau ruošiamas ribojimas – didesnius nei 3000 eurų sandorius grynaisiais teks pamiršti. Šis vyriausybės užmojis sulaukia palaikymo balsų ir Seime, gyventojams jau siūloma nešti grynuosius į bankus. Tik Lietuvos bankas įžvelgia problemą – be grynųjų patogiai atsiskaityti savaitgaliais ar vakare kol kas nepavyks.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Seimas šiuo metu laukia, kol vyriausybė pateiks išvadas dėl naujo ribojimo – kad sandorių grynaisiais pinigais suma neviršytų 3 tūkst. eurų. Finansų ministerija 15min informavo, kad išvados jau pakeliui – Vyriausybė jas parengusi, suderinusi su institucijomis, ir pateiks netrukus.

„Visi sandoriai, viršijantys 3000 eurų sumą, turės būti atliekami tik negrynaisiais pinigais“, – informavo finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.

Tai reiškia, kad net ir mokėjimai dalimis, pavyzdžiui, būsto nuoma, viršijus bendrą 3000 eurų sandorio sumą, turės būti tęsiami tik ne grynaisiais pinigais.

„Gyventojams, planuojantiems didesnius pirkinius, būtų tikslinga įnešti grynuosius pinigus į sąskaitas ir atsiskaityti negrynaisiais pinigais, taip pat iš anksto pasididinti turimų bankinių kortelių atsiskaitymų limitus“, – įspėja Finansų ministerijos atstovė.

Ji patikino, kad sukauptus grynuosius be ribojimų gyventojai į bankus galės įnešti ir įsigaliojus draudimui.

O kur alternatyvos?

Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius vertina, kad priemonės pirmiausia turėtų būti nukreipiamos kita linkme – siekiant paskatinti atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

„Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas turėtų būti vertinamas kaip kraštutinė priemonė, o jos įvedimą turėtų lydėti adekvačios alternatyvos verslui ir gyventojams teikimas“, – sako T. Karpavičius.

Anot jo, gyventojai ir verslas neturi galimybės be grynųjų pervesti pinigus 365 dienas per metus visą parą. Šiai problemai išspręsti Lietuvos bankas jau siūlė šalyje diegti momentinių mokėjimų priemonę.

„Momentinių mokėjimų priemonė, jeigu būtų įgyvendinta, labiausiai atitiktų verslo ir gyventojų turimą grynųjų pinigų naudojimo patirtį. Tai galimybė pervesti pinigus tame pačiame banke ar į kitą banką bet kuriuo paros metu 365 dienas per metus – pinigai gavėjo sąskaitoje atsidurtų per kelias sekundes, pakaktų išmaniojo telefono, planšetės ar kompiuterio“, – sako T. Karpavičius.

Jis pažymi, kad momentiniams mokėjimams pritaikyta infrastruktūra Lietuvoje turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje, Lietuvos bankas siūlys kitoms institucijoms prisidėti.

Problemų neįžvelgia

Finansų ministerija dėl to problemų neįžvelgia.

„Manome, kad įvesti ribojimai netrukdys legaliai ūkinei veiklai, juolab kad daugelyje šalyse yra vienokie ar kitokie apribojimai, atsiskaitant grynaisiais pinigais. Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija, tokia praktika plačiai taikoma daugelyje ES valstybių“, – tikina D. Brasiūnaitė.

BNS nuotr.

Anot jos, įstatyme bus numatytos išimtys, tad jei atsiskaityti reikės nedelsiant, sandorį bus galima atlikti grynaisiais. Tačiau po to teks per 10 dienų visas aplinkybes paaiškinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

„Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, todėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų“, – skaičiuoja D. Brasiūnaitė.

Atsiskaitymus grynaisiais riboja ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Ispanijoje nustatyta 2500 eurų suma, Rumunijoje – 2260 eurų, Graikijoje – 500 eurų, Italijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje – 1000 eurų. Kai kuriose šalyse ribos yra didesnės: Lenkijoje – 15000 eurų, Latvijoje – 7200 eurų, Slovakijoje – 5000 eurų, tarp fizinių asmenų – 15000 eurų, Belgijoje – 3000 eurų.

Seimas pasiruošęs svarstyti

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas 15min tikina, kad 3000 eurų ribojimas yra prasmingas, tačiau būtina, kad nelegalūs atsiskaitymai būtų sukontroliuoti.

„Tas ribojimas prasmingas, bet reikia užtikrinti, kad nebūtų nelegalių atsiskaitymų. Jeigu mes ribosime, kas yra oficialu, o nekreipsime dėmesio, kas vyksta šešėlyje, tai iš to naudos tikrai daug nebus, ir nepasieksime tikslų, kurie keliami“, – sako S. Jakeliūnas ir tikisi, kad bus numatytos kompleksinės priemonės šešėliniams sandoriams stebėti ir „administruoti“.

Seime, anot jo, ribojimai neturėtų užtrukti.

„Tai priklauso nuo vyriausybės – kai tik jie pateiks, mes būsime pasirengę svarstyti. Pasikvietę vyriausybės atstovus užduosime rūpimus klausimus, kaip bus neapskaitytų grynųjų judėjimas stebimas ir ribojamas, nes tokių atvejų taip pat yra“, – teigia S. Jakeliūnas.

Jis nematytų problemų, kad naujas ribojimas galėtų sukelti nepatogumų.

„Įvedus vadinamus paslaugų krepšelius, sąlygos yra standartizuotos, gyventojai gali pasilyginti bankų teikiamas paslaugų kainas. Standartizuotas paslaugų paketas sudaro galimybes gana nebrangiai gauti bankines bazines paslaugas, o vyresni ar gaunantys mažesnes pajamas gali gauti ir nuolaidas. Aš manau, kad tai iš dalies išsprendžia tą problemą. Paslaugos nėra nemokamos, tačiau jos suprognozuojamos, aiškios ir nėra labai didelės“, – tikina S. Jakeliūnas.

Už nesilaikymą – baudos

Finansų ministerija jau turi atsakymą, kaip elgsis su gyventojais, kurie, pvz., grynaisiais pinigais nusipirks automobilį turguje.

„Kartu su Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektu kaip lydintysis projektas yra parengtas ir Seimui pateiktas Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas, kuriame numatyta administracinė atsakomybė (baudos) už minėtųjų ribojimų nevykdymą, kontrolę įgaliotos vykdyti VMI ir FNTT“, – teigiama Finansų ministerijos 15min pateiktame komentare.

Tad toks neleistinas sandoris kainuotų nuo 300 iki 900 eurų – tokios baudos numatytos projekte. Įmonėms baudos dar didesnės – nuo 600 iki 1500 eurų.

Nustačius pakartotinį pažeidimą – gyventojams baudos išaugtų iki 900–2400 eurų, o įstaigoms ir jų vadovams – iki 1500–3000 eurų.

Lietuviai grynuosius mėgsta

Lietuvos bankas vertina, kad grynųjų pinigų naudojimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

BNS nuotr.

Lietuvos gyventojai mokėjimo kortelės dažniausiai naudoja gryniesiems pasiimti – tai sudaro apie 64 proc. kortelių apyvartos, ir tik 36 proc. apyvartos tenka atsiskaitymams, rodo 2016 m. Lietuvos banko duomenys.

Europos Sąjungoje šie rodikliai atvirkšti – vidutiniškai 37 proc. apyvartos sudaro grynųjų pasiėmimas. Estijoje grynųjų paėmimas sudaro 45 proc., o Latvijoje – 57 proc. kortelių apyvartos.

„Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje kredito pervedimai ir mokėjimai kortelėmis atliekami retai, – sako T. Karpavičius. – Palyginti su ES šalių vidurkiu, Lietuvoje vidutiniškai vienas gyventojas atliko beveik perpus mažiau kredito pervedimų ir apie trečdaliu mažiau mokėjimų kortelėmis.“

Vienam gyventojui vidutiniškai teko maždaug po 155 operacijas negrynaisiais pinigais, šį skaičių augino 13,5 proc. padažnėjusios operacijos mokėjimų kortelėmis, ir 2,9 proc. padažnėjusios perlaidos kitais skaitmeniniais būdais.

Trūksta išprusimo

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas vertina, kad mažas elektroninių atsiskaitymų paplitimas Lietuvoje veikiau susijęs su mažais įgūdžiais ir baimėmis, nei grynųjų patogumu.

„Tendencijos yra gerėjančios, tačiau kortelių ar kitų elektroninių priemonių naudojimas Lietuvoje vis dar yra mažesnis, lyginant su kitomis Baltijos ar Šiaurės šalimis. Mūsų žmonių žinios apie skaitmenines technologijas ir naudojimąsi internetu, netgi naudojimusi elektronine bankininkyste, vis dar yra mažesnės. Kai kurie tiesiog dar bijo, kai kurie nemoka. Tėvams ir seneliams turime rodyti, kaip technologijos lengvina naudojimąsi pinigais“, – teigia T. Povilauskas.

Jis pritaria grynųjų atsiskaitymų ribojimui, tačiau nemano, kad tai išspręs šešėlio problemą.

„Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas būtų naudingas, tai labiau higieninis dalykas. Šešėlio galbūt ir neįveiksi, tačiau sudaryti nelegalius sandorius grynaisiais pinigais tai apsunkina. Nemažai ES šalių tą jau yra patvirtinę, ir netgi mažesnes sumas. Dėl patogumo, aišku, kad visuomet bus žmonių, kurie skųsis, tačiau tikriausiai dažniausiai skųsis tie, kurie galbūt kažkiek ir veikia šešėlyje“, – vertina T. Povilauskas.

Jis tikina, kad momentiniai mokėjimai – reali priemonė, ir jie bus įdiegti artimiausiais metais.

„Po metų, dvejų, trejų atsiskaitymai bus dar patogesni ir greitesni“, – žada T. Povilauskas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...