captcha

Jūsų klausimas priimtas

EP: Baltijos šalys turi pasiruošti „Rail Baltica“ finansavimui ateityje

Europinės vėžės projektas „Rail Baltica“ jau yra užsitikrinęs Europos Sąjungos finansavimą, tačiau Baltijos šalys turi ruoštis, kad lėšos būtų užtikrintos ir po 2020 metų, teigia Vilniuje viešinčios Europos Parlamento delegacijos vadovas.
Asociatyvinė BNS nuotr.
Asociatyvinė BNS nuotr.

„Matome, kad daug pasiruošimo darbų turi būti atlikta pačiose Baltijos šalyse“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Transporto ir turizmo komiteto atstovas Wimas van de Campas.

Anot jo, Baltijos šalys derybose dėl finansavimo turi būti tvirtos.

„Aš prašau ministro būti kietu derybose Taryboje“, – paklaustas, ką turi omenyje dėl pasirengimo ateities finansavimui, sakė W. van de Campas.

Europarlamentaras Michaelis Crameris tikino, kad delegacija yra įtikinta, jog „Rail Baltica“ projektas yra svarbus ir palaiko jį 100 proc.

Baltijos šalių premjerai sausio pabaigoje Taline pasirašė susitarimą dėl „Rail Baltica“ plėtros. Juo pabrėžta, jog projektas būtų įgyvendintas iki 2025 metų ir naująja vėže būtų galima naudotis 2026-aisiais.

Susisiekimo ministras teigia, kad Europos Parlamentas remia projektą ir deda vilčių, kad vėžė sujungs Baltijos valstybes su Europa. Tai Rokas Masiulis pareiškė po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Europos Parlamento delegacija. Teigiama, kad nauja vėžė sukurs ne tik geresnes pervežimo sąlygas, bet ir prisidės prie gamtos apsaugos.

Pasak Lietuvos susisiekimo ministro, šiuo metu Lietuvai reikia įvertinti, kiek dar investuoti į infrastrukturą ir sėkmingai baigti Kaunas–Latvija atkarpą ir atrasti finansavimo Kaunas–Vilnius atkarpai.

Šiuo metu viena didžiausių „Rail Baltica“ problemų yra neigiamas požiūris į šį projektą Estijoje. Šalies visuomeninės organizacijos piktinasi, kad nėra atskleidžiama visa informacija. Projektui priešinamasi ir dėl to, kad jis, anot gamtosaugos aktyvistų, gali pakenkti gyvūnų migracijai, mat geležinkelis taps kliūtimi jiems judėti.

Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija bus nutiestas greitasis geležinkelis. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close