captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: smulkusis ir vidutinis verslas dėl išorės rizikų atsisako plėtros

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių šiais metais neplanuoja plėtros ir tai kelia riziką visai Lietuvos ekonomikos raidai, skelbiama antrus metus iš eilės įvertinus SVV sektoriaus atsparumo išorinėms rizikoms (gaisrams, įrangos gedimams ir pan. veiksniams) indeksą. Apklaustos įmonės neretai tarp didžiausią nerimą keliančių faktorių nurodo verslo reguliavimo ir darbo užmokesčio situaciją Lietuvoje. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Indeksas atskleidė, kad SVV imunitetas nestiprėja ir šiemet išlieka vidutinis (siekia 68 punktus iš 100 galimų, pernai jis buvo kiek geresnis ir siekė 69 punktus). Taip pat gaji tendencija, kad 30 proc. SVV įmonių imunitetas vis dar silpnas arba labai silpnas. Paties indekso vertę lemia: įmonių nerimo dėl išorinių verslo rizikų lygis, įmonių patirtis susiduriant su tokiomis rizikomis ir jų dėmesys prevencijai. 

Tyrimą pristatęs ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Verslo klientų departamento direktorius Tadas Dobvyšas atkreipia dėmesį, kad SVV sektorius ypač svarbus Lietuvos ekonomikai, nes sukuria didžiąją dalį bendrojo vidaus produkto, tad atitinkamai svarbi ir šių įmonių plėtra. 

„Nors indeksas šiemet stipriai nepakito, bet žvelgiant giliau išryškėjo įdomių tendencijų: galime daryti prielaidą, kad SVV sektorius stabdo plėtros planus: žymiai padidėjęs skaičius įmonių, neplanuojančių šiemet priimti naujų darbuotojų, taip pat daugėja nenorinčiųjų investuoti į įrenginius. Neinvestuodami į našumą, konkurencingumo didinimą, tik giliname problemą“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė T. Dobvyšas. 

Šiemet priimti naujų darbuotojų ketina tik maždaug kas ketvirta (23 proc.) SVV įmonė, kai praėjusiais metais naujų darbuotojų priėmimą planavo 35 proc. apklaustų įmonių. Atitinkamai, padaugėjo teigiančiųjų, kad šiais metais darbuotojų skaičiaus nekeis, tokių yra 69 proc. apklaustų bendrovių (pernai – 57 proc.). Šiemet turto įsigyti ketina kiek daugiau nei ketvirtadalis – 26 proc., – kai pernai naujus įsigijimus planavo 39 proc. apklaustųjų. Šiemet 68 proc. SVV įmonių neplanuoja plėstis įsigydamos naujų įrenginių, pastatų, automobilių ir kito turto (pernai to neplanavo 51 proc.). 

Pasak T. Dobvyšo, apklaustos įmonės plėtros planų stabdymą aiškina sunkumais suvaldant išorės rizikas, nerimą joms kelia trys pagrindiniai veiksniai. 

„Daugiausia nerimo kelia trys pagrindinės rizikos SVV: nuolat kintantis verslo sąlygų reguliavimas; išlaidų darbo užmokesčiui didėjimas bei auganti konkurencija. Tad nepaisant to, kad įmonės baiminasi konkurencijos, jos kartu neinvestuoja į priemones, galinčias padidinti jų konkurencingumą ir našumą“, – aiškino T. Dobvyšas. 

Kalbant apie įmonių patirtį susiduriant su rizikomis: kas antra įmonė susiduria būtent su augančio darbo užmokesčio rizika, verslo sąlygų ir reguliavimo pokyčiais, technikos įrangos gedimais. Kas trečia apklausta įmonė susiduria su darbuotojų klaidomis, augančia konkurencija, prekių ir paslaugų paklausos mažėjimu. Su jokia rizika nesusiduriančių įmonių yra tik kas dešimta. Taip pat daugėja didelius nuostolius patiriančių įmonių. 

Trečias indekso faktorius – įmonių elgsena – rodo jau pozityvesnes tendencijas. 

„Gerėja verslo branda, suvokimas, kad reikia saugoti savo turtą, valdyti, bent iš draudimo požiūrio. Mažėja nesidraudžiančių įmonių. Jeigu pernai buvo 34 proc. nesidraudžiančiųjų, tai šiemet tokių liko 30 proc., kurios nesinaudoja verslo draudimo paslaugomis. Tai gera žinia“, – sakė T. Dobvyšas, pridūręs, kad nesidraudžia tos įmonės, kurioms labiausiai to reikia – mažiausios bendrovės, galinčios nuo išorės rizikų labiausiai ir nukentėti. 

Taip pat mažėja įmonių, kurios papildomai nesiima jokių apsaugos priemonių (pvz., samdyti apsaugą, naudotis teisinėmis paslaugomis – pernai tokių buvo 20 proc., o šiemet – tik 6 proc.). Kartu įmonės labiau linkusios rūpintis savo turtu ir verslo tęstinumu, ryškėja rūpinimasis darbuotojais. Darbuotojų sveikatos draudimas patenka tarp keturių populiariausių verslo draudimo produktų. 

Vis dėto pastebimai padaugėjo įmonių, kaupiančių finansinę atsargą, o tai atskleidžia jų lūkesčius. 

„Žymiai padidėjo įmonių, kaupiančių finansinę atsargą: vietoje 35 proc. pernai iki 53 proc. šiemet. Užuot investavusios į plėtrą, darbo našumą, jos kaupia pinigus „juodai dienai“, būtent baimindamosi tų rizikų, kurias mes pamatėme savo tyrime“, – sakė T. Dobvyšas. 

Apibendrinant rezultatus galima teigti, kad nors SVV imunitetas išorės rizikai šiemet iš esmės nepakito, bet pasikeitė įmonių nerimo lygis ir elgsena imantis prevencinių priemonių. Palyginti su pernai, šiemet įmonės labiau nerimauja dėl rizikų, tačiau yra geriau apsisaugojusios. Kita vertus, nors SVV sektoriaus veiksmai valdant išorines verslo rizikas gerėja, tačiau sektoriaus atsparumas grėsmėms išlieka nepakankamas. 

Tyrimas „Lietuvos SVV atsparumo išorinėms rizikoms indeksas“ atliktas telefonu apklausus 672 SVV įmonių savininkus, vadovus, finansininkus. Nustatant indeksą vertinta 20-ties rizikų įtaka verslui. Apklausą atliko ir indekso metodologiją sukūrė rinkos tyrimo bendrovė SIC.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...