captcha

Jūsų klausimas priimtas

Statistika: beveik 60 proc. lietuvių papildomas lėšas išleidžia drabužiams

„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa atskleidė paradoksalią tiesą: nors beveik 60 proc. respondentų svarbiausiu gyvenime prioritetu įvardija šeimą, 70 proc., paskirstant atliekamas šeimos pajamas, prioritetu laiko taupymą, leidžiantį užtikrinti šeimos finansinį stabilumą. Iš tiesų realybė visai kitokia –  beveik 60 proc. respondentų, turėdami atliekamų pinigų, juos išleidžia drabužiams ir avalynei. Įdomu, jog daugiau nei pusė respondentų nurodo, kad taupymui galėtų skirti nuo 50 iki 100 eurų, tačiau per pastaruosius tris mėnesius dauguma pirmenybę teikė materialiems pirkiniams ir laisvalaikiui, teigiama pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Reikia pripažinti, jog tokie prioritetai, kaip šeima ir jos gerovė, sveikata yra susiję, kur žmogus leidžia savo pinigus: retas galės džiaugtis laime, jeigu neturės stogo virš galvos ar ko valgyti, jeigu artimasis sirgs ir nebus galimybės apmokėti gydymo išlaidų ir pan. Šiuo tyrimu stengėmės išsiaiškinti, kam teikia pirmenybę mūsų šalies gyventojai ir kiek į tai investuoja finansų, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vyriausias finansininkas Vytautas Mačeika. – Galbūt tyrimo rezultatai nėra labai džiuginantys, tačiau matome, kad ateityje galima tikėtis teigiamų pokyčių – visuomenė vertina tikrus dalykus, norima į juos investuoti, tik kol kas ne visi turi tam palankių finansinių galimybių.“

Atliekamų lėšų mažai, todėl taupymas – tik planuose

Tyrimo duomenimis, pragyvenimo lygis Lietuvoje gana žemas: net 40 proc. respondentų nurodė, kad didžiąją dalį – nuo 60 proc. iki 95 proc. – namų ūkio pajamų sudaro būtinosios išlaidos, dar 30 proc. respondentų nurodė, kad šios išlaidos sudaro nuo 40 proc. iki 60 proc. šeimos pajamų ir tik 26 proc. lietuvių gali pasidžiaugti, kad jiems pavyksta būtiniausioms išlaidoms išleisti vos ketvirtadalį pajamų. Daugiausia tokių gyventojų jauniausioje amžiaus grupėje ir vyriausioje.

Taupymas yra pirmas Lietuvos gyventojų prioritetas, paskirstant likusias po būtinųjų išlaidų lėšas – taip nurodė net 70 proc. respondentų. Ši tendencija pastebima visose amžiaus kategorijose, nepriklausomai net nuo pajamų dydžio. Tiesa, realiai taupo tik mažuma. Respondentų paklausus, kur jie leido atliekamus pinigus pastaruosius tris mėnesius, taupymas liko trečioje vietoje. Prieš tai išsirikiavo tokie pasirinkimai: drabužiams ir avalynei (59 proc. respondentų, daugiausia moterys), pramogoms ir laisvalaikiui (52 proc. respondentų, daugiausia 18–29 metų amžiaus). Santaupoms atsidėjo 41 proc. respondentų, dažniausia 30–39 metų amžiaus. Tiek pat respondentų pastaraisiais mėnesiais investavo ir į automobilį.

Trečdalis gyventojų, turėdami laisvų lėšų, jas skirtų taupymui. Tiesa, nedaug atsilieka ir tokie pasirinkimai, kaip kelionės bei sveikatos gerinimas (atitinkamai 23 proc. ir 20 proc.). Net 50 proc. respondentų, turinčių vaikų, investuotų į jų sveikatos gerinimą, 21 proc. – į papildomą lavinimą, o 16 proc. įneštų pinigų į taupomąją sąskaitą. Ir nors pastoviai taupančių Lietuvoje nėra daug – vos 39 proc., panašu, kad lėšų trūkumas nėra pagrindinė priežastis netaupyti – 56 proc. respondentų finansiniam saugumui užtikrinti ateityje galėtų skirti nuo 51 euro iki daugiau nei 100 eurų per mėnesį. Pasak „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovo, turėjimas daugiau pinigų suteikia tik didesnę laisvę: „Taupymas vienodai svarbus tiek pasiturintiems, tiek ir mažiau uždirbantiems – nuo to priklauso šeimos gerovė, gyvenimo kokybė atėjus „juodai dienai“. Skirtumas tas, kad gaunantys didesnes pajamas turi daugiau „taupymo“ alternatyvų: gali investuoti, pirkti nekilnojamąjį turtą ar kolekcionuoti meno vertybes,  o gaunantys mažesnes pajamas turi rinktis saugesnį taupymo būdą, leidžiantį užtikrinti saugesnę socialinę erdvę ateityje, bet ir nereikalaujantį didelių investicijų esamuoju laiku.“

Dabar šeimą „aprūpina“ dėmesiu, o ištikus bėdai – emigruotų

Lietuviams gyvenime yra du svarbiausi prioritetai: šeima ir sveikata (taip nurodė 91 proc. respondentų), tik po to rikiuojasi materialinė gerovė, laisvalaikis ar net karjera. Paklausti, kokiu būdu rūpinasi savo šeima, 46 proc. respondentų nurodė, kad skiria jai savo laiką ir dėmesį, 41 proc. – aprūpina materialiai, 39 proc. – taupo, o 31 proc. – draudžiasi.

Tai, kad lietuviams reikia taupyti, įrodo kito apklausos klausimo – „Iš ko gyventumėte praradęs pajamų šaltinį?: – rezultatai. 31 proc. respondentų sako, kad gyventų iš santaupų, net 26 proc. rinktųsi emigracijos kelią, o 17 proc. gyventų iš pašalpų. Tik mažuma pardavinėtų turtą ar skolintųsi.

Pasak V. Mačeikos, džiugu, kad lietuviams taupymas vis dėlto yra prioritetas: 40 proc. respondentų yra apsidraudę gyvybę, yra planuojančių tai padaryti ateityje – tai ženklai, kad galbūt, kai pagerės finansinė padėtis, šalies gyventojai iš tiesų pradės skirti daugiau dėmesio taupymui ir tai taps jų saugios ateities garantu.

Apie tyrimą

Tyrimą atliko tyrimų bendrovė „Berent“, šių metų balandžio mėnesį. Tyrimo metu apklausta 1000 respondentų. Duomenys persverti taip, kad atitiktų gyventojų populiacijos struktūrą pagal lytį, amžių ir geografinį išsidėstymą. 58 proc. respondentų buvo susituokę, 22 proc. vaikų neturėjo, likę turėjo nuo 1 iki daugiau nei 4 (pasiskirstymas proporcingas). Pagal šeimos ūkiui gaunamas pajamas respondentai taip pat pasiskirstė proporcingai po maždaug 10–15 proc., nuo gaunančių iki 380 Eur iki 2000 Eur ir daugiau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close