captcha

Jūsų klausimas priimtas

Analitikai: valdžios pažadai sukurti 85 tūkst. darbo vietų – pernelyg optimistiški

Lietuvai priėmus naują, liberalesnį Darbo kodeksą bei sukūrus efektyvią žmonių užimtumo sistemą, per artimiausius penkerius metus turėtų būti sukurta apie 85 tūkst. naujų darbo vietų, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. Tačiau „Nordea“ banko analitikas mano, jog tokia prognozė per daug optimistiška – Lietuva beveik nebeturi vidinių resursų didinti dirbančiųjų skaičių.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Tam reikia lankstesnių darbo sąlygų – lankstesnio darbo laiko, įvairesnių darbo sutarčių ir kvalifikacijų – visko, kas yra Darbo kodekse. Dar reikia nedarbo draudimo dosnesnio, užimtumo įstatymo, aktyvių darbo rinkos priemonių, kurios leistų darbo netekusį žmogų greitai integruoti į darbo rinką. Tam reikia viso paketo“, – BNS sakė Eglė Radišauskienė.

Jos teigimu, ministerijai atlikus socialinio modelio, kurio viena iš pagrindinių dalių yra naujasis Darbo kodeksas, kaštų ir naudos analizę, prognozuojama, kad per penkerius metus bus sukurta 85 tūkst. naujų darbo vietų.

„Didžioji dalis nuostatų įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Mes tikimės, kad nuo tada ir pradėsime skaičiuoti. Žiūrėsime, ar steigiasi ir kuriasi naujos darbo vietos. Ar tai yra susiję su pagerėjusiais teisės aktais, ar tai diktuoja ekonominė situacija“, – teigė E. Radišauskienė.

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas mano, kad tokia prognozė yra per daug optimistiška, nes kol kas neaišku, kokią įtaką Darbo kodeksas padarys lietuvių emigracijai, imigracijai ir šešėlinei ekonomikai.

„Matome, kad šiemet užimtųjų skaičius mažėja, kai nedarbo lygis smunka. Tai yra ilgalaikės tendencijos pradžia. Pagrindinė to priežastis yra emigracija. Pagrindinis klausimas – kaip Darbo kodeksas padės stabdyti emigraciją iš Lietuvos. Vidinių resursų didinti dirbančiųjų skaičių Lietuva praktiškai jau nebeturi. Dar lieka klausimai, kaip Darbo kodeksas mažins šešėlinę ekonomiką ir paskatins imigraciją į Lietuvą. Visgi tas realus efektas gali būti mažesnis, jeigu nepavyks pasiekti tų tikslų“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Jo nuomone, naujasis Darbo kodeksas turėtų teigiamai paveikti darbo rinką, tačiau emigracijai ir šešėlinei ekonomikai įtaka bus nedidelė.

„Manau, kad Darbo kodeksas duos teigiamą postūmį darbo rinkai, bet jis yra priimtas per vėlai. Nuogąstauju, kad emigracijos ir šešėlio tiesiogiai nesumažins tiek, kad galėtume tikėtis tokių rezultatų“, – kalbėjo ekonomistas.

Antradienį Seimas ketina svarstyti Trišalėje taryboje šiemet pataisytą naująjį Darbo kodeksą. Liberalesnis kodeksas buvo priimtas praėjusiais metais, tačiau į valdžią atėjus „valstiečių“ ir socialdemokratų daugumai Seime jis buvo atidėtas pusmečiui, kad galėtų būti pataisytas. Jeigu Seimas neužtruks, naujas kodeksas turėtų įsigalioti liepos 1 dieną.

Lietuvos įgyvendinamas socialinis modelis apima užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą. Kai kurie pokyčiai jau įsigaliojo nuo šių metų sausio.

Lietuvos darbo birža nekaupia naujų darbo vietų ilgalaikės statistikos, tačiau fiksuoja laisvas darbo vietas. Jos duomenimis, pernai jų buvo 237,3 tūkst., 2015 metais – 235,5 tūkst. Statistikos departamentas tai pat nekaupia duomenų apie naujai sukurtas darbo vietas Lietuvoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...