captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paslaugas su kvitais siūloma leisti auklėms, namų ūkio darbams

Nuo kitų metų dirbti su kvitais siūloma leisti ne tik žemės ūkyje ir miškininkystėje, bet ir namų ūkyje, pavyzdžiui, valant namus, prižiūrint vaikus ar neįgaliuosius, tvarkant teritorijas, prižiūrint sodus ir daržus.
Asociatyvi BNS nuotr.
Asociatyvi BNS nuotr.

Tokį įstatymų pakeitimų paketą Seime užregistravo konservatoriai Edmundas Pupinis ir Kazys Starkevičius.

„Žemės ūkyje ir miškininkystėje paslaugos su kvitais pasitvirtino. Nelegaliai, be sveikatos draudimo dirbę žmonės įsigijo kvitus ir ėmė dirbti legaliai arba taip prisiduria prie atlyginimo“, – BNS sakė E. Pupinis.

Pasak jo, idėja plėsti paslaugas su kvitais kilo, nes daugelis paslaugų namų ūkyje teikiama nelegaliai, už jas atsilyginama grynaisiais, nemokant mokesčių: „Šioje srityje yra itin paplitęs nelegalus darbas“.

Anot E. Pupinio, leidus teikti šias paslaugas su kvitais, būtų sprendžiama ir žmonių saugumo problema.

„Dabar žmonės dažnai įsileidžia į namus be jokių dokumentų kartais, tai yra neaišku ką, vaikus palieka su nelabai pažįstamais žmonėmis. Su kvitais būtų šiek tiek legalizuota ir atsakomybė būtų“, – teigė E. Pupinis.

Parlamentaras be kita ko pabrėžė, kad ateityje reiktų svarstyti apie dirbančių su kvitais minimalų profesinį išsilavinimą.

K. Starkevičius įsitikinęs, kad dabar apie 70 proc. auklių dirba šešėlyje.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė mano, kad plečiant paslaugų sąrašą, sumažėtų nelegalus darbas, didėtų bedarbių užimtumas.

„Bedarbis, teikiantis paslaugas pagal šiuos kvitus, nepraranda bedarbio statuso“, - BNS teigė ji. Tačiau anot jos, reikėtų konkrečiau apibrėžti paslaugas, kiek laiko jas galima teikti.

Viceministrės teigimu, darbuotojai su darbo kvitais yra patrauklūs darbdaviams, siūlantiems trumpalaikių darbų: „Darbdaviams sumažėja administracinė našta, nereikia sudaryti trumpalaikių darbo sutarčių“.

E. Radišauskienės teigimu, asmenų, teikiančių žemės ūkio paslaugas pagal kvitus, kasmet didėja. 2016 metais su kvitais nors vieną dieną dirbo apie 19,4 tūkst. žmonių, 2015 metais – beveik 18,1 tūkstančio.

Su kvitais teikiamos laikinos arba vienkartinės paslaugos, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, mokymai. Pas vieną darbdavį su kvitu galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas du – iki trijų mėnesių.

Dirbdami su kvitais, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Jei žmogus suteikia 1750 eurų vertės paslaugų per metus, jis moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...