captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministerija: išvada, esą Lietuva nenori perdirbti atliekų, netiksli

Lietuvos atstovas netikslia vadina Europos aplinkosaugos biuro išvadą, kad Lietuva nepritaria daugumai Europos Komisijos siūlomų žiedinės ekonomikos tikslų. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovo Daliaus Krinicko, Lietuva tikslams pritaria, tačiau siekia tam tikrų išlygų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nevyriausybinė organizacija Europos aplinkosaugos biuras šią savaitę paskelbė apklausą, kokios pozicijos Europos Sąjungos valstybės laikosi žiedinės ekonomikos, kuria siekiama sumažinti atliekų bei vis daugiau jų perdirbti, atžvilgiu.

Paskelbtos apklausos duomenimis, Lietuva pasisakė prieš, kad 2030 metais būtų perdirbama 65 proc. komunalinių atliekų, šalis nepritaria ir pakartotiniam jų perdirbimui, privalomiems biologinių atliekų perdirbimo tikslams, taip pat kad iki 2018 metų EK iškeltų atliekų prevencijos tikslus bei kad 10 proc. pakuočių būtų perdirbama. Tačiau šalis pritaria, kad gamintojams būtų nustatyti minimalūs atliekų reikalavimai.

Anot biurui atsakymus pateikusio D. Krinicko, Lietuva iš tikrųjų pritaria EK tikslams, tik dėl jų prašo tam tikrų išimčių.

„Tai yra nevyriausybininkų organizacija ir jų truputėlį keistas informacijos surinkimas ir šalių suskirstymas neatitinka realios situacijos. Bendrai klausimynas, kurį atsiuntė iš 5 ar 6 klausimų – jie buvo labai paprasti. Vienas klausimų buvo, ar mes pritariame tikslams. Mes parašėme, kad pritariame tikslams, kurie yra ambicingi, bet realiai pasiekiami“, – BNS sakė D. Krinickas.

Anot jo, derybose dėl EK tikslų nėra vienareikšmių atsakymų, pavyzdžiui, Lietuva siekia, jog 65 proc. komunalinių atliekų perdirbimo tikslo įgyvendinimo laikas būtų pratęstas iki 2035 metų.

„Jeigu mes visiškai pritartume tikslams, mums nereikėtų dalyvauti derybose. (...) Mes manome, kad dabartinis ambicijų lygis yra per didelis, bet lygiagrečiai mūsų pozicija tokia, kad mes pritartume 65 proc. atliekų perdirbimui, jeigu mums atsirastų galimybė gauti papildomų penkerių metų pereinamąjį laikotarpį. Jeigu 2030 metais matome, kad nepasiekiame, turėtų atsirasti galimybė prašyti papildomų penkerių metų“, – aiškino ministerijos atstovas.

Jis tikino, kad nė vienose derybose Lietuva nepasakė, jog prieštarauja kuriam nors tikslui.

Aplinkos apsaugos komiteto vadovas nustebintas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika stebisi tokiais apklausos duomenimis. Anot jo, Lietuva turi siekti ambicingų aplinkosaugos tikslų ir susitvarkyti su atliekomis.

„Aš pats buvau Briuselyje, Maltoje aplinkos apsaugos komitetų pirmininkų posėdyje. Tie tikslai yra ambicingi ir jiems pritariu, nes jie mūsų aplinkai draugiški. Visos tos priemonės reikalingos mums tam ,kad sumažintume atliekų srautus į sąvartynus“, – BNS sakė K. Mažeika.

Anot jo, Lietuvos pozicija jį nustebino – jo teigimu, jei Lietuvos institucijų pozicija dėl žiedinės ekonomikos iš tikro būtų neigiama, tai reikštų, kad prieštaraujama politikų ambicijoms.

„Vertinčiau tai kaip neatsakingą poelgį ir visiškai nesuderintą poziciją, nes politiniai sprendimai yra visiškai priešingi, kad mes sieksime tų tikslų“, – tikino parlamentaras.

Europos Komisija, Europos Parlamentas bei Taryba gegužės pabaigoje pradės galutines derybas dėl žiedinės ekonomikos paketo.

Žiedinės ekonomikos idėja numato, kad naujai kuriama produkcija turėtų būti patvari, pataisoma bei perdirbama. Skaičiuojama, kad 65 proc. komunalinių atliekų turėtų būti grąžinama atgal į ekonomiką – tai yra perdirbama, dėl ko turėtų sumažėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...