captcha

Jūsų klausimas priimtas

Miškingiausioms savivaldybėms grąžinti žemę – ne taip paprasta

Nuo žemės grąžinimo savininkams pradžios praėjo 27 metai, tačiau šešioms miškingiausioms savivaldybėms sunkiai sekasi grąžinti žemę ir suformuoti sklypus, nes laisvos žemės miestuose nėra. Pagal Miškų įstatymą, savivaldybės gali formuoti sklypus miško žemėje, bet prieš tai už žemės paskirties keitimą privalo sumokėti kompensaciją į valstybės biudžetą. Tačiau jos siekia šimtus tūkstančių eurų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šalia kelio Varėna–Marcinkonys numatyta suformuoti kvartalą, kad Varėnos savivaldybė už turėtą žemę mieste savininkams galėtų suteikti sklypus gyvenamųjų namų statybai. Tačiau savivaldybės formuodamos naujus sklypus miško žemėje už jos paskirties keitimą vietos biudžete privalo rasti papildomų lėšų ir sumokėti pinigines kompensacijas į valstybės biudžetą.

Pavyzdžiui, už 12 hektarų antros kategorijos miško plotą, kur numatytas gyvenamųjų namų kvartalas, Varėnos savivaldybė privalo sumokėti beveik 300 tūkst. eurų.

„Reikalavimai yra dideli ir savivaldybė, parengusi visą dokumentaciją, turi dar sumokėti kompensaciją. Varėnos mieste – trigubo dydžio kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis“, – sako Varėnos r. savivaldybės Architektūros sk. vedėjo pavaduotojas Gintautas Sereičikas.

„Mes vykdome valstybės funkciją ir kodėl mes turėtumėme tai pačiai valstybei sumokėti už tai? Tai tam tikras absurdas. Na, ir gyvenamųjų sklypų plėtra, aš nemanau, kad tai nėra valstybės interesas. Žemės reforma mes deklaravome, kad jau baigėme, bet ji nesibaigia“, – tikina Varėnos meras Algis Kašėta.

Plačiau – žurnalisčių Rūtos Lankininkaitės ir Jovitos Sukackaitės reportaže.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...