captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per Lietuvą keliauja grėsmingi kroviniai?

Per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį ir Baltarusiją keliauja kroviniai, skirti atominėms ir šiluminėms elektrinėms. Į Baltarusiją keliauja tokie kroviniai kaip elektros generatorius, „skydas su rėmu“, į Kaliningradą – aktyviosios zonos lydymosi lokalizacijos įrenginys.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį ir Baltarusiją keliauja kroviniai, skirti atominėms ir šiluminėms elektrinėms. Į Baltarusiją keliauja tokie kroviniai kaip elektros generatorius, „skydas su rėmu“, į Kaliningradą – aktyviosios zonos lydymosi lokalizacijos įrenginys.

Neoficialiais duomenimis, Lietuvos institucijos tokių krovinių vežimą per Lietuvos teritoriją vertina kaip grėsmę nacionaliniam ir energetiniam saugumui, tačiau kaip visuomet koją pakiša institucinis nesusikalbėjimas.

 Valstybinė kelių transporto inspekcija ir Muitinės departamentas informacija apie šiuos krovinius dalijasi gana stichiškai. Maža to, Lietuvos teisės aktai krovinių vežėjų reikalauja pateikti duomenis apie krovinių ir juos gabenančių priemonių gabaritus bei masę, bet ne apie turinį.

Veža krovinius į Kaliningradą ir Baltarusiją

Lietuvos institucijos užfiksavo bent penkis atvejus, kai negabartiniai ir sunkiasvoriai kroviniai, skirti atominėms ar šiluminėms elektrinėms, per Lietuvos teritoriją buvo vežami į Kaliningrado sritį arba Baltarusiją.

2012 m. gegužės mėnesį į Baltarusiją buvo gabenamas Indijoje pagamintas elektros generatorius, kurio nurodomas galingumas nuo 100 iki 130 megavatų, vertė – daugiau nei 55 mln. dolerių (145 mln. litų).

Leidimą generatoriaus pervežimui išdavė Valstybinė kelių transporto inspekcija. Krovinys keliavo į Gardiną, šiame mieste yra šiluminė elektrinė, kurioje pernai rugsėjį buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nes jonizuojančios spinduliuotės dozės galia 50 kartų viršijo normą. Manoma, kad radiacijos lygio padidėjimą sukėlė iš Indijos atgabentos metalo konstrukcijos, kurios galimai keliavo per Lietuvą.

Pernai rugpjūtį įmonė „Jurtransa“ kreipėsi dėl leidimų 32-iems sunkiems ir negabaritiniams kroviniams iš Klaipėdos į Baltarusiją per Papelekio pasienio kontrolės punktą. Šie kroviniai buvo skirti Baltarusijos šiluminėms elektrinėms Vitebske ir Breste.

2012-ųjų metų rugsėjį per Lietuvą buvo gabenamas Kinijoje gamintas „skydas su rėmu“, skirtas Vitebsko šiluminei elektrinei. Krovinio svoris 18,3 tonos, vertė – 106 tūkst. dolerių (279 tūkst. litų), gabeno Latvijos įmonė SIA „Mistral Trans“.

Praėjusių metų pabaigoje per Lietuvą iš Volgodonsko į Kaliningardo atominės elektrinės aikštelę keliavo lydymosi lokalizacijos įrenginys.

Šių metų balandį į Ūkio ministeriją, prašydama leidimo pervežti dvigubos paskirties krovinį, kreipėsi Rusijos kapitalo įmonė „Hoptrans Logistics“. Beje, „Hoptrans“ grupės įmonėje „Hoptrans Projects“ dirba ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus.

Bendrovė „Hoptrans Logistics“ per Lietuvą į Baltarusijos Astravo regioną nori pervežti aktyviosios zonos lydymosi lokalizacijos įrenginį, kitaip tariant, metalo konstrukcijas atominei elektrinei.

Reikalauja nurodyti masę, bet ne krovinio turinį

Leidimus važiuoti Lietuvos valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėms ir sunkiasvorėms transporto priemonėms, vadinasi, ir vežti tokius krovinius, išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Leidimo išdavimas derinamas su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Pasak Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kelių transporto veiklos reguliavimo skyriaus vedėjo Rolando Mazaliausko, kreipiantis dėl leidimo vežti tokį krovinį reikia nurodyti informaciją apie transporto priemonės savininką ar valdytoją, aprašyti detalų važiavimo maršrutą, važiavimo datą, transporto priemonės markę, modelį, valstybinį numerį, gamintojo nurodomą didžiausią leistiną transporto priemonės masę, gabaritus, masę su kroviniu, krovinio pavadinimą, krovinio masę ir matmenis.

Mutinėje vėliau tikinama, ar neviršyti maksimalūs leidžiami didžiagabaričių ir sunkiasvorių transporto priemonių matmenys, ašių apkrovos ir bendroji masė.

URM prašo informuoti

Apie įvairius krovinius, kurie gali būti skirti atominės ar šiluminėms elektrinėms, Lietuvos institucijos paprastai informuoja ir Užsienio reikalų ministeriją, tačiau informavimas, atrodo, vyksta stichiškai.

Vienais atvejais ministeriją informuoja Muitinės departamentas, pranešdamas apie vežamą krovinį, kitais – Valstybinė kelių transporto inspekcija informuoja apie dar tik gautą prašymą, dar kitais – teritorinė muitinė informuoja ministeriją apie jau kraunamą krovinį.

Be to, muitinė negali skanuoti negabaritinių krovinių rentgenu, mat neturi mobilios įrangos, o negabartiniai kroviniai netelpa į angarą. URM paprastai apie panašius krovinius informuojama pavėluotai, apie vežamą krovinį esą nėra reikalaujama detalios informacijos.

Pavyzdžiui, pagal pervežimo įmonių pateikiamą informaciją kartais nepavyksta nustatyti krovinio turinio, nes įmonės pateikia duomenis apie krovinio svorį ir gabaritus, bet ne apie turinį. Tokiais atvejais, Lietuvos institucijos negali įvertinti krovinio dvigubos paskirties galimybės.

Tikrinami ne rentgenu, bet tikrinami...

Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė sako, kad muitinė vienodas tvarkas taiko tiek didžiagabaričiams ir sunkiasvoriams, tiek kitiems kroviniams. „Muitinės procedūros forminamos nustatyta tvarka: jeigu reikia, pateikiamos licenzijos, garantijos ir yra forminamos tos pačios muitinės procedūros“, – sakė muitinės atstovė.

Klausiama apie didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių tikrinimą rentgeno aparatu, G. Vitkauskaitė, sutiko, kad tai sudėtinga, tačiau, jos teigimu, kroviniai tikrinami kitais būdais.

„Jie tikrai tikrinami, nors ne rentgenu, žinoma. Tačiau, kaip tie kroviniai yra vežami per Lietuvos teritoriją, nėra muitinės kompetencijos klausimas, tai kontroliuoja Susisiekimo ministerija“, – teigė G. Vitkauskaitė.

Nepasiekė stadijos, kad gabentų krovinius reaktorių statybai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad atominių jėgainių statyba Kaliningrade ir Baltarusijoje nepasiekė tokios stadijos, kad būtų gabenami kroviniai jų reaktorių statybai, tačiau esą tam tikri kroviniai per Lietuvos teritoriją keliauja.

„Turiu pasakyti, kad nei viena, nei kita atominė elektrinė nepasiekė tos stadijos, kuomet turėtų būti gabenami labai didelės apimties, dydžio kroviniai, kurie reikalingi reaktoriui ir panašiai. Kol kas tokia stadija nepasiekta. Be abejo, kroviniai, reikalingi šitoms statyboms, eina ir per Lietuvos teritoriją. Tačiau šalys, turinčios tarpusavyje ekonominius ryšius, neturi teisės ir galimybės riboti laisvo krovinių judėjimo, išskyrus karinius krovinius – ten kitos taisyklės“, – teigė A. Anušauskas.

Paklaustas, kas bus, kai atominių jėgainių statyba pasieks tą lygmenį, jog joms reikės gabenti krovinius reaktorių statybai, A. Anušauskas sako, jog Lietuva turėtų neleisti gabenti panašių krovinių per savo teritoriją, kol pagal tarptautinius standartus nebus atlikti poveikio aplinkai vertinimai.

„Jeigu kalbama apie nacionalinį saugumą, pavojus jam, ir Lietuvos pozicijos pareiškimą (mes žinome, kad elektrinės statomos, bet Lietuva nėra davusi sutikimo, o poveikio aplinkai vertinimai pagal tarptautinius standartus neatlikti), tai mes turime į tai atsižvelgti ir atitinkamai reaguoti. Mano galva, kol neatliktos minėtos procedūros, tokie kroviniai negali būti gabenami per Lietuvos teritoriją“, – sakė A. Anušauskas.

Jo teigimu, itin stambių krovinių gabenimui paprastai reikalingos investicijos. Pavyzdžiui, buvo planuota, kad jeigu bus statoma Visagino atominė elektrinė (VAE), tai nuo Klaipėdos per Šiaulius ir Panevėžį turėtų driektis papildomai sutvarkytas kelias.

„Jeigu krovinių dydžiai reikalauja iš Lietuvos kažkokių ypatingų pastangų ar investicijų, galimas koks nors kelio dangos pažeidimas, tai čia nėra toks paprastas klausimas – kad vienu plunksnos brūkštelėjimu būtų galima išspręsti“, – sakė politikas.

Norint gabenti itin stambius krovinius „Baltijskajos“ elektrinei, anot A. Anušausko, geriausia būtų gilinti Nemuno vagą iki Sovetsko, tačiau tokie darbai reikalauja abipusio Lietuvos ir Rusijos susitarimo. „Tačiau Lietuva turi labai pagrįstų priekaištų dėl šios elektrinės poveikio aplinkai“, – teigė parlamentaras.

Vis dėlto A. Anušauskas sako abejojantis dėl krovinių gabenimo per Lietuvos teritoriją tikslingumo Baltarusijos statomai elektrinei, mat ši valstybė ir Rusija turi gerą susisiekimo tinklą.

J. Gylys: jei gabens ne per Lietuvą, gabens per kitur

Kauno technologijos universiteto dėstytojas Jonas Gylys DELFI teigė nelaikantis tokių krovinių pervežimo per Lietuvos teritoriją grėsme nacionaliniam ar energetiniam saugumui.

„O kuo čia Lietuva dėta, jeigu įmonės gabena kokį nors krovinį? Jeigu jie gabens ne per Lietuvą, tai per kitą valstybę, o tada už tą gabenimą Lietuva nieko negaus, bet vis tiek krovinys ten atsidurs, nes savo teritorijoje valstybė gali daryti, ką tik nori. O trukdyti kažkam, tai nežinau“, – svarstė J. Gylys.

KTU dėstytojas teigia, kad svarbiausia užtikrinti tinkamą krovinių pervežimo kontrolę: kad Lietuvos institucijos būtų informuotos, ar krovinys pavojingas, ar ne.

„Jeigu mūsų tikslas, kad nebūtų statomos „Baltijskajos“ arba Astravo atominės elektrinės, tai tikrai ne dabar reikia šitą daryti – reikėjo nemiegoti ir pradėti viską prieš Ignalinos uždarymą, galvoti apie naujo objekto statybą, o ne daug šnekėti ir trypčioti vietoje“, – sakė J. Gylys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...