captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sodininkų laukia permainos

Seimas patobulino Sodininkų bendrijų įstatymą. Jame atsisakoma mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus kelius, vandetiekio ir nuotekų sistemas bus galima perduoti savivaldybėms.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Seimas patobulino Sodininkų bendrijų įstatymą. Jame atsisakoma mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus kelius, vandetiekio ir nuotekų sistemas bus galima perduoti savivaldybėms. Teigiama, kad šie pokyčiai soduose paskatins infrastruktūros plėtrą, nes bendro naudojimo turtą perėmus savivaldybėms, šios jam tvarkyti galės naudoti ES paramą. Savivaldybės naujomis prievolėmis nėra itin patenkintos, praneša LTV „Šiandien“.

2009-aisiais, kai mokestis už bendro naudojimo žemę buvo pradėtas skaičiuoti pagal vidutinę rinkos vertę, kai kurioms bendrijoms mokesčiai išaugo dešimtimis kartų ir daugelis sodininkų gavo gerokai pakratyti kišenes.

Nuolat sodininkai skundžiasi ir dėl mažo savivaldybių bei valstybės dėmesio įrengiant vandentiekį ir nuotekų sistemą.

„Yra sodo bendrijų miesto teritorijoje, kurios paruošė detaliuosius planus, tačiau dar neturi nei miesto geriamo vandens, nei nuotekų. Todėl, kad dar nebuvo tokio įstatymo, buvo galvota, kad tą turi atlikti sodo bendrija, tai taip ir tęsiasi“, – sako Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius.

Tačiau Seimas sodų bendrijoms numetė gelbėjimosi ratą. Parlamentarai vienbalsiai pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimams. Jame nebeliko mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus naudojimo kelius, vandentiekio ir nuotekų sistemą bendrijos galės perduoti savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms.

„Infrastruktūros vystymui mes iš ES gaunam dideles lėšas, tačiau sodininkų bendrijos negalėjo pretenduoti į europinę paramą. Dabar bendrijos jau galės inicijuoti ir per savivaldybes iš 2014–2020 metų ES paramos galės planuoti infrastruktūros plėtrą“, – teigia įstatymo projektą pateikęs Seimo narys Jonas Šimėnas.

Savivaldybių naujos prievolės nežavi. Pavyzdžiui, vien kelių, skaičiuojama, soduose yra per 15 tūkst. kilometrų. Pasak valdininkų, reikės atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti duomenis, ir guodžia tik tai, kad procedūras pažadėjo apmokėti valstybė.

Tačiau savivaldybės sako neįsivaizduojančios, kaip reikės įtikinti savo įmones perimti ir prie bendros sistemos prijungti vandens tiekimo ir šalinimo infrastruktūrą. 

„Tam pinigai įstatyme nenumatyti. Kaip reikės įtikinti tas įmones, kad jos turi perimti, ir kokioms lėšoms, ir kaip pajungti į bendrą sistemą, – matyt, tai yra dalykai, kurie turi būti plačiai svarstomi su Vyriausybe“, – mano Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

„Kas pirmiau – kiaušinis ar višta? Tai lėšos tada ir atsiras, kai bus planuojama. Ir pas mus numatyta, kad savivaldybės turi planuoti ir padaryti, o paskui gauti kompensaciją iš valstybės biudžeto“, – sako J. Šimėnas.

Lengviau bendrijoms bus sušaukti ir visuotinius susirinkimus. Didžiosios, kurios vienija po kelis tūkstančius narių, ilgai negalėdavo išspręsti problemų, nes buvo reikalaujama, kad susirinkime dalyvautų daugiau nei pusė sodų savininkų.

Seimas šią nuostatą patobulino ir pirmą kartą nesusirinkus reikiamam narių skaičiui, antrą kartą to nebus reikalaujama. Be to, nuo šiol vienas įgaliotinis galės atstovauti tik vienam asmeniui. Anksčiau šis skaičius nebuvo ribojimas, tad pasitaikydavo piktnaudžiavimo atvejų. Pataisos įsigalios, jei joms pritars Prezidentė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...