captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl tūkstančiai įmonių vadovų Lietuvoje per mėnesį uždirba po 100 eurų?

Patys darbo vietas susikūrę įprato sau mokėti mažiausią įmanomą atlyginimą, rodo statistika. Net 6400 verslo įmonių vadovų Lietuvoje per mėnesį uždirba mažiau nei po 100 eurų. Taip dažnas siekia išsisukti nuo įmokų socialiniam draudimui, legaliai išmokant pinigus kitais būdais. Dėl to nukenčia „Sodros“ išmokų gavėjai – pinigų jiems lieka mažiau, o ir pačius „taupytojus“ tenka subsidijuoti visiems dirbantiesiems.
Skurdas, BNS nuotr.
Skurdas, BNS nuotr.

Didelį atlyginimą gaunantis 15min skaitytojas atskleidė socialinę problemą Lietuvoje – didžiausias pajamas gaunantys asmenys vengia socialinio draudimo įmokų ir sau moka mažiausius įmanomus atlyginimus.

Įmonės vadovas – mažiausiai apmokama pareigybė

„Įdomu, bet viena iš dažniausių mūsų šalies profesijų, kurių atstovai uždirba mažiau negu minimali mėnesio alga, – įmonių vadovai. Taip pat tame sąraše dar rasime apsaugos darbuotojus, paštininkus, valytojus, nekvalifikuotus darbininkus“, – 15min teigia „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Ji pateikia statistiką, kad 6400 įmonių vadovų Lietuvoje metų pradžioje uždirbo mažiau nei po 100 eurų per mėnesį. Tiesa, dalis įmonių veiklos gali ir nevykdyti.

„Jei pats sau esi darbdavys, būdų, kaip formaliai nepažeidžiant įstatymų, sumažinti išlaidas – „Sodros“ įmokas – galima sugalvoti. Ir sugalvojama... Tik ar jie neapsigauna pasirinkę mokėti kuo mažesnes „Sodros“ įmokas?“ – svarsto J. Varanauskienė.

Mažai mokėsi – gausi atitinkamai

„Sodros“ patarėja skaičiuoja, kad už minimalų atlyginimą žmogus gali tikėtis tik tokių socialinių garantijų: susirgus – 100 eurų ligos išmokos už aštuonias dienas (už tiek ligos dienų vidutiniškai apmokama), 380 eurų per mėnesį vaiko priežiūros atostogoms, o senatvės pensija sudarytų 190 eurų turint 30 metų darbo stažą.

„Kai kalbame apie „Sodrą“, sąvokos – įmokos ir mokesčiai neretai tampa sinonimais. Tačiau skirtumas visgi yra: tie, kas šios rūšies išlaidas vadina įmokomis – paprastai tikisi išmokų, o tie, kas vadina mokesčiais – mato tik dideles išlaidas, kurias, gerai pasukus galvą, būtų galima sumažinti“, – vertina J.Varanauskienė.

Ji abejoja, ar vengiantys „Sodros“ susikaupia finansinių „riebalų“ sluoksnį patys.

„Savarankiškai sukaupti pakankamą finansinį rezervą nenumatytiems atvejams yra sunkiau, negu atrodo – taip teigia psichologai ir sociologai bei rodo praktika. Vadinasi, susimažinus įmokas galima ir apsigauti“, – įspėja ji.

Tampa išlaikytiniais

J. Varanauskienė pažymi, kad žmogus, mokantis įmokas „Sodrai“ tik nuo minimalios algos, jau pats yra subsidijuojamas tų, kurie moka mokesčius nuo vidutinio ar didesnio darbo užmokesčio.

„Minimalių algų gavėjai per visą savo gyvenimą sumoka mažiau „Sodros“ įmokų negu gauna išmokų, vidutinių – panašiai tiek gauna, kiek ir sumoka, didesnių – sumoka daugiau negu gauna. Pripažinkime, yra skirtumas, ar subsidijuojamas tas, kuriam tikrai reikia, ar tas, kuriam tai nebūtina, bet jis racionaliai pasirinko būti subsidijuojamas“, – teigia J. Varanauskienė.

Anot jos, daugelis žmonių yra linkę pilietiškai mokėti mokesčius, nes laiko tai savo pareiga, ir tą patvirtina tyrimai.

„Tačiau tokia nuostata silpsta, jei akis bado pavyzdžiai, kad sąžiningumu be skrupulų naudojasi kiti: nesąžiningi mokesčių nemokėtojai, nesąžiningi išmokų ėmėjai. Mokėti mokesčių neskatina ir nepasitikėjimas perskirstymo sistemos skaidrumu bei teisingumu“, – teigia ji.

Legalu, nors ir „neskanu“

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas 15min aiškina, kad mokesčių optimizavimas yra teisėti veiksmai, kuriais susimažinama mokama mokesčių suma.

„Nėra tokio teisės akto, kuris, esant keliems teisėto mokesčių mokėjimo variantams, nurodytų rinktis tą, pagal kurį prievolė mokėti mokesčius būtų didžiausia. Mokesčių mokėtojas, planuodamas, kaip vykdyti savo veiklą, turi teisę pagal savo rezidavimo valstybės įstatymus pasirinkti priimtiniausią veiklos vykdymo būdą“, – sako A. Klerauskas.

Jis pažymi, kad mokesčių mokėtojo pasirinkimas negali būti „dirbtinis“ – neatitikti ekonominės realybės ir būti skirtas tik mokesčiams išvengti. Tokiu atveju būtų taikomas turinio viršenybės prieš formą principas.

„Gyventojas, įvertinęs veiklos vykdymo kaštus, gali pasirinkti bet kokią legalią veiklos vykdymo formą: individualią veiklą, steigti juridinį asmenį – UAB, mažąją bendriją ir pan. Tik veiklą turėtų vykdyti vadovaudamasis nustatytomis taisyklėmis. Tuomet mokesčių administratorius jam jokių klausimų neturės“, – apibendrina A. Klerauskas.

Pernai atrado 200 milijonų „pasislėpusių“ eurų

VMI pernykščių patikrinimų metu aptiko 192 mln. eurų nesumokėtų mokesčių. Iš jų 46 atvejais atgauti 6 mln. eurų, kuomet buvo taikomas turinio prieš formą principas ir mokesčių mokėtojai stengėsi savo veiksmais specialiai mokesčius susimažinti.

„Mokestinių pažeidimų, sukčiavimo būdų galima sugalvoti tiek vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymą, turint verslo liudijimą ar būnant UAB savininku“, – sako A. Klerauskas ir pažymi, kad VMI mokesčius apskaičiuoja įvertinusi slepiamas ar iškreiptas aplinkybes.

Individuali veikla vietoj darbo sutarties „neišdegs“

Tokie sandoriai, kai vietoj darbo sutarčių sudaromos sutartys su individualią veiklą vykdančiais asmenimis, nelieka VMI nepastebėti.

„Vertinama, ar faktinė situacija atitinka darbdavio-darbuotojo santykius, ar egzistuoja veiklos savarankiškumo požymiai“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas.

BNS nuotr.

Jis aiškina, kad kontrolės veiksmų metu įvertinami kone visi faktoriai, identifikuojantys dirbančiojo elgesio kontrolę (įmonės darbuotojui duodamos instrukcijos, darbas darbdavio patalpose, ataskaitų darbdaviui teikimas ir pan.), taip pat finansinę kontrolę (individualią veiklą vykdantiems asmenims labiau negu darbuotojams būdingas neatlyginamų išlaidų turėjimas ir pan.), bei tarpusavio santykių pobūdį – santykių pastovumas (tęstinumas).

Jei atlyginimas minimalus – ieško „vokelių“

Minimalus atlyginimas jau yra rizikos faktorius, kad įmonė gali sukčiauti mokėdama atlyginimus „vokeliuose“. Tokios įmonės dažniau nei įprastai sulaukia VMI ir „Sodros“ dėmesio.

„VMI neturi jokių pretenzijų įmonėms, kurios realiai moka mažus atlyginimus, tačiau institucija privalo aiškintis, ar įmonė tik deklaruoja mažus atlyginimus, mokėdama „vokelius“. Su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų vengimas – vienas iš dažniausiai pasitaikančių šešėlinės ekonomikos reiškinių“, – vertina A. Klerauskas.

Rizikingiausių įmonių vadovai sulaukia įspėjamųjų laiškų, yra kviečiami į VMI pokalbiams – jei nesugeba pagrįsti oficialiai mokamo dažnai net mažesnio nei minimalaus atlyginimo ir nepakoreguoja apskaitomo užmokesčio, sulaukia VMI inspektorių vizito.

Tokį „Įspėjau – pasirink“ modelį, VMI teigimu, perėmė ir „Sodra“ bei kitos institucijos.

Trapi riba, kas legalu

„Sodros“ patarėja J. Varanauskienė tikina, kad riba tarp to, kas legalu, ir to, kas nelegalu, nėra labai konkreti.

„Jei tenkinamos tam tikros sąlygos, mokesčių susimažinimas – legalus dalykas ir dar vadinamas mokesčių planavimu. O jei sąlygos netenkinamos – tai jau nelegali veikla, sukčiavimas, už ką griežtai baudžiama. Tačiau ir vieno, ir kito atvejo pagrindas – noras apeiti mokesčius. O riba, kai paaiškėja, kad tai, kas formaliai laikyta legaliu būdu, yra nelegalu, nėra labai konkreti, ir dažnai išaiškinama tik teisme“, – teigia J. Varanauskienė.

Ji pažymi, kad mokėti sutartus atlyginimus „vokeliuose“ ar nesumokėti įmokų „Sodrai“ – įstatymo pažeidimas, už kurį bausti nesibodima.

BNS nuotr.

„Sodros“ atliekami patikrinimai labiau susiję su tuo, ar darbdavys laiku ir tinkamai sumokėjo priskaičiuotas įmokas. Moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviausiai nuo mokesčių nemokėjimo atgraso žinojimas, kad būti sučiuptam yra didelė ir reali tikimybė bei laukia didelė bauda, o nusižengimas bus viešinamas“, – sako J. Varanauskienė.

J. Varanauskienė pažymi, kad „Sodros“ biudžeto finansai – surenkamos pajamos ir išlaidos – yra skaidrūs: kiekvienas gali įsitikinti, kad išdalinama tai, kas surenkama.

„Surenkamos „Sodros“ įmokos išmokamos arba mums patiems, arba mūsų bendrapiliečiams: tai ir ligos ar prarasto darbingumo išmokos susirgusiems, ir nedarbo išmokos netekusiems darbo, ir išmokos gimus vaikams bei jų tėvams išėjus vaiko priežiūros atostogų, galiausiai tai – pensijos dabartiniams pensininkams. Suprantama, kad žmonėms pikta, kai jų sąskaita nepagrįstai lepinasi kiti. Tačiau jei tie žmonės ryžtasi „apeiti“ mokesčius, jie patys tampa išnaudotojais, ant kurių dabar pyksta“, – vertina J. Varanauskienė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close