captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslo stabdis – kalba?

Prieš kelias dienas įsigaliojo ankstesnės Vyriausybės nutarimas, kad naujai steigiamų įmonių pavadinimams turi pritarti ir kalbininkai. Tačiau dabartiniai valdantieji prieš šį sumanymą stoja piestu.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Prieš kelias dienas įsigaliojo ankstesnės Vyriausybės nutarimas, kad naujai steigiamų įmonių pavadinimams turi pritarti ir kalbininkai. Tačiau dabartiniai valdantieji prieš šį sumanymą stoja piestu.

Paprašė atšaukti

Baigdama kadenciją ankstesnė Vyriausybė praėjusių metų gruodžio 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo numatyta, kad naujų įmonių pavadinimai bus registruojami tik tuo atveju, jei atitiks bendrinės lietuvių kalbos normas ir bus suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Šis nutarimas buvo parengtas atsižvelgus į Lietuvos teisingumo ministerijai VLKK nurodytus teisinius ir procedūrinius trūkumus, dėl kurių į Juridinių asmenų registrą įtraukiami netaisyklingi įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai.

Tačiau valdžią perėmusių socialdemokratų ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ėmėsi iniciatyvos šį nutarimą atšaukti. Ministrė aiškina, kad gegužės 1 d. įsigaliojusios naujos taisyklės sudaro dideles kliūtis steigti naujas įmones ir registruoti tinkamus pavadinimus, orientuotus į užsienio rinkas.

„Lietuvių kalbą reikia puoselėti, tačiau mylėdami ir saugodami ją neturim pamiršti, kad sėkmingas ir pelningas Lietuvos verslas, kurio sumokamais mokesčiais išlaikomi ir visi valstybinio sektoriaus darbuotojai, dažniausiai veikia jei ne pasaulinėje, tai bent europinėje rinkoje“, – sakė B.Vėsaitė.

B.Vėsaitė atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, juridinį asmenį galima įregistruoti per vieną darbo dieną, tačiau įsigaliojus minėtam nutarimui, jei VLKK pateiks neigiamą nuomonę dėl juridinio asmens pavadinimo, juridinio asmens steigimo laikas pailgės.

Nurodo išimtį

Valdžią užleidusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma stebisi tokia B.Vėsaitės iniciatyva ir laiko ją nepagarbos ne tik lietuvių kalbai, bet ir įstatymui išraiška.

Ūkio ministrės pasirašytame kreipimesi rašoma, kad, minimam Vyriausybės nutarimui įsigaliojus, suvaržyta teisė laisvai pasirinkti tinkamą juridinio asmens pavadinimą, kai numatoma vykdyti veiklą užsienio rinkose ar pritraukti užsienio partnerių į Lietuvos rinką. Vis dėlto J.Razma su tuo nesutinka.

„Reaguojant į ministrės rodomą rūpestį dėl užsienyje veikiančių bendrovių pabrėžtina, kad Civiliniame kodekse numatoma išimtis, kai užsienio bendrovė suteikia leidimą naudoti jos pavadinimą Lietuvoje registruojamam juridiniam asmeniui. Tad ministrės rūpestis nieko bendra neturi su verslui palankios aplinkos formavimu, nes taisyklinga kalba viešajame gyvenime savaime kuria sėkmingą visų mūsų bendravimą“, – dėstė parlamentaras.

Pasak J.Razmos, užuot džiaugęsi nuo gegužės 1 d. suderinę tam tikros srities teisės aktų neatitikimus ir sudarę galimybę sklandžiai įgyvendinti valstybinės kalbos reikalavimus, „sulaukiame ūkio ministrės akibrokšto, paniekinančio lietuvių kalbą“.

Viceministras ironizuoja

Socialdemokratų valdomos Ūkio ministerijos viceministras Marius Busilas taip pat aiškina, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė apsunkino verslo dalią. Anot viceministro, sprendimą, leisti ar ne vieną ar kitą pavadinimą, VLKK priims vadovaudamasi lietuvių kalbos normomis, o tai esą reiškia, kad, pavyzdžiui, pavadinimas „Du gaideliai“ būtų tinkamas, o „GetJar“ – jau neleistinas.

„Nesu lietuvių kalbos specialistas, tačiau kaip žmogus, ilgą laiką dirbęs versle, negaliu suprasti, kaip VLKK darbuotojas gali nuspręsti, kokį reikia parinkti pavadinimą įmonei, kuri, tarkim, didžiąją dalį savo gaminamos produkcijos planuoja eksportuoti, arba kaip tas pats kalbininkas gali nuspręsti, koks pavadinimas gali pritikti IT startuolių įmonei, kuri Lietuvoje gal apskritai neturės klientų“, – teigė M.Busilas.

Jo teigimu, paprastai kalbant, tokios lietuviškos bendrovės kaip „Pixelmator Team“, „GetJar Baltic“, „Agrovet“, net ir „Lesto“ ar „Litexpo“ nebūtų išvengusios VLKK cenzūros, jei kalbininkai būtų galėję savo galias demonstruoti jau anksčiau.

„Prisiminkime anų laikų istoriją, kai du draugai – Jonas ir Petras – nusprendžia įkurti įmonę ir pavadina ją “Jopetra„ ar “Petjona„. Viskas pagal lietuvių kalbos darybos taisykles, tik, deja, visiška nesąmonė ir užsieniečiui visai nesuprantama“, – aiškino ūkio viceministras.

Pasak M.Busilo, daugybė paprastų lietuviškų žodžių, tinkamų įmonių pavadinimams, yra užimti – Registrų centro duomenimis, šiuo metu veikiančių juridinių asmenų turime per 200 tūkst.

„Pabandykit sugalvoti bent 100 tūkst. grynai lietuviškų pavadinimų, tinkamai nusakančių jūsų įmonės veiklą ir dar suprantamų užsieniečiams. Linkiu sėkmės“, – ironizavo jis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...