captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: „Prismą“ iš Lietuvos išvijo „Lidl“ ir demografiniai pokyčiai

Koncernas SOK, valdantis prekybos centrų tinklą „Prisma“, priėmė sprendimą nutraukti šių prekybos centrų veiklą Latvijoje ir Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. Per mėnesį Lietuvoje bus uždarytos visos keturios suomių „Prisma“ parduotuvės. 15min kalbinti ekspertai sakė, kad tokį bendrovės sprendimą galėjo lemti „Lidl“ atėjimas ir arši konkurencija, taip pat mažėjantis gyventojų skaičius. Didelės įtakos rinkai sprendimas trauktis padaryti neturėtų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Šių metų pradžioje pradėjome savo tarptautinės veiklos strategijos atnaujinimą. Jos metu priėjome išvadą, jog mūsų parduotuvių „Prisma“ rinkos dalis Latvijoje ir Lietuvoje nėra pakankama, kad artimiausioje ateityje mūsų veikla būtų pelninga. O užimti pakankamą papildomą rinkos dalį natūraliai plečiant verslą ateinančiais metais būtų labai sunku, – sakė SOK vykdomasis viceprezidentas Jorma Vehviläinenas. – Pastaraisiais metais mažmenininkai daug investavo abiejose šalyse, todėl mažmeninių parduotuvių plotas kvadratiniais metrais, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir vartotojų perkamąją galią, jau yra gana didelis. Be to, dėl „Prisma Deglava“ uždarymo pernai ir mūsų nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ženkliai sumažėjo mūsų veiklos galimybės Latvijoje.“

Šiuo metu SOK turi tris parduotuves „Prisma“ Latvijoje ir keturias Lietuvoje. Birželį šios parduotuvės bus uždarytos. Veikla bus nutraukta nustatytu būdu, o veiklos nutraukimo procesas prasidės gegužės pradžioje, paskelbus išpardavimą uždarymo proga. „Prisma“ pasirūpins savo įsipareigojimais tiekėjams ir paslaugų teikėjams.

SOK toliau tęs parduotuvių „Prisma“ veiklą Estijoje ir Sankt Peterburge. Šiuo metu Estijoje veikia aštuonios parduotuvės „Prisma“, o Sankt Peterburge – šešiolika. Ir toliau bus siekiama didinti rinkos dalį bei parduotuvių skaičių abiejose šalyse. Veiklos nutraukimas Latvijoje ir Lietuvoje neturės įtakos Estijoje ir Sankt Peterburge vykdomos veiklos finansiniams rezultatams.

„Iki“ supranta „Prismos“ sprendimą trauktis

„Prekybos tinklo „Prisma“ sprendimas nutraukti veiklą Lietuvoje atrodo suprantamas“, – raštu 15min sakė „Iki“ generalinis direktorius Gerardas Rogas. Jo nuomone, pasitraukimą galėjo lemti įtempta konkurencija Lietuvoje.

„Žinoma, negaliu kalbėti už juos, tačiau manau, kad didžiausią įtaką šiam sprendimui padarė milžiniška konkurencija Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje. Ją mūsų šalyje lemia ne tik rimtų rinkos žaidėjų skaičius, bet ir pakankamai reiklus vartotojas, todėl net ir didžiausias tarptautinis prekybos tinklas čia privalo prisitaikyti ir pasiūlyti Lietuvos pirkėjo įpročius ir nuostatas atitinkančią paslaugą“, – pasak jo, praėjusiais metais veiklą Lietuvoje sėkmingai pradėjus dar vienam naujam žaidėjui (prekybos tinklui „Lidl“), šios konkurencinės tendencijos tik sustiprėjo.

Kokios taktikos „Iki“ imsis pasitraukus iš rinkos vienam žaidėjui, jis neįvardijo.

„Prekybos tinklas „Iki“ nuolat analizuoja Lietuvos mažmeninės prekybos rinką ir joje esančias plėtros galimybes, tačiau šiandien kažkokio sprendimo dėl „Prisma“ neturime“, – sakė G. Rogas.

Neseniai „Iki“ prekybos tinklą įsigijusios „Rimi“ atstovai komentuoti „Prisma“ pasitraukimą iš Lietuvos atsisakė. Nuo komentarų susilaikė ir „Lidl“. Tuo metu „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis kalbėjo, kad didelės įtakos rinkai šio prekybos tinklo pasitraukimas neturės.

„Jie turi čia tik kelias parduotuves, todėl šalies mastu ženklesnės įtakos tai neturės. Tik konkrečiose vietoje, kur jos veikė. Ten „Prismos“ klientai pereis į kitas parduotuves, o Lietuvos mastu tai yra per mažas žaidėjas“, – sakė D. Ryliškis.

Ekspertas: vokietis atėjo visų „damušti“

„Kai pradėjo statyti „Ozą“, aš buvau atsakingas už nuomą ir man reikėjo kažkokiu būdu atsivesti tarptautinį prekybos tinklą. Kai nepavyko su vokiečiais, tai pavyko su suomiais, tada aš juos pasigavau Rusijoje, kai jie labai norėjo plėstis, ir įtikinau, kad jiems daug lengviau bus Lietuvoje didelę rinkos dalį greitai atsikąsti. Šitaip „Prisma“ atsirado Lietuvoje“, – 15min aiškino prekybos tinklų konsultantas Laurynas Mituzas.

Jo teigimu, „Prisma“ Lietuvoje planavo atidaryti net 15 parduotuvių, tačiau plėtros planų įgyvendinti taip ir nepavyko. Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 parduotuvės – po dvi Vilniuje ir Kaune.

L. Mituzo nuomone, viena iš priežasčių, užkirtusių kelią „Prismos“ plėtrai, buvo faktas, kad įmonė neturėjo statytojo. „Skirtingai nei likusiame pasaulyje, Lietuvoje prekybos tinklai parduotuves statosi patys ar bent jau statėsi. Prekybos tinklams yra statomi centrai, ten jie užima trečdalį prekybinio ploto, ir jie tik ateina kaip nuomininkai. Tai „Prisma“ atėjo su tikslu atidaryti daug parduotuvių, su daug pinigų sąskaitoje, su labai dideliais planais, bet niekas jiems nestatė parduotuvių. Galų gale tose vietose, kur buvo kažkas planuojama, atsistojo tik didelės dėžės“, – kalbėjo L. Mituzas.

Jis aiškino, kad pavienės parduotuvės, jo vadinamos „stand-alone hypermarket“, Europoje jau nėra populiarios – neretai parduotuvės įsikuria dideliuose prekybos centruose, taip užsitikrindamos pakankamą klientų srautą.

„10 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centrui reikia labai didelės teritorijos, kad žmonės suvažiuotų kartą per savaitę, kad atvažiuotų žmonės ir išleistų daug pinigų. O Lietuvoje yra tokių sankryžų, kur po keturis supermarketus prie kiekvienos“, – apie Lietuvos prekybos tinklų specifiką kalbėjo ekspertas.

Vienoje sankryžoje – penkios parduotuvės

Padėtį Lietuvos mažmeninėje prekyboje jis vadino tiesiog koše. „Lietuvoje plėtėsi visi organiškai, trindamiesi pečiais ir panašiai, ir neatėjo dideli berniukai. Lenkijoje tai visi užsieniečiai ir kapitalas nevaržo, jie gali atidaryti, kiek tik nori parduotuvių, bet jie neprotingų sprendimų nepriima. O pas mus tuo metu, kai sankryžoje jau yra keturios parduotuvės, tai dar penktas ateina. Šita košė „Prismai“ visiškai atėmė perspektyvą kažką čia daryti“, – aiškino L. Mituzas.

Jo teigimu, užsitikrinti klientų srautą galima įsikuriant dideliame prekybos centre. „Tai yra vienas iš trijų didžiausių prekybininkų Suomijoje. Bet jie neturi statytojo. Ir jie tikėjosi, kad jiems čia kas nors pastatys. Bet statė ne prekybos centrus, ko jie norėjo, bet tiesiog pigias dėžes. Lietuvoje prekybos centrais vadinamos visos maisto prekių parduotuvės, skirtingai nei visame likusiame pasaulyje. Prekybos centras yra gatvė su 50-čia parduotuvių, ir viena iš jų yra maisto prekių. Ir tada, kai maisto prekių parduotuvė yra tris kartus mažesnė nei visas pastatas, kritinė masė traukia žmones ir jiems užtenka žmonių.

Jeigu hypermarketas 6–10 tūkst. kvadratinių metrų atsistoja vienas, tai kritinės masės neužtenka, kad prisitrauktum pakankamai žmonių, nes toje teritorijoje dar bus 50 parduotuvių po tūkstantį kvadratų ir viskas, ta schema neveikia. Lietuvoje šitas dalykas susivėlė taip smarkiai, kad visi pradėjo kankintis, o kai vokietis pamatė, kad čia visi kankinasi, tai jam patiko čia užeiti ir visus „damušti“, – tikino ekspertas.

„Prismos“ išėjimą lėmė ir demografiniai pokyčiai

Negalima sakyti, kad „Prismos“ apsisprendimą išeiti iš Lietuvos ir Latvijos lėmė vien tik jų padarytos strateginės klaidos ar per dideli lūkesčiai. Suomių kapitalo prekybos tinklas iš Lietuvos galėjo pasitraukti dėl demografinių situacijų, nes pirkėjų srautai milžiniškose „Prismos“ parduotuvėse nyko.

Taip prekybos tinklo pasitraukimą 15min komentavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas. „Bet kuriuo atveju, prekybos tinklo, kurį valdo užsienio investuotojas, išėjimas iš Lietuvos – blogas ženklas Lietuvai. Liekantys rinkoje turėtų gerokai persvarstyti ateities perspektyvas, valdžios atstovai prekybininkus turėtų prisiminti ne tik tada, kai pradeda svarstyti naujus reguliavimus“, – dėstė L. Vilimas.

Planavo likti ilgam

„Prisma“ Lietuvoje valdė milžiniškas keturias parduotuves. „Joms reikia didelių srautų, kurių, matyt, trūko. Taigi rinkos dydis lėmė tokį apsisprendimą“, – mano asociacijos vadovas. L. Vilimas priminė, kad „Prisma“ į Lietuvą atėjo jau senokai, turėjo čia ilgalaikių planų, strategiją. „Jie planavo žmonių srautus, skaičiavo rinkos dalį, ir apyvarta jų nebuvo maža“, – pastebėjo asociacijos vadovas.

Kaip šis sprendimas paveiks likusius rinkoje? Prekybos įmonių asociacijos vadovas įsitikinęs, kad šalyje, kurioje mažėja gyventojų skaičius, kiekvienam parduotuvių tinklui kyla vis didesni srautų iššūkiai – kam pavyks pritraukti pas save pirkėjus, kai tokia didelė konkurencija. O gal „Prismos“ pasitraukimą lėmė sprendimas Lietuvoje atidaryti tik milžiniško dydžio parduotuves?

Pasak L.Vilimo, dideli prekybos centrai, pavyzdžiui, „Akropoliai“, gyvena iš ploto nuomos, o „Prisma“ pasirinko kitą variantą – maisto ir ne maisto prekių pardavimą. „Susidūrė su pirkėjų skaičiaus mažėjimu ir tai lėmė apsisprendimą išeiti“, – mano L. Vilimas.

Jis svarstė, kokį kelią „Prisma“ pasirinko, kai atėjo į Lietuvą – dirbti taip pat, kaip ir kitose šalyse, ar taikytis prie mūsų šalies rinkos situacijos. Gali būti, kad vienas kuris nors pasirinkimas ir galėjo būti lemiamas. „Tai signalas visiems“, – apibendrino L. Vilimas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...