captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Nausėda: Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos

SEB banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti dar sparčiau, todėl didina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 2,5 proc. iki 3,2 procento, BVP 2018 m. augimo prognozė nesikeičia – 3 procentai. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nors šalies ekonomika nuosekliai auga,  tačiau prie Vakarų Europos pragyvenimo lygio artėjame per lėtai ir vis dar nepavyksta sustabdyti emigracijos mastų. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomikai reikia skubios pagalbos, rašoma banko pranešime. 

Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, spartesnė pramonės ir kitų ūkio sektorių plėtra priklauso nuo pagerėjusios euro zonos ekonomikos padėties. Ši situacija susijusi su verslui palankesne rinkimų Nyderlanduose ir – tikėtina – Prancūzijoje pabaiga. Tą jau dabar rodo į viršų smarkiai kopiantis akcijų kursas ir euras, kuris po ką tik įvykusio Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo JAV dolerio atžvilgiu pakilo į penkių mėnesių aukštumas.

Kitas veiksnys, galintis lemti didesnį šių metų BVP pokytį, G. Nausėdos nuomone, yra akivaizdžiai didesnės investicijos. Palyginti su 2016 metais, šiemet rinkoje padaugėjo ir privačių bendrovių, ir Europos Sąjungos paramos projektų. Investuotojų apetitą turėtų paskatinti ir žema palūkanų norma. 

Ekonomisto nuomone, ypač svarbu greitai apsispręsti, kokiais regionų politikos principais Lietuva vadovausis. 2020 metais pasibaigs dosnios ES finansinės paramos laikotarpis, todėl po jo teks gyventi su gerokai mažesniais ištekliais. Be to, nebėra laiko atidėlioti emigracijos, nuo kurios labiausiai kenčia šalies regionai, klausimo.

„Lietuvoje reikia identifikuoti 10–12 ekonominio augimo centrų, kuriuose būtų sukurta tinkama infrastruktūra, norint pritraukti vietos ir užsienio investicijas. Šiais ekonominio gyvenimo centrais galėtų tapti penki šalies didmiesčiai, turintys profesinio rengimo mokyklas, laisvų darbo rankų ir tam tikrą laisvųjų ekonominių zonų bei pramonės parkų kūrimo patirtį. Taip pat būtina sudaryti patrauklias teritorinio mobilumo sąlygas aplinkinių miestelių ir kaimo gyventojams“, – teigė G. Nausėda. 

Jis pridūrė, kad šiuo metu darbdavio kompensacija darbuotojui už atvykimą į darbą ir grįžimą namo yra laikoma darbuotojo pajamomis ir apmokestinama visais darbo mokesčiais. 

SEB banko vyr. ekonomistas teigia, kad Lietuva turėtų apsispręsti ir dėl būsimos mokesčių politikos. Vienas iš teigiamų pavyzdžių – Latvija, kuri jau pateikė svarstyti mokesčių reformos paketą. Vienas iš numatomų pokyčių – progresinis gyventojų pajamų mokestis (GPM). Pavyzdžiui, gyventojams, uždirbantiems iki 45 tūkst. eurų per metus, t. y. 3750 eurų per mėnesį, GPM tarifas būtų sumažintas nuo 23 proc. iki 20 proc., o uždirbantiems daugiau negu nurodyta suma – liktų galioti 23 proc. mokestis. 

Kitas planuojamas pokytis – diferencijuoto pelno mokesčio tarifo taikymas. Jei pelnas paskirstomas akcininkams, numatomas taikyti 20 proc., jeigu reinvestuojamas į plėtrą, – 0 proc. mokesčio tarifas. „Kaimynų pavyzdys rodo, kad galima rasti protingą susitarimą, sujungiantį socialinės atskirties mažinimo ir investicijų skatinimo tikslus“, – sako G. Nausėda.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...