captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ketvirtąją JT saugaus eismo savaitę – kampanija „Saugok gyvybes #mažink greitį“

Kelių ir transporto revoliucija labai prisidėjo prie daugelio pasaulio valstybių vystymosi. Tačiau, kaip neretai būna, yra ir kita medalio pusė. Pasekmės, atsirandančios dėl vis įvairesnių kelių ir transporto sistemų bei paslaugų kūrimo ir vystymo, kurios palengvina mums kasdienį gyvenimą, tampa ir didžiule našta visuomenei. Padidėję transporto srautai lydimi eismo įvykių, kuriuose žūsta daugybė žmonių. Daugelis didmiesčių susiduria su oro užterštumu, dėl ko padaugėja kvėpavimo sistemos ligų. Spūstys tampa kasdienybe. Siekdamos atkreipti dėmesį į eismo saugumą, Jungtinės Tautos organizuoja ketvirtąją saugaus eismo savaitę.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasaulyje maždaug 1,25 milijono žmonių kasmet miršta keliuose. Daugiausia keliuose žūsta jaunų žmonių nuo 16 iki 29 metų amžiaus. Eismo įvykiai keliuose susiję su maždaug 3 proc. BVP netekimu, o žemo ar vidutinio išsivystymo šalyse gali siekti net iki 5 proc. BVP, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mirštamumas eismo įvykių metu pasaulyje pasiskirstęs netolygiai. Nors žemo ar vidutinio išsivystymo šalims priklauso tik pusė pasaulyje esančių transporto priemonių, jose žūsta apie 90 proc. visų keliuose žuvusių žmonių. Mirštamumo rodiklis eismo įvykių metu taip pat priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Europoje šis rodiklis yra mažiausias, Afrikoje – didžiausias.

Nors sužalojimai eismo įvykių metu yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje daugybę metų, dauguma eismo įvykių yra nuspėjami ir išvengiami. Yra daugybė efektyvių intervencijų, galinčių sumažinti eismo įvykių skaičių. Šalys, kurios naudoja šias intervencines priemones, pastebėjo mirčių skaičiaus sumažėjimą.

Vienas sėkmingiausių mirtingumo keliuose mažinimo metodų  – saugios sistemos metodas. Jis pagrįstas nuostata, kad žmogaus organizmas yra lengvai pažeidžiamas ir žmogus daro klaidų. Tad siekiama sukurti saugesnius kelius ir saugesnius automobilius, pasirinkti saugesnį greitį ir skatinti saugesnį eismo dalyvių elgesį. Kartu šie veiksniai padeda išvengti vairuotojo klaidos. Visos šios priemonės nuolat turi būti stiprinamos – jei vienos iš jų efektyvumas sumažėtų, kitos galėtų kompensuoti jos nesuveikimą ir apsaugotų eismo dalyvius.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro iliustracija

Greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Tiksliau, per didelis ar netinkamai pasirinktas greitis yra pagrindiniai eismo įvykio rizikos veiksniai. Greičio viršijimas yra problema, su kuria susiduria visos pasaulio šalys.

Paskutinį dešimtmetį didžiulis dėmesys yra skiriamas greičio valdymui, siekiant mažinti eismo įvykių, mirčių ir sužalojimų skaičių kelyje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro iliustracija

Veiksniai, kurie turi įtakos greičio pasirinkimui

Greičio pasirinkimas kelyje priklauso nuo vairuotojo lyties bei amžiaus. Beveik visose šalyse dažniau leistiną saugų greitį viršija ir patenka į eismo įvykius jaunesni, vyriškos lyties vairuotojai. Apsvaigę nuo alkoholio vairuotojai taip pat yra labiau linkę viršyti greitį.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro iliustracija

Yra daugybė nenuginčijamų įrodymų, kad „karas keliuose“ – didžiulė problema visame pasaulyje. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja organizuoja ketvirtąją Jungtinių Tautų saugaus eismo savaitę, kuri vyks gegužės 8–14 dienomis. Šią savaitę bus akcentuojamas greičio valdymas ir kas gali būti padaryta, kad šis rizikos veiksnys būtų suvaldytas ir sumažėtų eismo įvykių bei sužalojimų skaičius.

Saugaus eismo savaitės metu vyks kampanija „Saugok gyvybes #mažink greitį“. Kampanija vadovaujasi Saugaus eismo dekados (2011–2020 m.) principais. 2011 m. daugybė pasaulio šalių – nuo Naujosios Zelandijos iki Meksikos, nuo Rusijos iki Pietų Afrikos – susivienijo ir pasižadėjo imtis veiksmų, kad išgelbėtų gyvybes keliuose.

Lietuva nuo 2011 metų siekia strateginio tikslo, numatyto Valstybinėje saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programoje – pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų atsidurti tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių arba, kad 1 milijonui gyventojų tektų ne daugiau nei 60 žuvusių eismo dalyvių.

 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje 1 milijonui gyventojų teko 83 žuvę asmenys, o lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis žemesnius rodiklius nei Lietuvos turėjo tik 3 valstybės. Kasdien saugaus eismo srityje dirba daug suinteresuotų institucijų tačiau tik visų eismo dalyvių atsakomybės jausmas ir geranoriškumas kartu su specialistų darbu gali padėti sumažinti aukų keliuose skaičių ir pasiekti Valstybinėje saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programoje numatytą tikslą.

2015 m. Lietuvos keliuose įvyko 3161 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu žuvo 241 žmogus ir 3777 eismo dalyviai buvo sužeisti. Lyginant su 2014m., 2015m. keliuose žuvusių asmenų kiekis sumažėjo 9,7 % (26 žuvusiaisiais mažiau), įskaitinių eismo įvykių skaičius sumažėjo 2,9 % (94 eismo įvykiais mažiau), sužeistųjų kiekis sumažėjo 0,21 %  (8 sužeistaisiais mažiau).

Lietuvos kelių policijos duomenimis, 2017 metais (iki kovo 24 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 38 žmonės, t. y. 1 mažiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvo pėsčiųjų – 18 (12 iš jų – tamsiuoju paros metu, 3 – pėsčiųjų perėjose) ir vairuotojų – 12. Tarp žuvusiųjų: 27 vyrai ir 11 moterų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...