captcha

Jūsų klausimas priimtas

Produktų kokybė Rytų Europoje gyventojus verčia apsipirkti svetur

Kai 31 metų viešųjų ryšių specialistė Simona Budinska niekaip negalėjo savo gimtojoje Slovakijoje rasti pieno produktų be laktozės, jie su vyru ėmė važinėti apsipirkti į kaimyninę Austriją, kur pasirinkimas yra didesnis, rašo „The New York Times“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Moterį nustebino ne tik produktų gausa, bet ir geresnė jų kokybė. „Ne tik skalbimo milteliai buvo efektyvesni, bet ir pomidorų kečupe buvo daugiau nei slovakiškame“, – sakė moteris.

Vidurio ir Rytų Europos šalys jau ilgą laiką piktinasi tuo, kad su jais Europos Sąjungos šeimoje elgiamasi kaip su vargšais giminaičiais. Nepadėjo ir jau 13 metus skaičiuojanti narystė Bendrijoje.

Pastaruoju metu šis nepasitenkinimas dar labiau išaugo: Vidurio ir Rytų Europos gyventojams nusibodo, kad turtingesni kaimynai su jais elgiasi kaip su antrarūšiais piliečiais. Todėl jau ir politikai ėmė kalbėti, kad Rytų Europos gyventojams yra parduodami prastesni produktai.

Praėjusį mėnesį Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos vadovai kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši imtų tirti skundą, paremta keliais pastaraisiais metais atliktais tyrimais dėl produktų kokybės.

„Žmonės, kuriems kelia nerimą dabartinė padėtis, yra jauni, didesnes pajamas gaunantys viduriniosios klasės atstovai, – sakė Prahoje veikiančios gyventojų apklaustos ir rinkodaros agentūros „Median“ socialinių ir politinių tyrimų skyriaus vadovas Danielis Prokopas.

„Politikams reikia tam tikrų priešų, kad jie mobilizuotų paramą. Ir jiems patinka maisto kokybės klausimas, nes dėl to jie gali kaltinti užsieniečius“, – sakė jis.

Maisto produktų gamintojai ir maisto pramonės analitikai sako, kad labai dažnai ingredientai skirtingose šalyse skiriasi.

Esą tai daroma vietos gamintojų naudai arba siekiant prisitaikyti prie vietos gyventojų skonio. Tiesa, kartais tai daroma ir norint gauti didesnį pelną, pakeičiant tam tikrus produktus pigesnėmis alternatyvomis.

„Produktų gamintojai beveik visada pritaiko savo produktą tikslinei rinkai ir atsižvelgia į tokius veiksnius kaip amžius, etniškumas, pajamos, geografinė lokacija, ar kitus demografinius veiksnius“, – sakė „Packaging Digest“ redaktorė Lisa McTigue Pierce.

Jos teigimu, iki šiol buvo stebima produkto pritaikymo, o ne suvienodinimo tendencija. Rytų europiečiai sako, kad padėtis turi būti kitokia. Jie yra Europos Sąjungos, bendros rinkos, dalis ir mano, kad maisto produktų kokybė turi būti vienoda visose 28-ose šalyse.

„Negalime leisti, kad su mūsų piliečiais būtų elgiamasi kaip su antrarūšiais, – sakė Slovakijos žemės ūkio ministrė Gabriela Matečna. – Slovakijos vartotojai, kaip ir vartotojai kitose Europos Sąjungos šalyse, turi teisę į tokią pačią maisto kokybę, kai kalbame apie tuos pačius prekių ženklus iš to pačio gamintojo.“

Čekijoje artėjant parlamento rinkimams, kurie vyks rudenį, maisto kokybės klausimas įgyja vis daugiau svarbos. Šalies žemės ūkio ministras Marianas Jurečka jau nuo 2015 metų kelia šį klausimą.

Tiesa, jis teigia, kad tai neturi nieko bendro su politika, tačiau jo populistinę partiją, kuri pirmauja pagal populiarumą šalyje, įkūrė oligarchas Andrejus Babišas, šiuo metu einantis finansų ministro pareigas. Jam priklauso akcijų paketai keliose stambiausiose šalies maisto produktų gamybos įmonėse.

O Slovakijoje populistas ministras pirmininkas Robertas Fico susiduria su augančia konkurencija iš kraštutinių dešiniųjų pusės po serijos korupcijos skandalų. Dėl to jis taip pat įsikibo į maisto kokybės klausimą.

„Prašysime Europos Komisijos kaip galima greičiau priimti atitinkamų teisės aktų, kurie nutrauktų praktiką, žeminančią Slovakijos, Vengrijos, Lenkijos ir Čekijos piliečius“, – anksčiau šiais metais sakė Slovakijos vyriausybės vadovas.

Nors gandai, kad į Europos rytus siunčiamos prastesnės kokybės prekės, sklando ne vienerius metus, tik 2011 metais Slovakijos vartotojų asociacija palygino šioje šalyje ir kaimyninėje Austrijoje parduodamus tokius pačius produktus. Ir visais atvejais, išskyrus vieną, Slovakijoje parduodami produktai buvo prastesni.

Tai paskatino Čekijos atstovę Europos Parlamente Olgą Sehnalovą imtis šio klausimo. Ji pati palygino tam tikrų produktų krepšelį ir išsiaiškino, kad pusė produktų, parduodamų Čekijoje, buvo prastesnės kokybės.

„Deja, mano analizė patvirtino šį skirtumą. Ir kalbame ne apie kažkokius gurmaniškus produktus, o apie bazinius“, – sakė ji.

Vasarį atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad aštuoni iš 23 tirtų produktų Čekijoje buvo prastesnės kokybės. Vėliau atliktas Slovakijoje ir Austrijoje parduodamų maisto produktų palyginimas davė dar prastesnių rezultatų.

Čekai nustatė, kad daugelis to paties prekės ženklo produktų – „Mövenpick“ ledai, „Carbonell“ ypač grynas alyvuogių aliejus ar „Heinz“ kečupas – buvo identiški Vokietijoje ir Čekijoje. Tačiau kai buvo nustatomas kokybės skirtumas, tai prastesnės kokybės produktas beveik visuomet buvo parduodamas Rytų Europoje.

Pavyzdžiui, „Rama“ margarine buvo aptikta mažiau riebalų. Čekijoje parduodamuose „Pepsi“ ir „Nestea“ gėrimuose buvo saldiklio, o Vokietijoje – cukraus. Kiaulienos konservuose Vokietijoje buvo tik kiauliena, tačiau Čekijoje juose jau buvo ir „mechaniškai atskirtos paukštienos mėsos“.

„Mažiau mėsos, daugiau priedų. Štai ką mes aptikome“, – sakė O. Sehnalova.

Tiesa, kol kas tokios palyginamosios analizės buvo atliktos tik tarp Vokietijoje ir Čekijoje bei Slovakijoje ir Austrijoje parduodamų maisto produktų.

O ir tirtų produktų kiekis nebuvo didelis. Tačiau šio regiono atstovai dabar siekia, kad tokie tyrimai būtų atlikti visoje Europos Sąjungoje, siekiant nustatyti, kaip plačiai paplitusi yra ši problema.

Savo ruožtu maisto gamintojai ir šio sektoriaus ekspertai sako, kad dažnai egzistuoja pagrįstos priežastys, kodėl produktai skirtingose šalyse skiriasi. Tai paaiškinama ir vietos gyventojų skonių bei pirkimo ypatumais.

„Coca-Cola“ formulė visame pasaulyje yra vienoda, – sakė kompanijos antrinės bendrovės Slovakijoje ir Čekijoje ryšių su užsieniu skyriaus vadovas Petras Jonakas. – Vietoje mes naudojame vandenį ir angliarūgštę bei tam tikrus aprobuotus ir autorizuotus aukščiausios kokybės saldiklius.“

Jo teigimu, Čekijoje naudojamas fruktozės sirupas, kaip ir Ispanijoje ir Jungtinėse Valstijose. Vokietijoje dedamas cukranendrių ar cukrinių runkelių cukrus, kaip ir Austrijoje bei daugelyje kitų šalių.

Čekijos maisto produktų gamintojų asociacija teigia, kad jos produktai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Ji pripažįsta, kad produktų sudėtis skiriasi vienoje ar kitoje šalyje, tačiau tai nurodoma produkto sudėtyje.

„Vartotojams pateikiama išsami informacija apie produktus, įskaitant ir detalią produkto sudėtį, kad jie galėtų patys pasirinkti“, – teigiama asociacijos pareiškime.

Tačiau daugelio Rytų Europos vartotojų pasipiktinimo tai nenumalšina.

„Visiškai įrodyta, kad produktai pas mus yra prastesnės kokybės, – viešųjų ryšių agentūrai Slovakijos sostinėje Bratislavoje vadovaujanti 43 metų Helena Tomkova. – Skiriasi ne tik maisto produktai, bet ir buitinės chemijos produktai. Pas mus parduodamų muilų koncentracija yra mažesnė.“

Toks skirtumas, beje, H. Tomkovai tik į naudą. 2014 metais ji kartu su 28 metų Zuzana Hostakova sukūrė internetinį puslapį, kuriame Slovakijos gyventojai gali nusipirkti produktų iš Austrijos, ir jie bus pristatyti į namus.

Verslas tiesiog klesti, ir moterys ketina jį plėsti ir Čekijoje.

„Maisto kokybė yra klausimas, kuris vieniems rūpi, o kitiems – ne, – sakė D. Prokopas. – Tačiau tiems, kam tai yra svarbu, tai yra labai galingas reikalas.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...