captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valdžia sako skatinanti verslą, bet tyliai taiko trigubą PSD mokestį

Gyventojai, dirbantys samdomą darbą ir bandantys pradėti savo verslus, susiduria su dvigubu, o kartais ir trigubu privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio taikymu. Jie piktinasi, kad taip apsunkinamos galimybės imtis verslo, tačiau įstatymų sargai atšauna – dėl solidarumo turi būti apmokestintos visos pajamos. Net jei ir pajamų nėra – mokėti reikia.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Į 15min kreipėsi skaitytojas Simonas, kuris teigė, kad gimus vaikui vienas iš tėvų valstybės lėšomis yra draudžiamas PSD, kol vaikui sueis 8-eri metai.

„Tai nuostabi nauda tėvams, tačiau kokia tokio draudimo vertė, jei šiuo privalumu galima pasinaudoti tik tokiu atveju, jei niekur kitur nedirbi ir pajamų negauni? Įsidarbinus ar vykdant individualią veiklą PSD įmokas moka darbdavys arba pats asmuo. Ar tokiu būdu skatinama, kad vienas iš tėvų negrįžtų į darbo rinką kuo ilgesnį laiką?“ – lengvatos prasmingumu abejoja skaitytojas.

Jis skaičiuoja, kad tokiu būdu yra trigubai apmokestinamas PSD: valstybė tarsi kompensuoja PSD už vaiko auginimą iki 8-erių metų, darbdavys dar sumoka nuo pajamų priklausantį PSD, tuo tarpu jis dar užsiima individualia veikla, už ją – dar vienas atskiras PSD mokestis.

„Teoriškai – triguba PSD įmoka. Juk naivu tikėtis, kad už 3 kartus sumokamą PSD asmuo gaus 3 kartus geresnes sąlygas ligoninėje. To niekas ir neprašo. Pagrindinis klausimas, ar siekiama skatinti lietuvius būti versliais ir darbščiais, ar apsunkinamas kelias tiems, kas siekia savo rankomis ir žiniomis dirbti bei pasiekti daugiau?“, – svarsto Simonas.

Tai vadina solidarumu

Sveikatos apsaugos ministerijos 15min atsiųstame paaiškinime teigiama, kad PSD Lietuvoje grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais.

„Visuotinumo principas reiškia tai, kad visi Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas“, – teigiama komentare.

O solidarumo principas reiškia tai, kad asmuo prisideda prie sveikatos priežiūros finansavimo pagal savo galimybes – vieni didesnėmis, kiti – mažesnėmis įmokomis, o sveikatos priežiūros paslaugas gauna pagal savo sveikatos būklę.

„Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas“, – teigia Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas.

Anot jo, gyventojai mokesčius turi mokėti nuo visų vykdomų ekonominių veiklų, ir tai taikoma ne tik PSD, bet ir gyventojų pajamų mokesčiui bei mokesčiams „Sodrai“, kitiems.

„Asmuo nėra atleidžiamas nuo gyventojų pajamų mokesčio ir nuo kitų mokesčių, lygiai taip pat nėra atleidžiamas nuo PSD įmokų mokėjimo“, – aiškina R. Zagrabajevas.

Jis pabrėžia, kad taip sureguliuota mokestinė sistema – kad ir kiek ekonominių veiklų gyventojas bevykdytų, nuo visų veiklų jis turi mokėti mokesčius. Lietuvos sveikatos draudimo įstatymo nuostatos suderintos ir su ES teisės aktais.

Ne „veltėdžio“, bet mokestis

Šiuo metu nedirbantieji, jei neužsiregistruoja darbo biržoje, taip pat privalo PSD mokėti, net jei jokių pajamų negauna – viešai ši prievolė ne kartą palyginta su Baltarusijoje bandytu įvesti „veltėdžio“ mokesčiu, dėl kurio kilo masiniai protestai.

Nors Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad „valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“, tačiau tai nereiškia, kad sveikata bus pasirūpinta PSD nesusimokėjus.

„Jei asmuo nori būti draustas kaip bedarbis, jis privalo registruotis darbo biržoje, nes tik taip valstybė gali sužinoti apie jo kaip bedarbio, draudžiamo valstybės, statusą. Išlygų šiam reguliavimui negali būti, nes visi asmenys pagal įstatymus turi ne tik teises, bet ir pareigas“, – aiškina VLK atstovas.

Anot jo, Konstitucinis Teismas jau yra išaiškinęs, jog rūpinantis žmonių sveikata ir laiduojant medicinos pagalbą žmogui susirgus valstybė ne tik gali, bet ir privalo numatyti visuomenės solidarumu grindžiamą būdą sukaupti reikiamas viešąsias lėšas – pasirinktas privalomasis sveikatos draudimas.

O tuomet prievolė mokėti įstatymo nustatytas PSD įmokas yra konstitucinė pareiga ir ji, pasak R. Zagrebajevo, negali būti traktuojama kaip asmens teisių ribojimas.

Solidarumas – įprasta praktika

Vilniaus universiteto profesorius dr. Teodoras Medaiskis taip pat tikina, kad bendra nuostata – PSD turėtų būti taikomas visoms pajamoms.

„Visos pajamos lyg ir turėtų būti sudėtos krūvon ir nuo jų ta įmoka sumokama. Įmoka yra proporcinė, kažkokių lubų nėra nustatyta, tad sudėjus visas pajamas, nuo jų įmokos ir sumokamos“, – sako T. Medaiskis.

Tačiau, pasak jo, ne visos pajamos turėtų būti prilyginamos darbo pajamoms.

„Jei dirbama pagal individualią veiklą, kuri yra labai įvairi, galbūt ne visos pajamos turėtų būti prilyginamos darbo pajamoms. Kai kurios galbūt neturi prasmės būti apmokestinamos PSD. Reikia subtiliai vertinti. Viską sureguliuoti yra sudėtinga, gerai kai sureguliuota taip, kaip yra“, – sako T. Medaiskis.

Kada PSD draudžia valstybė

Socialinio draudimo įstatyme yra išvardinta 19 kategorijų valstybės lėšomis draudžiamų asmenų – tai reiškia, kad PSD įmokas už juos moka valstybė.

Mažai žinoma galimybė, kad vienas iš tėvų, kol vaikui sueis 8-eri metai, gali būti apdraustas PSD – jei jis nevykdo jokios kitos ekonominės veiklos, iš kurios gauna apmokestinamųjų pajamų. Tokiu atveju valstybė PSD įmokų kaip už auginantį vaikus asmenį nebemokėtų.

„Tokie asmenys turi pranešti apie savo pasirinkimą – t.y., kuris iš tėvų bus draudžiamas valstybės, atvykę į teritorinės ligonių kasos gyventojų aptarnavimo skyrių ir pateikę vaiko gimimo liudijimą“, – aiškina VLK atstovas.

PSD draudimu valstybės lėšomis taip pat yra draudžiami asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpą, darbo biržose užsiregistravę bedarbiai, nedirbantys asmenys, turintys būtinąjį pensijų draudimo stažą, nėščiosios, asmenys iki 18 metų, studentai, neįgalieji, asmenys, slaugantys neįgaliuosius, sergantieji pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, rezistencijos dalyviai, Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius likvidavę asmenys, dvasininkai, bei kitais numatytais atvejais.

Situacija nesikeis

Nors šiuo metu vyriausybė planuoja visos mokestinės sistemos peržiūrą, panašu, kad artimiausiu metu PSD apmokestinimas nesikeis.

„Šiuo metu galimi pokyčiai tik svarstomi, tariamasi su kitomis institucijomis. Kol kas nėra vieningos pozicijos, ar reikia ir ką reikia keisti. Norime priminti, kad PSD yra solidarumo mokestis, todėl jį mokėti yra visų pareiga“, – teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos atsiųstame komentare.

Emigrantai privalo „atsižymėti“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas tikina, kad „Sodra“ yra identifikavusi PSD įmokų nemokančius asmenis, kurie laikomi Lietuvos gyventojais ir šalies registruose registruoti kaip nuolatiniai šalies gyventojai.

„Jei užsienyje legaliai dirbantys asmenys pateikia jų draustumą įrodančius dokumentus, tai Sodra tokiems asmenims nepriskaičiuoja PSD įmokų. Sveikatos draudimo įmokų taip pat nemoka ir tie asmenys, kurie yra registravę Gyventojų registre išvykimą iš Lietuvos“, – patikina V. Kalinauskas.

Jis patikina, kad PSD turi mokėti visi darbingo amžiaus gyventojai arba nuo pajamų, arba nuo minimalios mėnesinės algos, jei pajamų nustatyti neįmanoma. „Sodra“ tuo tarpu įpareigota įmokas surinkti.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...